Persiritus naujosios kadencijos savivaldybės tarybos ir naujosios valdančiosios daugumos darbui į antrą pusmetį, savivaldybės vadovai lankosi seniūnijose, susitinka su ten dirbančiais specialistais, seniūnaičiais, išklauso jų problemas ir tariasi, kaip jas spręsti.
Julija KIRKILIENĖ, Virginija JACINAVIČIŪTĖ
Mažiausioje seniūnijoje – daugiausia problemų
Daugiausia problemų prisikaupę mažiausioje ne tik savivaldybės, bet ir Lietuvos seniūnijoje – Beižionyse. Viena iš didžiausių bėdų – ką daryti su mokykla? Pagrindinės mokyklos statusą turinčioje mokykloje mokosi vos 70 moksleivių, trečdalis iš jų – globos namų auklėtiniai. Prie mokyklos už Europos Sąjungos lėšas sutvarkyti aikštynai, bet per mokyklos langus švilpauja vėjai. Pasak mero K. Vaitukaičio, pagrindinės mokyklos statusą pakeitus į progimnazijos – palikus 1-8 klases, atsirastų galimybė mokyklos renovacijai gauti Europos Sąjungos lėšų. Mokyklos direktorius Virginijus Juknevičius išsakė nuomonę, kad su reformomis nėra pagrindo skubėti, nes pati šalies Švietimo sistema nėra apsisprendusi, kaip tos reformos turi būti vykdomos. Palikus Beižionyse 8 klases, devintokus ir dešimtokus savivaldybei tektų pavėžėti į Semeliškes. O iki Semeliškių 5 km kelio atkarpa nėra asfaltuota. Moksleivius pavėžėti būtų galima ir į Elektrėnus, bet į savivaldybės centrą daugiau kaip pusė artimiausio kelio iš Beižionių taip pat yra tik žvyrkelis.
Apleistų pastatų problema
Kita nemaža Beižionių problema – apleisti pastatai. Šalia gražiai bažnytkaimio centre suremontuotų vaikų globos namų stūkso apleisti pastatai, kurie nežinia ir kam priklauso. Pastatai yra savivaldybės, bet esą surasti seni dokumentai, kad jie užrašyti parapijai. Kol kas buvęs dvaras, buvę kultūros namai ir Žemės ūkio bendrovei priklausiusios ir beižioniškių už pajus išpirktos fermos stovi apleisti ir niekam nereikalingi.
Išaiškėjo dar viena aktuali problema beižioniškiams – ne pagal poreikius pritaikyti autobusų maršrutai į Elektrėnus. Beižionyse darbo vietų yra mažai, todėl žmonėms viešuoju transportu važinėti tenka ne tik į savivaldybės centrą tvarkyti administracinius reikalus, pas gydytojus, bet ir į aplinkinėse seniūnijose įsikūrusias darbovietes.
Porą valandų savivaldybės vadovai klausęsi beižioniškių problemų, išskubėjo į Semeliškes, kur bėdų yra kur kas mažiau.
Semeliškėse be problemų
Semeliškių seniūnijoje bėdos kur kas malonesnės nei Beižionyse – vaikų darželyje netelpa vaikai. Bet suremontuotoje mokykloje daug laisvų patalpų, kurias reikia kažkuo užpildyti. Laisvų patalpų netrūksta ir suremontuotuose bendruomenės – ar kitaip vadinamuose parapijos – namuose. Tiesa, tarp suremontuotų pastatų Semeliškėse vaizdą gadina ir apleistieji pastatai už cerkvės ir neremontuota pati cerkvė. Betvarkės Semeliškėse, pasak seniūno, netrūksta ne tik prie apleistų savininkų pastatų, bet ir prie kapinių. Žmonės įpratę savo šiukšles iš namų vežti ir mesti į konteinerius prie kapinių. Mirusieji nei valgo, nei geria, bet seniūnija iš konteinerių nuo kapinių nesuspėja išvežti įvairių maisto ir gėrimų pakuočių.
Išrinktų seniūnaičių kadencijos jau baigėsi, o nauji rinkimai nebeorganizuojami, bet Daugirdiškių seniūnaitis Valdas Lėlius rūpintis savo kaimu, Daugirdiškėmis, nenustoja. Jis kelių remontui nemokamai pasiūlė akmens skaldos.
Semeliškių seniūnijoje įsikūrusios net kelios įmonės. Stambiausios seniūnijos įmonės savininkas Kazimieras Šaulys pakvietė savivaldybės vadovus aplankyti įmonę.
Pastrėvyje vystosi verslas
Susipažinti su gyvenimu Pastrėvio seniūnijoje atvyko tik meras Kęstutis Vaitukaitis, jo patarėjas Vaidas Andriejauskas ir administracijos direktorius Henrikas Petrauskas. Pastrėvys – nedidelė seniūnija, kurioje didžiausia problema – apleisti statiniai. Bet pokyčiai vyksta, tik ne taip greitai, kaip norėtųsi.
Pagal ežero pakrantę buvusius Žemės ūkio bendrovės pastatus įsigijo UAB „InterVilža“, gaminanti plastikines dailylentes, perdirbanti naudotus plastikinius langus ir jų dalis. Įmonėje dirba 15 žmonių.
Seniūnijos pakraštyje ūkininkas Gintautas Migonis vysto avininkystės verslą. Gavęs Europos Sąjungos paramą stato naujas fermas, šiuolaikišką skerdyklą. Seniūnijoje įsikūrusi veršelių supirktuvė, apie ežero pakrantes kuriasi smulkūs verslininkai. Tiek besikuriantiems verslininkams, tiek patiems seniūnijos gyventojams labiausiai trukdo blogi kaimų keliai. Draugiškai viename pastate, mokyklos prieglobstyje, įsikūrusios beveik visos seniūnijos įstaigos, tad įvairios problemos išsprendžiamos vietoje. Vienos tik problemos pastrėviečiai, kaip ir visų seniūnijų gyventojai, išspręsti negali – vaikų skaičius mokykloje vis mažėja.
Nesantarvė Kazokiškėse
Į Kazokiškes sugūžėjo visi savivaldybės vadovai ir tarybos narys Daurius Ašaka. Tik bėdos Kazokiškėse keistos: tarpusavyje nesutaria žmonės. Šį kartą seniūnė skundėsi Zabarijos gyventojais, kurie vieni kitiems kaimo keliuku pravažiuoti neleidžia. Šalia kelio vienas gyventojas net duobę išrausęs, kad pravažiuojančiam pakenktų.
Verslo įmonių Kazokiškių seniūnijoje įsikūrusios vos dvi: automobilių remonto ir metalo supirktuvė. Bet niūrią nuotaiką Kazokiškėse praskaidrina nauji aikštynai, kompleksinė mokyklos pastato plėtra. Nežinia tik, kas tuose aikštynuose sportuos, kad vaikų ir gyventojų skaičius taip drastiškai mažėja. Kazokiškių mokykloje likę mokytis vos 10 vaikų. Mokykloje ir vyko seniūnijos problemų bei jų sprendimų aptarimas, bet aptarime dalyvavo tik seniūnijos darbuotojai.
Vievyje kvepia mediena
Trečiadienio popietę Elektrėnų savivaldybės vadovai išsiruošė į apžvalginę kelionę po Vievio seniūniją. Meras Kęstutis Vaitukaitis, jo pavaduotojas Viktoras Valiušis, administracijos direktorius Henrikas Petrauskas, jo pavaduotojas Vaidas Bernotas bei mero patarėjai aplankė tris medienos apdirbimo įmones. Delegaciją kelionėje lydėjo ir miesto šeimininkas – seniūnas Zenonas Pukėnas. Pirmiausia žaliasis savivaldybės autobusiukas pasuko link įmonės „Lietwood“, kurią pernai įsteigė buvęs „Vilniaus baldų“ vadovas Nerijus Pacevičius. Įmonė „Lietwood“ gamina baldus ir jų dalis, tačiau, deja, jais Lietuvoje neprekiaujama, viskas pardavimui išvežama į kitas šalis. Šiuo metu labiausiai paklausi prekė – batų dėžė, kuri parduodama už 200 Lt. Kaip sakė direktorius, įmonei visai neblogai sekasi, vienoje pamainoje dirba 60 žmonių, kurie visi yra vietiniai, kitais metais planuojama sukurti dar 20 darbo vietų.
Nerijui Pacevičiui prakalbus apie tai, kad kol kas per savaitę gaminius išveža 3 krovininės mašinos, tačiau planuojama, kad jų srautas gerokai padidės, iškilo klausimas, kaip sunkiasvorės pravažiuoja iki vietos. Pasirodo, kad čia iškyla sunkumų, nes privažiavimas yra prastas, ir pakrautos mašinos sunkiai užkyla įkalnėn. Vadovai polemizavo, kaip reikėtų spręsti šią problemą, nes pinigų naujam keliui nėra, tačiau prie galutinės išvados taip ir nepriėjo.
Paspaudę ranką „Lietwood“ direktoriui savivaldybės vadovai pajudėjo link kitos medienos apdirbimo įmonės – „Dailintos“, kuriai vadovauja Audrius Gaidys.
Direktorius papasakojo, kad šioje įmonėje gaminama klijuota mediena bei baldai ir jų dalys. Firma savo gaminių Lietuvoje parduoda tik 3-5 proc., visa kita irgi eksportuojama. Ši įmonė gamina daug rankų darbo reikalaujančias virtuvinių baldų dureles, kurių švedai, pasak Audriaus Gaidžio, neįstengia pasigaminti. „Dailintoje“ taip pat gaminami „Tom Dixon“ logotipu pažymėti lauko stalai, vieno kaina siekia 7000 litų, čia pat gaminamos ir pjaustymo lentelės. Pasak direktoriaus, gaminiai taip greitai keičiasi, kad nė neverta daryti jų ekspozicijos. Audrius Gaidys, kalbėdamas su savivaldybės vadovais, džiaugėsi, kad įmonei sekasi gerai, nuo metų pradžios darbuotojų skaičius išaugo nuo šimto iki šimto keturiasdešimties.
„Dailintos“ kaimynystėje įsikūrusi dar viena medžio gaminių įmonė – UAB „Apvalūs medžio gaminiai“. Bendrovės direktorius Arnoldas Jonaitis taip pat priėmė svečius ir supažindino su darbo ypatumais. Ši įmonė yra viena didžiausių kaiščių, naudojamų baldų detalėms sujungti, gamintojų. Taip pat čia gaminamos apvalios lazdelės, naudojamos vaikiškų baldų, žaislų gamyboje, teptukų koteliai, baldų kojelės, prakurai, tekiniai. Šiuo metu įmonės eksportas sudaro 95 proc. visos parduodamos produkcijos. Firma išsiskiria ne tik tuo, kad gamina tik apvalius medžio gaminius, bet ir tuo, kad antroji Lietuvoje gamina pjuvenų briketus, kurių kaina 590 Lt/t be PVM. UAB „Apvalūs medžio gaminiai“ dirba 80 darbuotojų. Direktorius su įmonės vadovais dalijosi mintimis apie tai, jog būtų gerai keliuose nuo Vievio iki bendrovės įrengti apšvietimą, mat žmonėms nėra saugu tamsoje grįžti į namus. Apie tai susitikimo metu buvo užsiminęs ir „Dailintos“ direktorius.
Aplankę medienos apdirbimo įmones, savivaldybės vadovai pasuko link naujų, ant kalnelio įsikūrusių Vievio kapinaičių. Čia buvo aptarta, kokius darbus dar reikia atlikti, kad kuo greičiau būtų galima naudoti kapines. Vievio seniūnas Z.Pukėnas pabrėžė, kad senose kapinėse jau mažai teliko laidojimo vietų, jų pakaks metams. Meras K. Vaitukaitis ragino kuo greičiau parengti projektą, kaip išdėstyti kapus ir kaip nutiesti takelius praėjimui. Pastebėta ir tai, jog gyventojams bus gan sudėtinga nešioti vandenį į statoką kalną, ir pasiūlyta išeitis – pastatyti vandens talpyklą.
Trumpai kalbėta apie tai, jog reikia numatyti vietą kolumbariumui, kur laikomos urnos su mirusiojo palaikais. Diskutuodami vadovai, svarstė, kad reikėtų rinkti mokesčius už kapinių priežiūrą.
Savivaldybės vadovai užsuko ir į renovuojamą Vievio pradinę mokyklą ir įkurtuvių chaose gyvenančią Vievio meno mokyklą.
Vievio seniūnijos reikalų aptarimas vyko kultūros centro salėje ir užtruko iki tamsos. Seniūnaičiai ir bendruomenės atstovai valdantiesiems klausimų turėjo apsčiai. Be jau „barzda apaugusio“ klausimo dėl kultūros centro naujo pastato, gyventojams rūpėjo vandens kokybė, kelių ir gatvių priežiūra, ežero tarša, gatvių apšvietimas, planuojamų stebėjimo kamerų įrengimas, apleisti pastatai ir kt. Bendruomenės prašė patalpų, pagyvenę žmonės – pirties, Vievio (Panerių) sanatorinės mokyklos pastato remonto. Vievis – didelė seniūnija, todėl ir problemų daug, nežinia, ar ir esant geriausiems norams per vieną kadenciją valdantieji sugebės jas išspręsti. Bet, kaip sako meras K. Vaitukaitis, į duris reikia belstis. Jei jos ir nebus atidarytos, bet nors valdantieji žinos, kas už jų stovi.