Biologiškai skaidžios atliekos – žalingesnės nei atrodo

Biologiškai skaidžios atliekos – žalingesnės nei atrodo

Ineta BRICAITĖ

Biologiškai skaidžios atliekos – tokios, kurios pūva, rūgsta ir kitaip irsta greičiausiai iš visų kitų atliekų. Dažniausiai tai – virtuvės ar sodo atliekos. Europos Komisija yra nustačiusi Lietuvai kartelę, kiek tokių atliekų gali pakliūti į sąvartynus. Į Kazokiškių sąvartyną dideli kiekiai biologiškai skaidžių atliekų, pavyzdžiui, krūva medžių lapų, nepriimami. Ten patenka tik tarp visų komunalinių atliekų esančios virtuvės atliekos. Kodėl tokių atliekų šalinimas yra ribojamas?

Jei pūdamos tarp kitų biologiškai skaidžių atliekų ilgainiui jos tampa naudingu kompostu, tai pūdamos sąvartyne jos tampa itin žalingos. Biologiškai skaidžios atliekos didina paties sąvartyno tūrį, kelia gaisrų pavojų, nes yra itin degios, pritraukia padarus, kurie gali platinti infekcijas, tokiose atliekose aktyviai dauginasi patogeniniai mikroorganizmai.

Svarbiausia, kad biologiškai skaidžios atliekos sąvartyne daro bene didžiausią žalą aplinkai: kai jos pūva bendroje atliekų krūvoje, negauna tinkamo kiekio deguonies, todėl išsiskiria metanas, sieros vandenilis, gali išsiskirti amoniakas ir kitokių lakiųjų organinių junginių, anglies dioksidas. O būtent šios medžiagos labiausiai skatina šiltnamio efektą ir klimato atšilimą.

Taip pat medžiagos, išsiskiriančios puvimo procese, gali skatinti pavojingų medžiagų išsiskyrimą iš kitų atliekų, o visas jų mišinys dažniausiai atsiranda filtrate, kuris ir nemaloniausius kvapus skleidžia, ir dirvožemį neretai užteršia. Kai biologiškai skaidžios atliekos sąvartyne suskaidomos, atliekų masėje lieka oro tarpų ir sąvartyno paviršius gali smarkiai grimzti žemyn.

Kazokiškių sąvartyne išgaunamos biodujos – biologiškai skaidžių atliekų padarinys. Tai vienas primityviausių tokių atliekų panaudojimo būdų, nes čia jos nėra atskiriamos iš kitų atliekų, ir slopinami tik biologiškai skaidžių atliekų sukelti padariniai, bet ne priežastys. Jau kitais metais kiekvienoje apskrityje turi būti pastatyti mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai, kurie atskirs biologiškai skaidžią masę nuo kitų atliekų. Tada į sąvartynus jų beveik visai nepateks. Kad biologiškai skaidžios atliekos būtų naudingos, o ne žalingos, stengiamasi jau dabar.

Individualių namų gyventojams, įsisavinus ES paramą, išdalinti specialūs konteineriai. Ten galima kompostuoti ne tik sodo, bet ir virtuvės atliekas. Kiekvienoje savivaldybėje greitu metu turi atsidaryti žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės. Žaliosios atliekos – tik dalis biologiškai skaidžių atliekų (sodo, daržo). Čia tokias atliekas kompostui galės atvežti visi, patys neturintys kompostavimo dėžių. Tačiau virtuvės atliekos čia nebus kompostuojamos – jos nėra žaliosios atliekos. Kad į sąvartyną nepatektų virtuvės atliekos iš miestų, užtikrins tik mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai.

Europos Sąjungos direktyva numatoma, kad jau dabar į sąvartynus patekti gali ne daugiau kaip 35 proc. to biologiškai skaidžių atliekų kiekio, kuris buvo šalinamas 2000 m. Iki 2013 m. turėjo būti šalinama ne daugiau kaip pusė tokių atliekų, tačiau reikalavimų Lietuva neįvykdė. Natūralu – kompostavimo konteineriai individualių namų savininkams išdalinti vos prieš porą mėnesių, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės veikia ne visose savivaldybėse (dar neveikia ir Elektrėnuose), o mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai dar nė nepradėti įrenginėti.

Po 2020 m. biologiškai skaidžios atliekos visiškai neturėtų būti šalinamos sąvartynuose. Utopija? Ne, nes Vokietija, pavyzdžiui, į sąvartyną tokio tipo atliekų nešalina jau visą dešimtmetį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų