Invazinės rūšys kenksmingos ir gamtai, ir žmogui

Invazinės rūšys kenksmingos ir gamtai, ir žmogui

Ineta BRICAITĖ

Lietuvoje šiuo metu yra nemažai augalų ir gyvūnų rūšių, kurių prieš 100 metų senoliai net neįsivaizdavo esą. Tai – invazinės rūšys. Jos atvežtos iš kitų šalių ar net žemynų manant, kad bus naudingos. Tačiau kai kurios atvežtinės rūšys dabar natūraliai Lietuvos gamtai taip kenkia, kad yra naikinamos.

 

Iš viso Lietuvoje, Aplinkos ministerijos duomenimis, yra 35 invazinės rūšys. Tai augalai: uosialapis klevas, Sosnovskio barštis, gausialapis lubinas, baltažiedė robinija, smulkiažiedė sprigė, vėlyvoji ieva, raukšlėtalapis erškėtis, dygliavaisis virkštenis, šiaurinis šermenis, Varpinė medlieva, vėlyvoji rykštenė, aukštoji rykštenė, kanadinė rykštenė, kanadinė elodėja, tankiažiedė rūgštynė, šluotinis sausakrūmis, ilgakotis lakišius, muilinė guboja; gyvūnai: mangutas, kanadinė audinė, ondatra, paprastasis meškėnas, pilkoji žiurkė, kanadinė berniklė, nuodėgulinis grundalas, grundalas rubuilis, rainuotasis vėžys, žymėtasis vėžys, apželtkojis krabas, pietinė dumblasraigė, dreisena, jūros gilė, kietašarvė šoniplauka, ežerinė mizidė, spygliuotoji vandens blusa.

Invazinėms rūšims sąlygos Lietuvoje taip patiko, kad jos dauginasi itin sparčiai ir išstumia vietines rūšis. Pavyzdžiui, rodos, nepavojinga pakelių gėlė – lubinas – yra tokia gaji, kad ant jų augavietės net ir pasodintas miškas, kaip sakė Vievio girininkijos girininkas Antanas Baigys, neužaugs. Gausialapių lubinų neėda nei gyvuliai, nei žvėrys, jų sėklų nelesa paukščiai, negraužia pelės. Lubinų šaknys pasiekia pusantro metro gylį, jei nors dalis tos šaknies būna palikta, lubinai atauga. Šie augalai Lietuvoje atsirado prieš pusšimtį metų.

Visai neseniai Aplinkos ministerija kvietė gyventojus registruoti vietas, kur auga Sosnovskio barščiai. Šie iki 5 metrų aukščio augantys augalai į Lietuvą sovietmečiu įvežti iš Kaukazo kaip pašarinis augalas silosui gaminti. Žmonės pamėgo Sosnovskio barštį ir augino kaip dekoratyvinį augalą, bitininkai galvojo, kad bitės renka medų iš gausių jų žiedynų (iš tikrųjų bitėms šio augalo nektaras yra pavojingas). Šie augalai taip pat labai gajūs – Lietuvoje jiems klimatas palankesnis nei gimtajame Kaukaze, todėl čia jie auga didesni, subrandina daugiau sėklų, greičiau plinta. Barščiai užgožia kitas augalų rūšis, patys atželia, jei žemėje liko šaknis. Žmogui augalas pavojingas, nes sukelia 1-3 laipsnio nudegimus.

„Panerių miške pagal Nerį daug tarpukaryje atvežtų greitai augančių uosialapių klevų. Jų žiedadulkės yra stiprus alergenas, galintis sukelti šienligę. Šie medžiai labai greitai dauginasi ir nustelbia kitą augmeniją, keičia Lietuvos kraštovaizdį, krintantys lapai teršia Neries vandenį, todėl Aplinkos ministerija paskelbė uosialapius klevus naikintinu augalu“, – sakė Kaišiadorių miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Marijonas Bernotavičius. Taip pat jis skundėsi didžiaisiais kormoranais, besiveisiančiais Elektrėnų marių salose ir naikinančiais medžius.

Uosialapį klevą iš invazinių rūšių pirmąjį paminėjo ir Neries regioninio parko darbuotojai. „Vienareikšmiškai uosialapis klevas mums kenkia labiausiai. Jis trukdo pažintinių takų priežiūrai, natūraliai parko augmenijai, gadina bendrą parko vaizdą. Kitos invazinės rūšys mums, kaip parkui, taip netrukdo. Sosnovskio barščių yra, bet nedaug, kartais koks usūrinis šuo atbėga, rainuotųjų vėžių pasitaiko, bet pačiam parkui tai didelės žalos nedaro“, – sakė Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė.

Kaišiadorių miškų urėdijos Vievio girininkas A. Baigys sakė, kad pastaruoju metu bene dažniausiai minimi invaziniai augalai – Sosnovskio barščiai. Juos jis pats skaičiavo ir pateikė Aplinkos ministerijai koordinates, kur jie auga. Girininkas pasakojo, kad būtent dabar vizualiai galima pastebėti uosialapių klevų naikinimą: Neries pakrantėje jie stovi nudžiūvę, plikomis šakomis, rudenį bus nupjauti. Pasak A. Baigio, iš uosialapių – jokios naudos: jų mediena menkavertė, o kitus augalus, ypač karklus ir gluosnius, nustelbia.

Uosialapis klevas atvežtas iš Šiaurės Amerikos kaip labai greitai augantis parkų medis. Bet vėliau pasirodė, kad pūti ir lūžinėti jis pradeda jau po 20 metų. Jeigu uosialapiai auga pievoje, jie labai greitai plinta ir galop pieva virsta į menkavertį mišką.

Girininkas sakė, kad vandens telkiniuose apie Vievį yra ir invazinių rainuotųjų vėžių ir žuvų – grundalų. Veprių ežeruose buvo vykdoma akcija, kurios metu mažinama rainuotųjų vėžių populiacija. Jie pavojingi vietinei ekosistemai, nes yra labai vislūs, išstumia vertingas senąsias vėžių rūšis ir platina marą, kuriuo neserga patys. Nuodėguliniai grundalai ir grundalai rubuiliai ryja viską, įskaitant ir kitų žuvų ikrus bei maistą, todėl ten, kur apsigyvena grundalai, žymiai sumažėja kitų žuvų populiacijos.

Invazinės rūšys ne tik kenksmingos gamtai, bet ir nustelbia tas rūšis, kurios žmogui yra žymiai naudingesnės. Aplinkos ministerija vykdo projektus, kuriais kenksmingos invazinės rūšys Lietuvoje yra naikinamos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų