Lietuvos rinktinė sėkmingai kovojo pasaulio ledo ritulio čempionate

Linas Baublys

Praeitais metais įspūdingai laimėjusi pasaulio čempionato­ 1 B diviziono varžybas Taline, šiais metais Lietuvos ledo ritulio rinktinė turėjo įrodyti, kad gali sėkmingai varžytis ir dar aukštesniame lygyje – 1 A divizione. Šio divizio­no varžybų lygį įrodo tai, kad pirmąsias dvi vietas užėmusios komandos iškovoja teisę pakilti į aukščiausią pasaulio čempionato „lygą“ bei kovoti su Kanados, Švedijos, Suomijos, Čekijos, mūsų kaimynų latvių, olimpinių čempionų JAV ir ­kitomis elitinėmis rinktinėmis.
Šiais metais 1A diviziono pasaulio ledo ritulio čempionato kovos gegužės 2–8 dienomis vyko Sosnoviece (Lenkija). Mūsų rinktinei atstovavo net penki Elektrė­nų „Energijos“ žaidėjai: Dovydas ­Laimutis, Egidijus Binkulis, Paulius Rumševičius, Aivaras Bendžius bei vartininkas Laurynas Lubys. „Energijos“ vyr. treneris Arūnas Aleinikovas buvo vienas iš Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio Rono Pasco asistentų, o apskritai rinktinei atstovavo net devyni elektrėniškiai bei mūsų mokyklos auklėtiniai. Be jau paminėtų – Vokietijoje žaidžiantis Ugnius Čižas, Rumunijoje rungtyniaujantis Lukas Žukauskas, JAV jaunimo lygoje žaidžiantis Simonas Valivonis bei Slovakijoje rungtyniavęs rinktinės kapitonas Nerijus ­Ališauskas.
Kaip ir reikėjo tikėtis, tokio aukšto lygio čempionate lengvų varžovų nebuvo. Jau pirmosiose rungtynėse susitikome su dar pernai elitiniame divizione žaidusia Kazachstano rinktine. Tačiau tai, kad šiame čempionate nesame tik mandagūs svečiai, įrodėme jau ­pačioje rungtynių pradžioje – Aivaras Bendžius, po Pauliaus Gintauto ir Nerijaus Ališausko perdavimų pelnė pirmąjį rungtynių įvartį (01:56 min.). Šią minimalią persvarą išlaikėme du kėlinius, tačiau trečiajame kėlinyje vis dėlto turėjome pripažinti aukščiausią ­reitingą čempionate turinčių varžovų pranašumą. Pralaimėta ­rezultatu 1:4 (1:0, 0:0, 0:4).
Antrajame mače susitikome su Ukrainos rinktine. Šį kartą rungtynės prasidėjo ne taip sėkmingai. Ukrainiečiai du kartus realizavo daugumą ir išsiveržė į priekį 2:0. Tačiau antrajame kėlinyje rinktinės debiutantas Dovydas Jukna, po Paulius Rumševičiaus ir Emilijaus Krakausko­ perdavimų rezultatą su­švelnino (32:01 min.). Įkvėpta sėkmės, mūsų rinktinė sukūrė ne vieną pavojingą progą prie varžovų vartų, tačiau galiausiai Ukrainai nusileis­ta minimaliu rezultatu 1:2 (0:1, 1:1, 0:0).
Kitos rungtynės su Japonija buvo itin svarbios, nes pagal iš­ankstines prognozes buvo galima tikėtis, kad būtent ši dvikova nulems, kuri komanda išliks divizione. Ko gero, tokia rungtynių įtampa bei įprastas japonų greitis nulėmė tai, kad mūsų rinktinė iš pradžių dažnai pažeidinėjo taisykles bei praleido du įvarčius, žaisdama mažumoje. Tačiau antrajame kėlinyje jau Lietuvos rinktinė sėkmingai išnaudojo daugumą ir Martynas Grinius, po Emilijaus Krakausko bei Eimanto Noreikos perdavimų, sušvelnino rezultatą (25:40 min.). Pačioje trečiojo kėlinio pradžioje vėl sėkmingai išnaudojome daugumą bei po gražios kombinacijos Ugnius Čižas, sulaukęs Dominyko Sadausko ir Nerijaus Ališausko perdavimų, išlygino rezultatą 2:2 (40:41 min.). Pagrindinis rungtynių laikas taip ir baigėsi, todėl kova persikėlė į pratęsimą. Deja, bet pergalingą įvartį pratęsime pelnė japonai, tokiu būdu iškovodami du taškus, o mums palikdami tik vieną. Pralaimėta rezultatu 2:3 (0:1, 1:1, 1:0, 0:1).
Ketvirtosiose rungtynėse mū­sų rinktinės laukė viena iš čem­pio­nato favoričių, olimpinių žaidynių dalyvė – Prancūzija. Nepaisant varžovų statuso, būtent Lietuvos rinktinė, kaip ir rungtynėse su kazachais, pirmoji pelnė įvartį. Pirmojo kėlinio pabaigoje, po Dovydo Juknos perdavimo, pasižymėjo Martynas Grinius (17:29 min.). Vis dėlto antrajame kėlinyje pran­cūzai perėmė iniciatyvą, pavojingai atakavo bei išlygino rezultatą. Nepaisant didžiulių varžovų pastangų, pavojingų atakų ir pa­taikymų į virpstus, Lietuvos rink­tinė sėkmingai gynėsi ne tik per pagrindinį rungtynių laiką, bet ir pratęsime. Tad rungtynių likimas sprendėsi, pasak Arūno Aleinikovo – „loterijoje“, t. y. baudinių serijoje. Laimingas bilietas šioje loterijoje būtų užtikrinęs mūsų rinktinei du taškus bei realią galimybę aplenkti Japoniją. Nors pirmieji baudinį realizavo prancūzai, mūsų komanda atsakė tuo pačiu. Po kelių nesėkmingų abiejų komandų bandymų ketvirtuoju smūgiu vėl pasižymėjo prancūzai. Visgi šį kartą lietuviams išlyginti rezultato nepavyko. Deja, bet po itin gražios ir atkaklios kovos Prancūzijai nusileista rezultatu 1:2 (1:0, 0:1, 0:0, 0:0, 0:1).
Prieš paskutines rungtynes su čempionato šeimininkais lenkais turnyrinėje lentelėje susiklostė situacija, kuri lėmė, kad tai bus pačios svarbiausios rungtynės abiem komandoms. Lenkija surinko 7 taškus ir iki antrosios vietos, kuri garantuotų patekimą į elitinį divizioną, šiai rinktinei trūko 3 taškų, t. y. pergalės per pagrindinį rungtynių laiką. O Lietuva surinko 2 taškus, t. y. tiek pat, kiek ir Japonijos rinktinė, tačiau pralaimėjimas tarpusavio rungtynėse lėmė, kad būtent mūsų rinktinė krenta į 1 B divizioną. Tad tam, kad išvengtų šio scenarijaus, lietuviams reikėjo pasiekti lygiąsias, t. y. nepralaimėti per pagrindinį rungtynių laiką. ­Tačiau toks scenarijus visiškai netiko į Elitinį divizioną besiveržiančiai Lenkijos rinktinei.
Gal ir nedaug buvo tikinčių, kad rinktinei pavyks pasiekti savo tikslą. Juolab, kad prieš čempio­natą Elektrėnuose ir Vilniuje vyku­siose draugiškose rungtynėse šiems varžovams du kartus buvo nusileista rezultatu 1:3 ir 0:3. Vis dėlto, kaip ir varžybose su kazachais bei prancūzais, pirmieji rungtynėse pasižymėjo būtent lietuviai. Dar pirmajame kėlinyje sėkmingai daugumą išnaudojo Paulius Gintautas, įvartį pelnęs po Nerijaus Ališausko ir Ugniaus Čižo perdavimų (08:53 min.). Lietuvos rinktinė gynėsi užtikrintai ir neleido dominuoti favoritais laikytiems lenkams. Tačiau antrajame kėlinyje kiek apmaudžiai praleidus išlyginamąjį įvartį, dėl lygiųjų teko kovoti itin atkakliai iki pat rungtynių pabaigos. Neturėdama kur trauktis, Lenkijos rinktinė trečiojo kėlinio pabaigoje vartininką keitė šeštuoju žaidėju. Nors ir turėjo galimybių pasiųsti ritulį į tuščius vartus, tačiau galiausiai lietuviai prasižengė ir likus 29 sekundėms teko žaisti keturiese prieš šešis. Vis dėlto, pavyko ne tik atsilaikyti, bet pratęsimo metu, tiesiai nuo nubaustųjų suolo pakilęs Ilja Četvertakas, po Nerijaus Ališausko ir rinktinės vartininko Fausto Nausėdos perdavimo, pelnė pergalingą įvartį (61:43 min.). Taigi čempionatas užbaigtas itin sėkmingai ir skambiai – iškovota pirmąja, bet lemiama pergale 2:1 (1:0, 0:1, 0:0, 1:0). Tokiu būdu ne tik išsaugota vieta divizione, bet ir pelnytas Ukrainos rinktinės dėkingumas, kuriai mūsų iškovoti taškai taip pat buvo pergalingi, nes leido 1A divizione užimti antrąją vietą bei po 20 metų pertraukos sugrįžti į Elitinį divizioną. Ukrainiečiai ne tik triukšmingai pasitiko į rūbinę grįžtančius mūsų rinktinės žaidėjus, bet ir emocingai dėkojo lietuviams socialiniuose tinkluo­se. Tad, nors mūsų krepšinio legenda Rimas Kurtinaitis teigė kitaip, kartais sporte vienu rungtynių metu gali laimėti ir dvi komandos.
Apibendrindamas pasaulio­ čempionato kovas, Lietuvos rink­tinės bei Elektrėnų „Energijos“ treneris Arūnas Aleinikovas pasidžiaugė, kad visose rungtynė­se su varžovais kovojome apylygiai, išlaikėme įtampą bei intrigą iki galo. Iškovota pergalė bei pasiektos dvejos lygiosios lėmė, kad pasauliniame reitinge pakilome dar dviem laipteliais aukščiau, iki 22 vietos. Todėl galime pagrįstai tikėtis, kad tokio aukšto lygio varžybose sėkmingai kovosime ir atei­tyje. Taip pat labai džiugu, kad būtent elektrėniškiai, pelnę itin svarbius įvarčius ir atlikę rezultatyvius perdavimus, sėkmingai besidarbavę gynyboje bei trenerių štabe, išlieka vienu iš pagrindinių Lietuvos rinktinės ramsčių.