Julija KIRKILIENĖ
Straipsnyje buvo rašoma, kad keli beižioniškiai, turintys už pašalpa atidirbti visuomenei naudingus darbus, tvėrė seniūno Mindaugo Makūno avims aptvarą. Tai redakcijai patvirtino ir pats seniūnas, tik sakė, kad jie dirbo po darbo ir seniūnas už darbą sumokėjo. Administracijos direktorius Henrikas Petrauskas skubiai sudarė kompetentingą komisiją įvykiui tirti. Komisija įvykį tyrė du mėnesius ir ištyrė, kad seniūnas Mindaugas Makūnas tarnybinio nusižengimo nepadarė.
Ne tuos beižioniškius pakalbino
Komisija sudaryta buvo iš trijų narių: Vaidas Bernotas, komisijos pirmininkas, Jurgita Matkevičienė ir Auksė Grigaliūnienė – narės. Komisija paprašė seniūno parašyti pasiaiškinimą. Seniūnas parašė, kad savo avims aptvarą tvėrė iš savo medienos, padėjo jam tai daryti vaikinas iš Barboriškių. Algio Karpičiaus, kuris, kaip redakcijai sakė pats seniūnas, po darbo tvėrė aptvarą, nei pasiaiškinime, nei tyrimo medžiagoje nebeliko. Seniūnas pristatė sąskaitas faktūras, kad savo reikmėms medieną pirko sau, seniūnijos reikmėms – seniūnijai. Pristatė visuomenei naudingų darbų atlikėjų ir atliktų darbų apskaitos žurnalą, kuriame surašyta, kas dirbo, bet nei ką, nei kiek valandų dirbo, neužrašyta. Minėto A. Karpičiaus pavardė toje knygoje įrašyta keletą kartų. Atvažiavo komisija ir į Beižionis, pakalbino sutiktus žmones, jie visi daug blogo apie seniūną prikalbėję, bet nė vienas nematęs, kas seniūno avims aptvarus tvėręs. Komisija, matyt, bus ne tuos beižioniškius pakalbinusi. Pamatę, kad komisija seniūno kaltės neranda, beižioniškiai vėl kreipėsi į redakciją, jau pasiruošę nebebijoti viešumo ir žadėjo komisijai visą tiesą papasakoti. Aš perdaviau jų telefono numerius, bet per vėlai… Komisija jau darbą buvo baigusi ir parašus sudėjusi, kad seniūnas nekaltas.
Varnas varnui akies nekerta
Šioje istorijoje dar kartą buvo patvirtinta tiesa, kad varnas varnui akies nekerta. Nekirto komisija seniūnui. O galėjo nors truputį kaukštelėti… Nes, kaip liaudis sako, dūmų be ugnies juk nebūna. Kažkas su tais darbais tikrai Beižionyse ne taip buvo. M. Makūnas – valstybės tarnautojas, nevalia pažeidinėti įstatymų. Bet komisija pamanė, kad M. Makūnui beižioniškiai sėkmės pavydi, kad emocijų karas kaime vyksta. O seniūnas M. Makūnas vėl „nekaltas“ vaikšto po savo valdas, nepaklusniuosius gąsdindamas policija. Beižioniškiai policijos bijosi, nes vienas buvo nubaustas už žuvelės pagavimą, kitam ilgai teko nervus gadinti, kol teismai pripažino, kad net seniūnui negalima važinėti per privačią žmogaus žemę.
O labiau už baimę beižioniškius kankina baudžiauninkų dalia. Jeigu žmogus yra vargšas, ir už duonos kąsnį turi atidirbti visuomenei naudingą darbą, tai iš jo galima tyčiotis. Ir neturi tas baudžiauninkas kam pasiskųsti, nes varnas varnui akies nekerta.