Nuotr. D. Galiauskienė kartu su Kauno klinikų Kraujo centro vadove dr. Diana Remeikiene
Deimantė Jančiūnaitė
Daugiau nei 45 kraujo donacijos, 13 metų nenutrūkstančios savanoriškos bei neatlygintinos kraujo donorystės – aplinkiniams užkrečiamą pavyzdį rodo elektrėniškė Garbės donorė Diana Galiauskienė, miesto gyventojus sutinkanti Elektrėnų ligoninės registratūroje. Lemtinga gyvenimo patirtis Dianos šeimą privertė susimąstyti, kaip kiekvienas iš jų gali padėti kitam, gal net visiškai nepažįstamam žmogui. Jų pasirinkimas – kraujo donorystė. Tik vėliau donorė sužinojo, kad donorystė atneša naudos ir sau – Garbės donorui skiriama valstybinė pensija.
Kraujo donorė jau 13 metų
Pasiteiravus, kada pirmą kartą išgirdo apie kraujo donorystę, Diana atsako, jog studijų metais kartu su bendramoksliais eidavo donuoti kraujo. Pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, donorystės laikinai teko atsisakyti. Pašnekovė sugrįžo į nuolatinės kraujo donorės „vėžes“ gimus ankstukui sūnui. Sako, jog kilo noras padėti kitiems, kai matė gydytojus, gelbstinčius sūnaus gyvybę. Žodžiai tapo realybe ir puikiu įpročiu – pašnekovė jau nuo 2012 metų, kai sūnui buvo treji, yra nuolatinė kraujo donorė. Praėjusių metų sausį Dianai Galiauskienei Kauno klinikų Kraujo centro surengtoje iškilmingoje šventėje buvo suteiktas Garbės donorės vardas (tais metais jį gavo 28 asmenys). Jis yra teikiamas tuomet, kai asmuo kraujo yra dovanojęs ne mažiau kaip 40 kartų. Šiandien pašnekovė sako, kad kraujo yra donavusi daugiau kaip 45 kartus. Pasiteiravus, koks jausmas apima po šios procedūros, moteris sako, kad duodama kraujo jaučia vidinę palaimą, užplūsta geri jausmai, netgi euforija. Diana Galiauskienė pasakoja, jog po kraujo donacijos jaučiasi puikiai, nebūna nei bloga, nei silpna.
Nėra ko bijoti
Garbės donorės elektrėniškės Dianos paklausus, kokį patarimą duotų žmogui, kuris svarsto tapti kraujo donoru, pašnekovė atsako, jog yra du svarbiausi dalykai – nebijoti bei būti pailsėjusiam. Iš tiesų, ruošiantis kraujo donorystei, reikia laikytis šių rekomendacijų: būti pailsėjus, išgėrus daug skysčių, pavalgius, nerūkius, išvakarėse ir donacijos dieną nevartojus svaigiųjų gėrimų, nevalgius aštrių, riebių, sunkiai virškinamų maisto produktų, nedirbus naktį ir t.t. Diana kviečia nebijoti, sakydama, jog dabar yra naudojami naujausi sprendimai: vienkartinės sistemos, priemonės yra sterilios bei tvarkingos. Todėl tikrai nėra dėl ko nerimauti.
Paklausus, kaip apibūdintų savo bendraminčius, Diana dalijasi, kad kraujo donorų bendruomenė pasižymi pozityviais žmonėmis, siekiančiais gėrio, besidalijančiais tuo, ką gali pagaminti jų organizmas, ir atiduodančiais tiems, kam to iš tiesų labiausiai reikia. Moteris sako, kad toks gyvenimo būdas nuteikia gyventi pozityviai, kadangi žinai, kad gelbsti žmones. Kraujo negalima sukurti dirbtinai, todėl donorystė išlieka vienintele galimybe padėti pacientams, kuriems kraujas būtinas.
Galiauskų šeima – užkrečiantis pavyzdys
Kraujo donorai yra ir Dianos vyras Ovidijus bei dukros, kurios nekantriai laukė, kol joms sukaks aštuoniolika ir tuomet galės įsilieti į donorų gretas. Iš tiesų, ši šeima yra puikus pavyzdys, kad pilietiškumas gali būti reiškiamas atrodytų gana paprastu, daug pastangų nereikalaujančiu, bet didelę reikšmę kito sveikatai, gyvybei turinčiu poelgiu. Sekti autoritetingais bei gerais pavyzdžiais gali kiekvienas iš mūsų.
Ką kiekvienas turėtų žinoti apie kraujo donorystę?
Ar žinojote, kad, pavyzdžiui, Garbės donoro statusas suteikiamas asmenims, neatlygintinai paaukojusiems kraujo 40 ir daugiau kartų? Asmuo, kuriam suteiktas šis vardas, turi teisę kreiptis į „Sodrą“ dėl II laipsnio valstybinės pensijos. Be to, Kraujo donorystės įstatymo 7 str. teigia, jog kiekvienas darbuotojas gali gauti nemokamą laisvą nuo darbo tą dieną, kai donuoja kraujo. Verta taip pat žinoti, kad vienos donacijos metu paimama 450 ml kraujo bei papildomai 20 ml kraujo tyrimams. Tai reiškia, kad kiekvieną kartą, davus kraujo, jis tiriamas, norint nustatyti, ar kraujo donoras neserga užkrečiamosiomis ligomis (sifiliu, ŽIV, hepatito B ar hepatito C virusu, pervovirusine infekcija).
O ką apie donorystę sako specialistai, klausėme VšĮ Nacionalinio kraujo centro Donorystės organizavimo skyriaus vadovės Editos Urbonienės.
Kokia buvo kraujo donorystės pradžia Lietuvoje? Kaip ji keitėsi Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę?
E. U. Kraujo donorystės tradicijos Lietuvoje siekia sovietmečio laikus, tačiau atkūrus Nepriklausomybę imta kryptingai pereiti prie neatlygintinos donorystės modelio. 1997 metais buvo priimtas Kraujo donorystės įstatymas, tapęs svarbiu šios srities teisiniu pagrindu. Per daugiau nei tris dešimtmečius donorystė išaugo į tvirtą nacionalinę tradiciją, prie kurios kasmet prisideda dešimtys tūkstančių žmonių. Per šį laikotarpį keitėsi ne tik donorystės reglamentavimas, bet ir visuomenės požiūris – kraujo davimas tapo savanoriška, kilnia veikla, į kurią vis aktyviau įsitraukia bendruomenės, mokyklos, įmonės ir įvairios organizacijos.
Kiek šiuo metu (2025 m.) yra žmonių, turinčių Garbės donoro vardą Lietuvoje? Kokio dydžio yra antrojo laipsnio valstybinė pensija?
E. U. Šiuo metu Garbės donoro vardas yra suteiktas maždaug 2000 žmonių. Šiuo metu antrojo laipsnio valstybinė pensija sudaro 147,4 Eur per mėnesį.
Kiek šiuo metu yra kraujo donorų Lietuvoje?
E. U. Praėjusiais, 2024 metais, Lietuvoje kraujo dovanojo daugiau nei 60 tūkstančių žmonių.
Kiek šįmet yra atlikta donacijų?
E. U. Donacijų skaičius yra 49 243 (Nacionaliniame kraujo centre). Pusmečio donacijų skaičius Lietuvoje – daugiau nei 58 tūkst.
Kurių kraujo grupių šiuo metu labiausiai trūksta?
E. U. Šiuo metu labiausiai reikalingas pirmosios (0) ir antrosios (A) grupių kraujas, tiek teigiamo, tiek neigiamo, tačiau nuolat išlieka poreikis visų kraujo grupių.
Ką turėtų žinoti žmogus, ruošdamasis pirmą kartą duoti kraujo?
E. U. Pirmą kartą donorystei besiruošiantis žmogus turėtų žinoti, kad labai svarbu būti pailsėjusiam, pavalgiusiam, išgėrusiam pakankamai skysčių. Iš vakaro reikėtų vengti riebaus ar aštraus maisto, o prieš donaciją nerūkyti. Donoru gali tapti 18–65 metų amžiaus, ne mažiau kaip 50 kilogramų sveriantis sveikas žmogus. Svarbu su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Kur asmuo turėtų ieškoti informacijos apie kraujo donorystę?
E. U. Visa aktuali informacija apie donorystės vietas, padalinius, darbo laiką ir išvykstamąsias akcijas skelbiama Nacionalinio kraujo centro socialiniuose tinkluose, programėlėje „Mano kraujas“ ir interneto svetainėje (https://kraujodonoryste.lt/).
Kuo yra svarbi kraujo donorystė?
E. U. Kiekvieno donoro paaukotas kraujas gali išgelbėti net tris gyvybes. Donorystė yra ne tik labai reikšminga medicininiu požiūriu – kasdien gelbėti pacientus po operacijų, gimdymų ar sunkių traumų, bet ir atspindi visuomenės solidarumą, pilietiškumą bei bendruomeniškumą.
Pasidalinkite, kokias visuomenines iniciatyvas skatinate…
E. U. Nacionalinis kraujo centras nuolat primena apie kraujo donorystės svarbą, todėl inicijuoja įvairias veiklas: organizuoja donorystės akcijas mokyklose, universitetuose, darbovietėse, taip pat rengia nuolatines išvažiuojamąsias kraujo donorystės kampanijas miestų ir miestelių įstaigose, aikštėse, bendruomenių šventėse.
Mokymo įstaigose vykdoma edukacinė veikla, rengiamos pažintinės ekskursijos.
Minint Pasaulinę kraujo donorų dieną ir kitas reikšmingas progas, organizuojami simboliniai renginiai, koncertai, padėkos ceremonijos donorams – visa tai dar labiau skatina visuomenę prisidėti prie šios gyvybę gelbstinčios misijos.
Kaip vyksta Nacionalinio kraujo centro bendradarbiavimas su Elektrėnų savivaldybe?
E. U. Šių metų kovo mėnesį pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Elektrėnų savivaldybe. Nuo tada pradėjome nuosekliai planuoti kraujo donorystės akcijas Elektrėnuose ir Vievyje. Akcijos vyksta keturis kartus per metus ir pritraukia vis daugiau miestų gyventojų, norinčių padovanoti kraujo. Jau daugelį metų kartu su „Allianz“ kolektyvu organizuojame ir metinę kraujo donorystės dieną Elektrėnuose.
Artimiausia galimybė padovanoti kraujo – rugsėjo 11-ąją, adresu Rungos g. 5 („Allianz“). Į kraujo donorystės akciją suspėti galės kiekvienas, kadangi žmonės bus laukiami beveik visą dieną, nuo 11:00 iki 19:30.