Knygnešio širdis, vaistininko rankos

Prie J. Milančiaus kapo

Vievio m. Lazdynų Pelėdos biblioteka dar kartą įrodė, kad pagarba istorijai ir kultūrai čia gyva ne tik atmintyje, bet ir bendruomenės veiksmuose. Renginys „Knygnešio širdis, vaistinin­ko rankos“ subūrė visus, kuriems svarbu prisiminti ir įprasminti Kanklių metus bei pagerbti knygnešį, vaistininką Jurgį Milančių, minint ­70-ąsias mirties metines.

Renginys prasidėjo jautria ir šviesia Vievio meno mokyklos­ mokinių programa. Scenoje pa­sirodė Agota Dzimidavičiūtė, atlikusi du kūrinius: Ferdinand Beyer „Gegužė“ ir Leon Laska „Šokis“, po jos kanklėmis skambino Akvi­lė Pilelytė, publiką pradžiuginusi­ Elenos Laumenskienės „Skercetu“ ir Valentino Bagdono „Pjese Nr. 16“. Mergaites kanklėmis groti moko mokytoja Birutė Giraitytė.

Renginį tęsė vaistininkė Liubov Bartkienė, kuri dalyviams bei Vievio vaikų dienos centro vaikams pristatė senąją vaistinę – vie­tą, kurioje gyveno ir dirbo Jurgis Milančius. Pasakojimą ji praturtino gyvomis demonstracijomis: rodė senoviniu būdu pagamintus tepalus, įvairius antpilus, pasakojo apie jų paskirtį ir gamybos tra­dicijas. Dalyviai galėjo iš arti apžiūrėti vaistažoles, paliesti jas, pauostyti jų kvapus ir taip patirti, kaip ­anuomet buvo kuriami natūralūs gydomieji preparatai.
Liubov Bartkienė taip pat pasakojo apie tarpukario vaistininko kasdienybę, Jurgio Milančiaus­ asmenybę – žmogų, kuris ne tik gydė kūną, bet ir nešė lietuvišką laisvės žodį, rizikuodamas savo saugumu.
Šis pasakojimas leido renginio dalyviams pažvelgti į knygnešystę iš kitos perspektyvos – kaip į tylų, bet nepaprastai drąsų pasiprieši­nimo veiksmą.
Pagerbdami Jurgio Milančiaus­ gyvenimą ir darbus, renginio ­da­ly­viai nuvyko prie jo kapo. Čia, tylos ir pagarbos akimirkoje, buvo prisimintas žmogus, kurio širdis plakė knygnešio ritmu, o rankos dirbo vaistininko tikslumu ir ­atsidavimu.

Vievio m. Lazdynų Pelėdos bibliotekos bibliotekininkė
Renata Simanavičienė