Kiaulių maras gali būti ir naudingas

Kiaulių maras gali būti ir naudingas

Ineta BRICAITĖ

Lietuvą gąsdinantis afrikinis kiaulių maras, pasirodo, gali atnešti ir naudos. Beižionių seniūnijoje esančio Barboriškių kaimo gyventojai dėl maro nebeturės progos stebėti, kaip į medžiotojų sodybą vežami šernai ten mėsinėjami, nebijos, kad savos kiaulės užsikrės afikiniu kiaulių maru.  

Prieš keletą metų Beižionių medžiotojų ir žvejų draugija Barboriškių kaimo centre nusipirko sodybą. Ją sudaro ne tik gyvenamasis namas, bet ir ūkiniai pastatai. Tuose pastatuose daug patogiau medžioklės grobius mėsinėti – nepalyginsi su dorojimu gyvūną pakabinus ant šakos miške. Tačiau norint tuos gyvūnus mėsinėti, čia pat reikia įrengti ir laukinių sumedžiotų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelę ir atliekų duobę. Ten turi pasilikti visos nereikalingos gyvūnų atliekos: žarnos, kailiai, oda ir t.t. Transportuoti jas draudžiama.

Sužinoję apie medžiotojų ketinimus, barboriškiečiai kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą prieštaraudami, kad jų kaime būtų mėsinėjami laukiniai gyvūnai. Prašymas buvo patenkintas.

Tačiau medžiotojai atidaryti aikštelę pabandė dar kartą. Šįkart gyventojų žodis nieko nelėmė – gauti visi leidimai, nes pasak Elektrėnų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vedėjo Alberto Amšiejaus, niekur nėra nustatytos pirminio apdorojimo aikštelės įrengimo sanitarinės zonos.  Barboriškėse po medžioklės sodyboje prasidėjo medžiotojų suėjimai ir laimikių išdarinėjimo procedūros.

Beižionių seniūnas Mindaugas Makūnas, taip pat buvęs medžiotojas, sakė, kad jis net iš būrelio pašalintas buvo, nes nesutiko pritarti tam, kad kaimo viduryje ir seniūnijos teritorijoje būtų įrengta apdorojimo aikštelė. O paplitus informacijai apie naują kiaulių ligą, platinamą šernų, seniūnas pagalbos ieškojo redakcijoje – jis negali leisti, kad dėl medžiotojų užgaidų jo seniūnijoje užsikrėstų kiaulės.  

Juk jei paprasta musė nutūps iš pradžių ant užsikrėtusio šerno nudirtos odos, o vėliau – ant barboriškiečio kiaulės, ši jau gali užsikrėsti mirtina liga.

IMG 8547Tiesa, pati atliekų duobė nėra tokia baisi, kaip galima pagalvoti. Visą duobę sudaro vienas gelžbetoninis šulinio žiedas, įkastas į žemę. Jis sandariai uždaromas, o teritorija aplink aptverta. Rodos, jokia musė, ką jau kalbėti apie graužikus, kates ar šunis, prie pūvančių atliekų prieiti negali, tačiau yra vienas niuansas, apie kurį papasakojo Beižionių seniūnas Mindaugas Makūnas.

 „Medžiotojai grobį doroja čia, šalia namo esančiame ūkiniame pastate, o kur deda atliekas – neaišku“, – sakė seniūnas. Ir iš tiesų, nuvykus pažiūrėti, kaip atrodo garsioji gyvūnų atliekų duobė, nustebino tai, kad takelis iki jos užpustytas. Taip, atrodo ji tvarkinga ir saugi, tačiau … nenaudojama. Nesnigę buvo jau apie pusę savaitės, tad aišku, kad tiek laiko duobe niekas nesinaudojo, o kieme, šalia ūkinio pastato, ant to paties prieš pusę savaitės iškritusio sniego raudonavo kraujas. Kaip tyčia, nė vienas medžiotojų ir žvejų draugijos narys tądien negalėjo atvažiuoti prie sodybos ir papasakoti, kas čia vyksta.

Tačiau kokia prasmė medžiotojams atliekas mesti ne į vietą, kuri tam specialiai įrengta? M. Makūnas aiškino, kad duobė yra labai maža ir greitai užsipildo. Valyti ją reikia jau po pusės metų rankiniu, tradiciniu būdu – su šakėmis. „Ne pats maloniausias darbas pusę metų puvusias žarnas su šakėmis vėliau iš tos duobės krauti“, – sakė seniūnas.

Beižionių medžiotojai turi dar vieną aikštelę ir duobę, tačiau iš sodybos į ją vežti atliekų  negali – tokie higieniniai reikalavimai.

„Po to tos atliekos atsiranda ir konteineriuose, ir grioviuose“, – piktinosi seniūnas. O jei gyvūnas, kurio liekanos guli griovyje, buvo užsikrėtęs, kad ir ne maru, o kokia kita liga, ja žaibiškai gali užsikrėsti ir kiti gyvuliai bei gyvūnai.

Pradėjus situacija domėtis Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, ši jau kitą dieną pranešė, kad leidimas medžiotojams naudotis atliekų duobe yra naikinamas. Medžiotojai gyvūnų kaime doroti nebegalės.Elektrėnų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas A. Amšiejus sako, kad leidimas panaikintas tik dėl to, kad Lietuvoje aptiktas afrikinis kiaulių maras – imamasi visų galimų apsaugos priemonių.

Veterinarai informuoja: jei pastebite negaluojančias kiaules, skambinkite nemokamu telefonu 8-800-40403.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų