ES pasirūpino didžiausiomis elektrėniškių atliekomis

Ineta BRICAITĖ

Ką daryti su sofa, iššokusiomis spyruoklėmis, sukrypusia spinta ar trečią dešimtmetį skaičiuojančiu kineskopiniu televizoriumi? Iki šiol tai buvo didelė dilema daugeliui Elektrėnų savavaldybės gyventojų: ir namuose laikyti nėra reikalo, ir, kur geriau išmesti, nežinai. Praėjusių metų pabaigoje ši dilema išspręsta; Elektrėnuose  už Europos Sąjungos lėšas iš 2007-2013 metų Sanglaudos fondo įrengta didelių gabaritų aikštelę, į kurią savivaldybės gyventojai gali atvežti visas jiems nereikalingas, bet ir į konteinerius netelpančias atliekas. 

Dirba ir šeštadieniais

Didelių gabaritų aikštelė įrengta važiuojant elektrinės link – Elektrinės g. 14 A, šalia Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Baldai, tekstilės gaminiai, buitinė technika, lengvųjų automobilių padangos, stiklas, plastmasės, metalai, makulatūra, statybinės ir griovimo atliekos čia priimamos tik iš savivaldybės gyventojų. Tačiau taikomi apribojimai. Naudotis aikštele gali tik fiziniai asmenys, o ir kiekiai, kuriuos galima čia palikti, nedideli, bet logiški: vienas gyventojas per metus palikti galės daugiausiai 4 naudotas automobilio padangas, vieno apsilankymo metu atsikratyti galės tiek atliekų, kiek telpa į automobilio bagažinę ar lengvojo automobilio priekabą. Tačiau baldai ir didesnių gabaritų buitinė technika gali būti vežama ir mikroautobusais. Bet mikroautobusai turi būti ne sunkesni nei trijų tonų ir ne aukštesni nei 2,2 metro. Nugriovus namą, visų atliekų suversti į aikštelę taip pat nepavyks – per vieną kartą gyventojas gali pristatyti ne daugiau nei ketvirtį tonos statybinių atliekų.

Gyventojams taikomi ir konkrečių atliekų rūšių šalinimo apribojimai: stiklo paketų (langai su rėmais) daugiausiai per metus šalinti galima 5 vienetus, stiklo paketų (langų duženų) – 40 kilogramų, buitinės technikos (televizorių, kompiuterių, mikrobangų krosnelių ir t.t.) – po 2 vienetus, statybinių ir griovimo atliekų, medienos, baldų – 500 kilogramų.

Atliekas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę galima pristatyti darbo dienomis, išskyrus pirmadienį, nuo 10.00 iki 19.00 val. (pietų pertrauka 14:30-15:00 val.), šeštadieniais nuo 10.00 iki 16.30 val. (pietų pertrauka 13:00-13:30 val). Sekmadieniais ir pirmadieniais aikštelė nedirba.

Norėtų aikštelės ir Vievyje

Trečiadienio rytą sutikti Stasė ir Vytautas Rakauskai iš Vievio pasakojo, kad jau ilgai suko galvas, kur padėti susikaupusias automobilių padangas. „Aišku, visi sakė padėti šalia konteinerio – išveš vėliau komunalininkai, bet ir baudos gauti nesinori, ir sąžinė neleidžia bet kur mėtyti“, – pasakojo S. Rakauskienė, kol jos vyras iš automobilio krovė padangas į konteinerį.

Apie aikštelę vieviškė sužinojo perskaičiusi skelbimą laikraštyje. Tądien atsikratė nebereikalingų padangų ir operatorę perspėjo, kad kurią dieną dar grįš – namuose yra ir pasenusių baldų. Ji sakė, kad labai norėtų tokios aikštelės ir Vievyje, nes automobiliu su vyru naudotis gali tik kartą per savaitę, o kai kurie kaimynai, kurie transporto priemonių neturi, visai negali stambių atliekų iki Elektrėnų nusigabenti. S. ir V. Rakauskai negalėjo atsidžiaugti, kad pagaliau gali apsišvarinti kiemą atsikratydami daug vietos užimančių atliekų. Tačiau Vievyje atskiros aikštelės įrengti nė neplanuojama. Pagal Valstybinį strateginį planą miestelis yra tam per mažas.

Be aikštelės Elektrėnuose, kai kurios atliekos iš gyventojų priimamos ir Kazokiškių sąvartyne įrengtoje didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje: popierius ir kartonas, plastmasė, stiklas, metalas, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, statybinės atliekos, naudotos padangos, medienos atliekos.

Tenka stoviniuoti prie vartų

Aikštelės operatorė Jovilė Stepanavičienė pasakojo, kad kol kas žmonės aikštele naudojasi labai vangiai: „Dirbame nuo gruodžio, tačiau iki šiol čia apsilankė vos 11 žmonių. Bet tie, kurie jau išbandė mūsų paslaugas, apsilankė ne vieną kartą. Dar nežino žmonės, tai ir nevažiuoja“, – pasakojo aikštelės operatorė.

Daugelis aikštelės lankytojų – ne iš Elektrėnų miesto. Atvažiuoja čia  dideles atliekas palikti semeliškiečiai, kietaviškiečiai, vieviečiai, Alinkos kaimo gyventojai, iš pačių Elektrėnų atliekas atvežė vos kelis kartus. Savivaldybės gyventojai atsikratyti dažniausiai nori senų padangų ir statybinių atliekų.

Kai turinio aikštelėje prisikaups daug, jis bus priduotas skirtingas atliekas perdirbančioms įmonėms. Už tai Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) turės joms mokėti. Bet jei aikštelė toliau pildysis tokiu tempu, iš jos atliekų išvežti nereikės dar ilgai.
Fotografuojant šalia konteinerio Saulės gatvėje numestus kilimus ir plastikines apdailos lenteles, vienas elektrėniškis pasidomėjo, kam tai darome. Paaiškinus, kad statybinėmis atliekomis pasirūpinti galima ir atsakingiau, jis atkirto, kad nėra, kur daugiau jų padėti. „Taip, girdėjau, kad atsidarė nauja aikštelė, pats buvau prieš savaitę ten nuvažiavęs. Atvažiuoju – vartai užrakinti, ant jų – lapukas su telefono numeriu. Parašyta, kad, norint pristatyti atliekas, reikia skambinti. Mano laikas brangus, neturiu kada ten stoviniuoti“, – pasakojo elektrėniškis. Gal tai yra dar viena priežastis, kodėl iki šiol tik 11 savivaldybės gyventojų pasinaudojo ES sukurtu atliekų infrastruktūros patobulinimu.

EKŪ palengvėjimo nepajuto

„Elektrėnų komunalinio ūkio“ (EKŪ), besirūpinančio šalia konteinerių paliktais gyventojų baldais, generalinis direktorius Ričardas Leckas sakė, kad jokių pasikeitimų dėl aikštelės atidarymo nepajuto. „Kaip metė žmonės stambiagabarites atliekas prie konteinerių, taip ir meta. Platiname informaciją apie aikštelės atidarymą – ir skelbimus kabiname, ir internetinėje svetainėje paskelbėme, bet jokių pokyčių nejaučiame. Gyventojai elgiasi taip, kaip elgėsi iki šiol. Reikia griežtesnių priemonių, kad jie pradėtų elgtis kitaip“, – pasakojo R. Leckas.

Pasak jo, savivaldybei reikia spręsti šią problemą, nes kitose savivaldybėse panašiomis sąlygomis stambiagabaričių atliekų tvarkymo sistema veikia daug efektyviau.

Oficialiai EKŪ šalia konteinerių sustatytus baldus išvežti turėtų du kartus per mėnesį, tačiau generalinis direktorius sakė, kad išveža, atsižvelgdami į poreikį. Į VAATC didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę EKŪ darbuotojai elektrėniškių sofų atiduoti negali. Galėtų nebent tuo atveju, jei pasakytų pavardę žmogaus, kurio baldus atvežė. „Bet ant šiukšlių žmonės vardų nerašo“, – ironizavo R. Leckas. Kur veža didžiausias miestiečių atliekas, generalinis direktorius nepasakė – pavadino tai komercine paslaptimi. Tačiau patvirtino, kad už savivaldybės pastato esanti EKŪ aikštelė, kurioje gausu ir buitinės technikos, ir padangų, veikia. Bet gyventojai, pasak R. Lecko, atliekų ten neveža.

Savivaldybės ekologas Audrius Balnys sakė, kad jokios baudos gyventojams už baldų palikimą šalia konteinerių grėsti negali, nes šių atliekų sutvarkymas – EKŪ pareiga. Tačiau pritarė tam, kad dabar, po aikštelės atidarymo, jau galima būtų ieškoti sprendimų, kad didelių gabaritų atliekų tvarkymas būtų efektyvesnis.

Savivaldybėje – viena aikštelė

Aikštelė įrengta pagal projektą „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikštelių įrengimas, didelių gabaritų aikštelių įrengimas“. Šio projekto vykdytojas yra Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, kuris senų sąvartynų uždarymui, kompostavimo bei didelių gabaritų atliekų aikštelių įrengimui iš ES 2007 – 2013 m. Sanglaudos fondo gaus šiek tiek didesnę nei 32 milijonų litų paramą. Bendra projekto vertė – beveik 39 milijonai litų.

Parama skirta darbams atlikti visoje Vilniaus apskrityje. Už tuos 39 milijonus litų VAATC įsipareigojo įrengti 2 dumblo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles (Ukmergėje ir Švenčionėliuose), 6 žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles (Elektrėnų sav., Šalčininkų r., Švenčionių, Širvintų r., Trakų r. ir Vilniaus r. sav. teritorijose), 17 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių kiekvienoje Vilniaus apskrities savivaldybėje ir uždaryti 13 nebeveikiančių sąvartynų.

Pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą, pusei šimto tūkstančių gyventojų turi būti įrengta viena didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė. Kadangi yra savivaldybių, kaip pavyzdžiui, Elektrėnai, kurioje gyventojų skaičius nesudaro penkiasdešimties tūkstančių, strategija papildyta dar vienu punktu – po vieną tokią aikštelę būtinai turi būti kiekvienoje savivaldybėje. Projekto rengėjai numatė, kad vidutiniškai aikštelėje bus surenkama 250 t atliekų per metus, iš jų buityje susidarančių pavojingų atliekų – iki 20 t per metus. Į Elektrėnų didelių gabaritų atliekų aikštelę dar negalima vežti pavojingų atliekų – VAATC kol kas neturi tam leidimo.

Kam rūpintis, jei pasirūpins kiti

Daugelis buvo įsitikinę, kad jei šalia konteinerio paliksi fotelį, gali gauti baudą. Tačiau, pasirodo, taip elgtis galima, nes EKŪ yra įsipareigojęs tokiomis atliekomis pasirūpinti, o ir į kainą, kurią elektrėniškiai moka už atliekas, ši paslauga įskaičiuota. Tad jei bet kokiu atveju gyventojas už didelių gabaritų atliekų atsikratymą moka, kokia motyvacija jam stambiomis atliekomis pasirūpinti pačiam ir kažkur jas dar vežti?

Dabar jau savivaldybės politikai turės imtis veiksmų, kad foteliai gatvėse nesimėtytų ir išnaudoti galimybę sumažinti kainą už atliekų išvežimą – oficiali, nuolatinė, filmuojama, nemokama ir Europos Sąjungos standartus atitinkanti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė Elektrėnuose jau veikia ir atveria kelius naujoms galimybėms atliekų tvarkymo sistemai Lietuvoje.

Didelių gabaritų atliekų aikštelėje priimamos šios atliekos:
popieriaus ir kartono pakuotės
popierius ir kartonas
plastikas
plastikai
statybinių ir griovimo atliekų
plastikai
plastikinės pakuotės
stiklas
statybinių atliekų stiklas
stiklinės pakuotės
metalas
metalinės pakuotės
geležis ir plienas
metalų mišiniai
nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga
sudedamosios dalys, išimtos iš nebenaudojamos įrangos, kurios nepaminėtos
mišrios statybinės ir griovimo atliekos
betonas
plytos
čerpės ir keramika
Izoliacinės medžiagos
gipso izoliacinės statybinės medžiagos
naudotos padangos
medienos atliekos
medinės pakuotės
medienos atliekos
drabužiai
tekstilės gaminiai
didžiosios atliekos