Kazokiškių sąvartyno bėdos: žmonių lūkesčiai, žala žmonėms, kas daroma žalai sumažinti ir koks sąvartyno likimas

Nuotr.: G. Ratkevičius su buvusiu ilgamečiu UAB „VAATC“ direktoriumi Tomu Vaitkevičiumi, praėjusios kadencijos Aplinkos ministru Simonu Gentvilu bei buvusios valdančios daugumos Seimo nare Edita Rudeliene apžiūri sąvartyno teritoriją

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) per 2026 metus daugiau nei 3 kartus pažeidė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo sąlygas, todėl leidimas turėtų būti panaikintas, o Kazokiškių sąvartynas uždarytas. Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė sako, kad šiuo atveju bus padaryta išimtis, bet suinteresuotoms pusėms išsiuntusi raštus prašydama informacijos, kiek sąvartyno uždarymas galėtų kainuoti. Primename, kad skandalingai atidarytam Kazokiškių sąvartynui TIPK leidimas išduotas 2007 metais dvidešimčiai metų ir kitais metais jis turėtų būti uždarytas. Tiesa 2011 m. spalio 18 d. teismas tą lei­dimą buvo panaikinęs, bet Vilniaus regiono ap­linkos apsaugos departamentas (RAAD) paskutinę teismo nurodytą die­ną skubiai išdavė naują TIPK lei­dimą, kad sąvartynas nebūtų uždarytas. Šiuo metu sąvartyno teritorija plečiama, o tarša sieros vandenilio dujomis fiksuojama padidėjusi iki 20 kartų. Šiais metais Kazokiškių bendruomenė, savivaldybės tarybos nariai ir savivaldybės admi­nistracija, kaip niekad anksčiau, imasi įvairių priemonių prieš Kazokiškių sąvartyno valdytoją VAATC, kad jis sumažintų taršą, bet rezultatas tik toks, kad sujudintos yra visos aplinkos apsaugos instancijos, bet tarša nemažėja. Viešoje erdvėje dažnai dėl to kaltinamas nieko dėl taršos sumažinimo nedarantis meras, o rugsėjo mėnesio tarybos posėdyje tarybos nariai Edvardas Baleišis ir Lina Ališauskienė išplatino kreipimąsi į Aplinkos ministeriją, Aplinkos apsaugos departamentą ir merą dėl TIPK leidimo panaikinimo procedūros inicijavimo. Norėdami sužinoti ir gyventojams papasakoti, ką dėl sąvartyno kenksmingumo žmonėms sumažinimo daro savivaldybės vadovai, kalbamės su meru Gediminu Ratkevičiumi.

Rugsėjo 30 dienos posėdyje tarybos nariai Edvardas Baleišis ir Lina Ališauskienė įteikė Jums kreipimąsi dėl TIPK leidimo pa­naikinimo procedūros inicija­vimo. Paaiškinkite skaitytojams, kaip savivaldybė turėtų tą procedūrą inicijuoti.
Tarybos nariai 2026-09-30 tarybos posėdžio metu paprašė inicijuo­ti sąvartyno taršos leidimo (TIPK leidimo) panaikinimo procedūrą. O savivaldybė tai padarė jau 2026-09-23 kreipdamasi į aplinkosaugos institucijas dėl TIPK leidimo panaikinimo tarybos narių paminėtų priežasčių pagrindu. Gavusi aplinkosaugos institucijų sprendimą, savivaldybė įvertins jo pagrįstumą. Jei sprendimas nebus palankus sa­vivaldybės bendruomenei, skųs ji esant tam teisiniams pagrindams.

Ar užtenka priežasčių TIPK leidimui panaikinti?
Taip. Valstybėje turi galioti vienodos taisyklės visiems. Jeigu nustatomi sisteminiai ir pasikartojantys pažeidimai, institucijos privalo juos įvertinti ir priimti teisės aktuo­se numatytus sprendimus. Mūsų parei­ga yra ginti gyventojų teisę į saugią aplinką. Todėl kreipėmės dėl TIPK leidimo galiojimo panaikinimo procedūrų inicijavimo.
Atsižvelgdamas į nustatytų pa­žeidimų mastą ir sistemingumą, krei­piausi dėl UAB „VAATC“ išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo galiojimo panaikinimo procedūrų inicijavimo.
Šiandien Elektrėnų savivaldybė kelia jau ne tik sąvartyno eksploatavimo, bet ir jo ateities klausimą. Savivaldybė ragina Aplinkos ministeriją, Aplinkos apsaugos agentūrą, Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinį krizių valdymo centrą, Vilniaus regiono savivaldybes bei UAB „VAATC“ nedelsiant pradėti realų pasirengimą Kazokiškių sąvartyno uždarymui ir naujos vietos atliekų šalinimui paiešką.
Elektrėnų savivaldybė šiandien siunčia aiškų signalą: jeigu nebus priimti strateginiai sprendimai ir neprasidės naujo regioninio sąvartyno vietos paieškos, Vilniaus regionas ateityje gali susidurti su dar didesne atliekų tvarkymo krize, nei ta, kuri kilo šių metų vasarą. Tuometinė krizė parodė, kad daugelį metų ignoruoti perspėjimai tapo realia problema.

Aplinkos ministrė Ieva And­riulaitytė sako, kad šiuo atveju bus padaryta išimtis.
Elektrėnų savivaldybė šiandien kalba ne vien apie taršą ar pavienius pažeidimus.
Kalbame apie Kazokiškių sąvartyno ateitį. Elektrėnų savivaldybė ragina Aplinkos ministeriją, Aplinkos apsaugos agentūrą, Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinį krizių valdymo centrą, Vilniaus regiono savivaldybes ir UAB „VAATC“ pradėti realų pasirengimą Kazokiškių sąvartyno uždarymui ir naujos vietos atliekų šalinimui paiešką. 2026 metų krizė parodė labai aiškų dalyką: Vilniaus regionas neturi atsarginio plano. Jeigu ir toliau delsime, po kelerių metų galime susidurti su daug didesne atliekų tvarkymo krize. Tuomet problema palies ne tik Elektrėnus, bet ir visą Vilniaus regioną.
Todėl šiandien siunčiame aiškų signalą valstybės institucijoms: laikas ne kalbėti, o veikti. Reikia pradėti naujos vietos paieškas, planuoti Kazokiškių sąvartyno uždarymą ir priimti strateginius sprendimus, kurių reikėjo imtis dar prieš kelerius metus.

Jūs savivaldybėje dirba­te nuo jos įkūrimo, dirbdamas teisininku matėte jo atidarymo aplinkybes, vėliau dirbote administracijos direktoriumi, dabar užimate mero pareigas, ar galite gyventojams paaiškinti, kodėl po 20 metų sąvartynas neuždaromas, kaip buvo planuota, kaip tikėjosi kazokiškiečiai?
Labai svarbus aspektas tas, kad kai 2007 metais Kazokiškių sąvartynas buvo atidarytas, gyventojams ir savivaldybei buvo pristatyta, kad jo eksploatavimo laikotarpis bus apie 20 metų. Žmonės su tuo susitaikė, priėmė sudėtingą sprendimą gyventi šalia regioninės reikšmės objekto. Tačiau vėliau sąlygos buvo pakeistos ir pradėta kalbėti apie sąvartyno eksploatavimą iki visiško užpildymo. Mūsų vertinimu, tai kelia labai rimtų klausimų dėl teisėtų lūkesčių laikymosi. Žmonės turi teisę tikėtis, kad valstybės ir institucijų duoti pažadai bus vykdomi. Man einant mero pareigas, Elektrėnų savivaldybė principingai gina savo gyventojų interesus, reikalaus atsakomybės už nustatytus pažeidimus ir siekia, kad būtų priimti ryžtingi sprendimai dėl Kazokiškių sąvartyno ateities. Kartoju: tai nėra vien Elektrėnų krašto klausimas. Tai viso Vilniaus regiono aplinkosaugos, visuomenės sveikatos ir atsakingo atliekų tvarkymo politikos klausimas.

O ką dabartinis meras nu­veikė dėl sąvartyno saugumo iki tapdamas meru?
Elektrėnų savivaldybės pozicija dėl Kazokiškių sąvartyno nėra atsiradusi šiandien ir nėra susijusi vien su pastarųjų mėnesių įvykiais. Dar 2019 metais, eidamas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, kėliau klausimą dėl būtinybės pradėti pasirengimą Kazokiškių sąvartyno eksploatavimo pabaigai, ieškoti naujos vietos regioniniam atliekų sąvartynui ir užtikrinti, kad Vilniaus regionas neliktų priklausomas nuo vienintelio atliekų šalinimo objekto. Buvo signalizuojama, kad artėjant 2027 metams būtina ruoštis sąvartyno uždarymo procesui ir ieškoti ilgalaikių alternatyvų. Deja, tuo metu nei pagrindiniai akcininkai, nei atliekų tvarkymo sistemos dalyviai, nei atsakingos valstybės institucijos nesureagavo. Šiandien akivaizdu, kad tuo­metiniai perspėjimai buvo pagrįsti. Vos tik Vilniaus regione kilo atliekų tvarkymo krizė, paaiškėjo, kad nėra parengto alternatyvaus plano, nėra naujos vietos atliekų šalinimui, o visa sistema faktiškai tapo priklausoma nuo Kazokiškių sąvartyno.

Priminkite informaciją, ko­dėl 2026 m. tarša sąvartyne padidėjo.
Įtampa kilo 2026 m. liepos mėnesį, kai dėl konflikto tarp UAB „VAATC“ ir UAB „Energesman“ Vilniuje susidarė atliekų tvarkymo krizė, o Vilniaus miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovas priėmė sprendimą organizuo­ti nerūšiuotų ir neapdorotų atliekų vežimą į Kazokiškių sąvartyną. Bū­tent šioje situacijoje Elektrėnų sa­vivaldybė kategoriškai pasakė „ne“. Savivaldybė aiškiai pareiškė, kad Vilniaus atliekų krizė negali būti sprendžiama aukojant Elektrėnų krašto gyventojų sveikatą, gyvenimo kokybę ir aplinką.
Mano komandos iniciatyva per trumpą laiką buvo parengta ir valstybės institucijoms išsiųsta daug oficialių kreipimųsi, reikalavimų bei teisinių pozicijų. Buvo kreiptasi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinį krizių valdymo cent­rą, Vilniaus miesto savivaldybę, Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Aplinkos ministeriją, Aplinkos apsaugos agentūrą, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, taip pat į UAB „VAATC“, reikalaujant sustabdyti nerūšiuotų atliekų vežimą į Kazokiškes ir įvertinti tokių sprendimų teisėtumą. Nedelsiant toks Vilniaus miesto operacijų centro vadovo sprendimas ir UAB „VAATC“ direktoriaus nurodymas vežti nerūšiuotas atliekas į Kazokiškių sąvartyną buvo atšauktas.

Kuo padėjo ekstremalios situacijos savivaldybėje pa­skelbimas?
Lūžio taškas buvo šių metų kovą paskelbta ekstremalioji situacija dėl Kazokiškių sąvartyno keliamos taršos ir poveikio gyventojų sveikatai. Tapo akivaizdu, kad problema nebegali būti ignoruojama.
Tačiau didžiausias išbandymas kilo liepą, kai Vilniuje susidarė atliekų tvarkymo krizė, o buvo priimtas sprendimas nerūšiuotas ir neapdorotas atliekas vežti į Kazokiškių sąvartyną. Elektrėnų savivaldybė kategoriškai pasakė „ne“.
Mes neprieštaravome pačiai pagalbai sprendžiant krizę. Priešingai, siūlėme ieškoti alternatyvų, pasitelkti kitus atliekų tvarkymo pajėgumus, valstybės institucijas, regioninį bendradarbiavimą. Tačiau negalėjome su­tikti, kad ekstremalios situacijos są­lygomis būtų dar labiau apkrauna­mas objektas, dėl kurio poveikio jau buvo paskelbta ekstremalioji situacija.

Pagal viešą informaciją Jūs įvairioms instancijoms iš­siuntėte per 10 raštų, o konk­rečius atsakymus radau tik du. Ar tai reiškia, kad atsakingos institucijos į savivaldybės mero raštus nereagavo?
Institucijos į pateiktus raštus rea­gavo vangiai. Iš esmės beveik visi atsakymai buvo nukreipti į tai, kad Vilniaus regiono savivaldybės yra atsakingos už atliekų tvarkymą regione ir pačios turi nuspręsti dėl naujo sąvartyno vietos tarpusavyje.
Tačiau savivaldybė toliau nuo­sekliai laikėsi principinės pozicijos, kad į Kazokiškių sąvartyną gali būti vežamos tik teisės aktų nustatyta tvarka apdorotos atliekos, o neapdorotų ir nerūšiuotų atliekų šalinimas prieštarauja tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktams bei sąvartynui išduoto TIPK leidimo sąlygoms.
Elektrėnų savivaldybė neapsiribojo vien protestu ar kritika.

Ką nuveikė savivaldybė dėl taršos sumažinimo?
Mano iniciatyva buvo siūlomi konkretūs sprendimai, aktyviai dalyvauta Nacionalinio krizių valdymo centro posėdžiuose, inicijuotas dialogas tarp atsakingų institucijų ir atliekų tvarkymo sistemos dalyvių, ieškota alternatyvų, kurios leistų užtikrinti nepertraukiamą atliekų tvarkymą, neperkeliant papildomos naštos Elektrėnų savivaldybės gyventojams.

Tai savivaldybės balsas bu­vo išgirstas?
Taip. Ir tai, mano nuomone, yra vienas svarbiausių pasiekimų.
Elektrėnų savivaldybė parodė, kad net ir nebūdama didžiausia regiono savivaldybe gali principingai apginti savo gyventojų interesus. Mūsų pozicija buvo aiški ir nuosekli. Ne konfrontacija dėl konfrontacijos, o teisėtų interesų gynimas. Svarbiausia, kad buvo sustabdytas planas į Kazokiškes vežti nerūšiuotas atliekas.
Tačiau ne mažiau svarbu tai, kad mūsų principinga pozicija atkreipė visų atsakingų institucijų dėmesį į Kazokiškių sąvartyno problemą. Mero iniciatyva buvo surengtas susitikimas su naujai paskirta aplinkos ministre. Elektrėnuose lankėsi Aplinkos ministerijos kancleris, vi­ceministrė, Aplinkos ministerijos bei Aplinkos apsaugos agentūros atstovai. Elektrėnų savivaldybės principinga ir nuosekli pozicija neliko neišgirsta. Mero iniciatyva buvo organizuotas susitikimas su naujai paskirta aplinkos ministre, kuria­me aptartos Kazokiškių sąvartyno problemos, gyventojų lūkesčiai ir būtinybė priimti ilgalaikius sprendimus. Kazokiškių sąvartyno klausimas buvo iškeltas nacionaliniu lygmeniu, o Elektrėnų savivaldybės argumentai sulaukė valstybės ins­titucijų dėmesio.
Šios pastangos davė rezultatų. Planai Kazokiškėse šalinti ne­rūšiuotas atliekas buvo sustabdyti. Tuo pat metu valstybės institucijos pradėjo gerokai aktyviau vertinti sąvartyno veiklą.

Ką parodė institucijų atlikti patikrinimai?
Atliktų patikrinimų metu aplinkos apsaugos institucijos nustatė pakartotinius sieros vandenilio koncentracijų viršijimus gyvenamojoje aplinkoje, neįvykdytus privalomuosius nurodymus nutraukti taršą, viršytus leidžiamus išmetimų normatyvus bei kitus reikšmingus pažeidimus.
Aplinkos apsaugos agentūra ofi­cialiai konstatavo tris UAB „VAATC“ išduoto Taršos integruotos pre­vencijos ir kontrolės lei­di­­mo pa­žeidimus per dvylikos mė­­­nesių laikotarpį ir pradėjo žalos vi­suo­menės interesams vertinimo pro­cedūrą. Agentūra taip pat pradėjo ver­tinti alternatyvas Vilniaus regio­no atliekų tvarkymui tuo atveju, jei­gu būtų priimtas sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą.

Tuo metu, kai Kazokiškių sąvartyne visą vasarą buvo fiksuojamas padidėjęs užterš­tumas vandenilio sulfidu, kai diskutuojama apie TIPK leidimo galiojimo sustabdymą, VAATC taršos normą prašė padidinti nuo 0,131 t/per metus iki 2,140 t/per metus, t. y. didinti 16 kartų. Kaip į tokį prašymą sureagavo savivaldybė ir ką sa­vivaldybė daro, kad taršos norma būtų fiksuojama?
Elektrėnų savivaldybė į UAB „VAATC“ prašymą didinti leidžiamą vandenilio sulfido emisiją reagavo nepritardama siūlomiems pakeitimams. Aplinkos apsaugos agentūrai teiktose pastabose savivaldybė at­kreipė dėmesį, kad paraiškoje numatytas reikšmingas sieros vandenilio emisijų didinimas nėra pagrįstas pakankamomis papildomomis taršos mažinimo priemonėmis, todėl ne kartą siūlė paraiškos nederinti.
Savivaldybė nuosekliai siekia, kad būtų ne didinamos taršos normos, o užtikrinamas realus taršos mažinimas. Todėl kėlė klausimus dėl poveikio aplinkai vertinimo poreikio, kvapų ir oro taršos valdymo, monitoringo programos atnaujinimo bei papildomų prevencinių priemonių. Mūsų pozicija išlieka aiški: gyventojų teisė į švarią ir saugią aplinką turi būti svarbesnė už siekį įteisinti didesnius taršos kiekius.
Savivaldybė pasirūpino, kad tarša būtų fiksuojama – išsireikalavo, kad UAB „VAATC“ įdiegtų taršos fiksavimo įrangą, kurios parodymai būtų vieši ir visiems prieinami, papildomai išsireikalavo, kad taršą fiksuotų ir aplinkosaugininkai mobilia stotele, o šiuo metu yra diegiama savivaldybei priklausanti taršos matavimo įranga.

Ir pabaigai – ką raminančio galėtumėte pasakyti Elektrėnų savivaldybės ir šalia sąvartyno gyvenantiems žmonėms?
Noriu padėkoti gyventojams už kantrybę ir principingumą.
Galiu pažadėti viena: Elektrėnų savivaldybė ir toliau atkakliai gins savo žmonių interesus. Tai darėme 2019 metais, tai darome šiandien ir tai darysime ateityje.
Mūsų tikslas nėra konfliktas. Mūsų tikslas yra saugi, sveika aplinka žmonėms ir atsakingi, ilgalaikiai sprendimai visam Vilniaus regionui.
Ačiū už pokalbiui skirtą laiką ir naudingą informaciją.

Kalbėjosi Julija Kirkilienė