Vievio kapinėse gėles ant J. Kybarto kapo deda Vievio seniūnė Kristina Vitartė, 2026 m. R. Simanavičienės nuotr.
Prieš 95 metus – lemtingąjį 1931 m. spalio 4-osios sekmadienio rytą – Pasienio policijos Trakų baro 5-ojo rajono 4-osios sargybos sargybinis Jurgis Kybartas tikrino vietą, iš kurios pats dar vakar buvo pašalinęs neteisėtą lenkų gairę. Čia jį ir pasitiko du mirtini lenkų policininko šūviai. J. Kybartas dar sugebėjo pasitraukti apie 60 m nuo administracinės linijos ir mirė. Bėgančius į pagalbą tarnybos draugus lenkų policininkai apšaudė, bet nekliudė. Į lenkų policininkus mūsų policininkai nešovė.
Tarpukariu ties Bražuolės upelio vaga (kur dabar yra Elektrėnų savivaldybės Baltamiškio kaimas) ėjo Lietuvos ir Lenkijos valstybių demarkacinė (vėliau administracinė) linija. 1931 m. rudenį lenkų pasieniečiai savavališkai perkėlė nusistovėjusias administracinės linijos žymėjimo gaires giliau į Lietuvos teritorijos pusę ir iškasė griovį. Lietuvos pasieniečiai lenkų gaires sunaikino ir griovį užlygino. Lenkų kareiviai tas gaires vis atstatydavo, o lietuviai vis sunaikindavo.
„Laikinosios sostinės atitinkamos įstaigos, gavusios pranešimą apie lenkų kareivių nukautą mūsų pasienio eilinį policininką Kybartą Jurgį, nusiuntė įvykio vieton komisiją iš pirmininko: vidaus reikalų ministerijos policijos inspektoriaus p. Sinkevičiaus Alfonso ir narių užsienių reikalų ministerijos atstovo p. Žmuidzino Jono ir vidaus reikalų ministerijos ypatingiems reikalams valdininko p. Tomošausko Igno. Vietoje komisijos jau laukė Kauno apygardos teismo valstybės gynėjo padėjėjas p. Maliukevičius, apskrities gydytojas, Trakų apsk. Policijos vadas p. Šostakas, baro viršininkas p. Virbalis ir kiti. Atvykusi vieton komisija ėmėsi savo darbo: p. gynėjas ir daktaras darė nuoseklų nušautojo apžiūrėjimą, o ypatingoji komisija tyrė patį įvykį… Kelioms valandoms praslinkus iš Vilniaus atvyko Vilniaus storasta (apskrities viršininkas), jų K.O.P. valstybės gynėjas ir kiti lenkų pareigūnai. Pareiškus abiem pusėm įvykio reikalu nuomonę, komisijos po pusvalandžio išsiskirstė. Išvykus mūsų komisijai į Kauną, kaip jau sakyta, lenkai tučtuojau įsmeigė mūsų teritorijoje dvi naujas gaires, tuo užgriebdami neteisėtai mūsų žemių dalį, kad galėtų pateisinti savo barbarišką žygį, jog mūsų sargybinis buvo nukautas jų teritorijoje. Vienok ylos maiše nepaslėpsi.
Spalių mėn. 7 d. mūsų komisija tame pačiame sąstate vyko vėl atsitikimo vieton ir tenai, iškvietusi tą pačią komisiją iš Vilniaus, pareiškė jai dar kartą protestą dėl nukauto sargybinio ir neteisėtais užgrobtos žemės. Pasikalbėjimas truko 4 valandas. Grįžus komisijai Kaunan, kalbamu reikalu užsienių reikalų ministerija pasiuntė notą Tautų Sąjungai.
Nukauto sargybinio Kybarto laidotuvės įvyko š.m. spalių 6 d. Vievio kapinėse. Laidotuvėse dalyvavo didelis būrys žmonių iš vietos ir apylinkių gyventojų ir šaulių. Laidota buvo iškilmingai. Prie kapo buvo pasakytos šaulių ir visuomenės veikėjų gražios kalbos ir paleistos kelios salvės į viršų. Straipsnio ištrauka iš žurnalo „Policija“ (1931 m. Nr. 20).
Praėjus keleriems metams Jurgio Kybarto žūties vietoje, Baltamiškio kaime, iš Pasienio policijos Trakų baro pasieniečių ir Vievio šaulių suaukotų lėšų buvo pastatytas paminklas – stačiakampis raudono granito obeliskas, stovintis ant laiptuoto postamento. Jo atidengimo ceremonija įvyko 1937 m. gegužės 16 d. Tai unikalus atvejis, nes tuo metu Lietuvos-Lenkijos pasienyje žuvo ne vienas pasienietis, tačiau taip pagerbtas tik Jurgis Kybartas. Paminklas išlikęs iki šiol.
Paminklo priekinėje dalyje iškaltas kryžius, yra vieta nuotraukai, kuri sudaužyta, ir įrašas: „ A†A / Pas. polic. sarg. eil. sarg. JURGIS KYBARTAS/ Šioje vietoje lenkų nužudytas /1931.X.4 / Lengva ir malonu dėl Tėvynės žūti”. Ant vakarinio šono iškaltas Vyčio kryžius ir įrašas: „Tęskime pradėtąjį žygį”, ant rytinio šono – „Jis budėjo Tėvynės sargyboje – budėk ir Tu, sargybini, kad laisvi būtume“.
2007 m. žūties vieta sutvarkyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Neries regioninio parko direkcijos lėšomis. Elektrėnų savivaldybės administracijos pastangomis 2011 m. paminklas restauruotas, o 2015 m. atnaujintas antkapinis paminklas Vievio kapinėse.
R. Simanavičienės nuotr.
Kasmet spalio pradžioje Elektrėnų savivaldybės Neries regioninio parko teritorijoje, Baltamiškio kaime, Valstybės sienos apsaugos pareigūnai mini tarpukario Lietuvos pasieniečio sargybinio Jurgio Kybarto žūties metines.
Minint Jurgio Kybarto žūties 95-ąsias metines šių metų spalio 2 dieną, prie kapo Vievio kapinėse suririnko gausus Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnų būrys, Pasieniečių klubo atstovai, Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos ir Vievio gimnazijos mokiniai. Maldą už žuvusįjį sukalbėjo Vievio Šv. Onos parapijos klebonas kun. Alfonsas Kelmelis.
Vėliau Elektrėnų krašto muziejaus Lazdėnų ekspozicijoje (Lazdėnų k.) buvo atidaryta Jurgiui Kybartui skirta stendinė paroda, kurią minėjimo dalyviams pristatė muziejaus vedėjas Tomas Petrauskas. Paroda papildyta atvirukų rašymo edukacija „Istorijos įkvėpti: palinkėjimas dabarties pasieniečiui“.
Jurgio Kybarto 95-osioms metinėms skirtas minėjimas vyko Baltamiškio kaime, pasieniečio žūties vietoje. Į garbės sargybą prie paminklo stojo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai, nuaidėjo atminimo salvės, virš minėjimo dalyvių praskriejo pasieniečių sraigtasparnis, padėta gėlių, savo kalbose pasieniečio auką prisiminė renginio dalyviai ir svečiai, buvo apdovanoti pasižymėję Jurgio Kybarto pasienio užkardos pareigūnai.
Nužudyto pasieniečio atminimą pagerbė vidaus reikalų ministro patarėjas Arūnas Puodys, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Saulius Nekraševičius, Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius, Vievio seniūnė Kristina Vitartė, Vilniaus pasienio rinktinės vado pavaduotojas Andrius Kazlauskas, Štabo ir Rinktinės pareigūnai ir darbuotojai, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos, Neries regioninio parko vadovai, Pasieniečių klubo, visuomenės atstovai, kiti svečiai.
Spalio 3-iąją, šeštadienį, pagerbiant Jurgio Kybarto atminimą, organizuotas pėsčiųjų žygis vaizdingomis Neries regioninio parko apylinkėmis, kur tarpukariu ėjo Lietuvos ir Lenkijos administracinė linija.
Vievio miesto Lazdynų Pelėdos vedėja Irena Senulienė