Dvaro istorija – Abromiškių istorija

Dvaro istorija – Abromiškių istorija

Julija KIRKILIENĖ

Balti Abromiškių dvaro mūriniai flygeliai pro praretintus parko medžius vėl atkreipia praeivių žvilgsnius. Dvaras keliamas naujam gyvenimui, nes dabartiniam dvarininkui, istorikui ir verslininkui Romualdui Bakučiui dvaro praeitis yra tokia pat svarbi, kaip ir ateitis. Jis apie dvaro praeitį surado naujų įdomių faktų ir Abromiškių kaimo gimtadienio – 444 metų – šventės išvakarėse naujienomis pasidalino su Abromiškių bendruomene ir į žygį „Žalio velnio takais“ susiruošusiu jaunimu iš visos Lietuvos.

Istorijos detektyvai

Abromiškių kaimo ir dvaro įkūrimo istorija šimtus kartų aprašyta įvairioje literatūroje, o Abromiškių bendruomenė savo kaimo gimtadienį gražiai švęsti įprato kiekvienais metais. Šiais metais šventės išvakarėse R. Bakutis perskaitė pranešimą „Abromiškių dvaro praeitis, dabartis ir perspektyvos“. Lektoriaus įsitikinimu, renovuojant dvarą, atkasti pamatiniai akmenys, ant kurių stovėjo pirmieji dvaro pamatai, todėl abromiškiečiai turi progos dvaro istoriją ne tik paskaityti, bet ir paliesti. R. Bakučio nuomone, dvaras nėra pastatai, dvaras yra pastatuose gyvenantys žmonės, todėl savo paskaitoje jis panaudojo fragmentus iš Tamaros Bairašauskaitės knygos „Mykolas Juozapas Romeris (1778-1853). Bajoro viešoji ir privati erdvės XIX a. pirmojoje pusėje“, kurioje surado daug įdomios informacijos apie Abromiškių dvaro gyventojų biografijas. XVIII–XIX a. dvarą valdė prancūzų kilmės grafai de Raesai. 1799 m. grafaitė Rachelė de Raes ištekėjo už Vilniaus burmistro Mykolo Romerio. Knygoje aprašyta graži jų santuokos istorija. Jiems gimė sūnus Edvardas Jonas Romeris, kuris buvo garsios dailininkų dinastijos pradininkas. XIX a. viduryje de Raesų giminės atstovė Kazimiera ištekėjo už grafo Pranciškaus Platerio ir Abromiškių dvaras perėjo Platerių nuosavybėn.

Abromiškių dvaro sienos, pasak R. Bakučio, nukabinėtos buvo garsių tapytojų paveikslais, todėl jis dabar įminė mįslę, kodėl 1937 metais meno kūrinių kolekcininkas Mykolas Žilinskas, pigiai nupirkęs dvarą ir jame pagyvenęs vos porą savaičių, išvykdamas į JAV paliko jį likimo valiai. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, buvęs Abromiškių dvaro savininkas, kolekcionierius M. Žilinskas savo kolekciją padovanojo Lietuvai. M. Žilinsko dailės galerijoje, įkurtoje Kaune, ko gero, tarp beveik 1700 tūkst. žymių meno kūrinių ne vienas gali būti įvairių kartų Romerių tapytas Abromiškių dvare. senovinis paveikslasO R. Bakutis abromiškiečiams atvežė malonią staigmeną – parodė iš vieno kolekcininko pasiskolintą 1853 m. Abromiškėse tapytą M. J. Romerio anūko – A. I. Romerio – paveikslą „Žanrinė scena“.

Perspektyvos

Viskas, ką sukūrė Abromiškėse dvarininkai, daugiausia sunaikinta buvo 1989-2009 metais, kai dvaras ėjo iš rankų į rankas, o naujieji dvarininkai ieškojo naudos tik sau. Bet dvarą nupirkus istorikui ir verslininkui R. Bakučiui, nuspręsta jį pagal galimybes atstatyti panašų į tokį, koks jis buvo iki Mykolo Žilinsko. Dvaras unikalus tuo, kad jo medinės dalies abiejose pusėse pastatyti mūriniai flygeliai. Dėl tokio unikalumo dvaro atstatymo darbais besirūpinanti bendrovė „Galvės investicija“ mediniai daliai atstatyti laimėjo finansavimą iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų projektų. Bendrovės tikslai, pasak R. Bakučio, yra atkurti dvaro sodybą ir Abromiškių gyvenvietei bei čia aktyviai veikiančiai bendruomenei sukurti naujas viešąsias erdves. Dabar dvare vyksta medinės dalies rekonstrukcija, o iki šiol buvo atkasti ir išvalyti rūsiai, baigiami restauruoti mūriniai flygeliai, tvarkomas parkas.

Dvaro restauravimo darbai, pasak R. Bakučio, yra daug sudėtingesni, nei atrodo šio darbo nežinantiems žmonėms. Pavyzdžiui, mediena dvaro restauravimui perkama Suomijoje, durims pagal istorinius profilius išpjauti reikalingo pločio staklių Lietuvoje nėra, tokios staklės rastos tik Latvijoje. Rąstų sienų apkalimui dailylentėms išpjauti irgi stakles turi tik latviai. Bet visi tie sunkumai, pasak dabartinio dvarininko R. Bakučio, yra labai įdomūs ir verti gyvenimo tikslo, energijos, laiko bei investicijų. Kadangi dvaras, pasak dvarininko, yra ne pastatai, o čia gyvenantys žmonės, todėl dvaras ir restauruojamas žmonėms: planuojama čia vykdyti įvairius kultūrinius ir socialinius projektus. Planų naujųjų dvarininkų galvose knibždėte knibžda, juos vykdyti žadama pradėti jau kitais metais. Ir nežinia kam dėkoti, kad prieš 4 šimtmečius šioje vietoje atsirado dvaras, gyvenvietė, kurioje gyvenimas tekėjo sėkmių ir nuosmukių virtinėmis iki šių laikų. O šie laikai Abromiškių istorijoje vėl liks su dvaru, kuriame verda žmonių gyvenimai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų