Partizanų pėdomis sekė pusė tūkstančio patriotų

Partizanų pėdomis sekė pusė tūkstančio patriotų

Ineta Bricaitė

Liepos 24–25 dienomis į Abromiškes tradiciškai rinkosi didžiausi ir ištvermingiausi Lietuvos patriotai. Čia jau 4 kartą vyko žygis „Žalio Velnio takais“ ir Abromiškių kaimo 444-asis gimtadienis.

Žaliu Velniu buvo pasivadinęs partizanų vadas Jonas Misiūnas, į Didžiosios Kovos apygardą sukvietęs tūkstančius partizanų. Vadas nuolat keisdavo savo dislokaciją ir keliaudavo dabartinės Elektrėnų savivaldybės ir šalia esančių savivaldybių teritorijomis. Būtent tais takais, kuriais kasmet eina šio renginio dalyviai, prieš 70 metų žygiuodavo ir Jonas Misiūnas-Žalias Velnias bei kiti partizanai.

Nors pagrindiniai renginiai vyko šeštadienį, tačiau tautiškumo festivalis prasidėjo dar penktadienį vakare: Abromiškių svirne pranešimą „Abromiškių dvaro praeitis, dabartis ir perspektyvos“ skaitė lektorius Romualdas Bakutis, o paskaitą apie Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininką Benediktą Trakimą-Genelį vedė lektorius ats. mjr. Gediminas Trakimas.

Rodos, 4 kartą vykstantis renginys turėtų tapti įprasta švente ir nebestebinti, tačiau šiemet jis vėl buvo kitoks. Visų pirma, kasmet keičiamas maršrutas šiemet parinktas itin vaizdingas: ilgoji trasa vedė nuo Abromiškių per Balceriškes, palei Nerį iki Panerių, per Zabariją, Kazokiškes ir, galiausiai, Kaugonis bei Žebertonis. Šalia Kaugonių traukinių stoties žygeiviai galėjo patys išvysti paminklą, pastatytą Žalio Velnio atminimui.

Antra, žymiai pabrango registracijos mokestis, bet dalis lėšų skirta ne tik Žalio Velnio-Jono Misiūno paminklo priežiūrai, bet ir Ukrainos karių gydymui Lietuvoje.

Trečia, šįkart partizanų takais sekti panoro net pusė tūkstančio žmonių. Ir labiausiai stebino visų jų gera nuotaika ir šypsenos, nepaisant kepinančios saulės ir pakankamai ilgų atstumų. Žygeiviai dalinosi ir patirtimi, ir vandeniu, ir pavėsiu.

Organizatoriai buvo pasiruošę tokiam žmonių antplūdžiui – susižeidusiems operatyviai suteikta medicininė pagalba, o trasų išbandymo neišlaikiusiems dviračiams – techninė.

Paskui Žalią Velnią sekti galima buvo dviračiais ir pėsčiomis. Ilgiausia dviratininkų trasa buvo net 65 kilometrų ilgio: dviratininkai startavo ir finišavo prie Abromiškių svirno, apsukę didelį ratą bene per pusę savivaldybės. Trumpoji dviratininkų arba ilgoji pėsčiųjų trasa buvo 38-40 kilometrų ilgio ir prasidėjo Neries regioniniame parke, o trumpoji pėsčiųjų trasa driekėsi 15 kilometrų nuo Kazokiškių.

Ilgiausioje trasoje buvo išsidėstę 10 patikros punktų, kuriuose žygeivių laukė skirtingų laikmečių ir skirtingų šalių kariai: čia sutikti galima buvo nuo Lietuvos partizanų iki Vokietijos, Sovietų Sąjungos ir Afganistano karių. Iš visų jų teko gauti po antspaudą, kuris reiškė, kad kelionę tęsti galima. Taip pat žygeivių ir dviratininkų kelyje buvo 2 Lietuvos kariuomenės pirmosios pagalbos punktai.

Jau antrus metus iš eilės renginį aplanko krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Tiesa, šįkart jis pats žygyje nedalyvavo, bet išlydėjo žygeivius palinkėdamas gero oro ir nuotaikos. Taip pat jis jau iš karto pakvietė į jubiliejinį kitų metų renginį, kuris, pasak ministro, bus dar gausesnis žmonių ir renginių.

Žygyje skambėjo ir anglų kalba – čia pat su visais, pagerbdami Lietuvos partizaninį judėjimą, žygiavo ir NATO kariai. Taip pat renginyje dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos nariai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga, Lietuvos kariuomenės kariai.

Po žygio prie svirno toliau vyko renginiai: pasirodė Lietuvos kariuomenės SP LDK Birutės ulonų bataliono orkestras, Garbės sargybos kuopos nariai iš baikerių perėmė iškilmingai trasa gabentą vėliavą ir ją, skambant Lietuvos himnui, iškėlė, taip pat salvėmis pagerbė žuvusiuosius už Lietuvos laisvę.

Sveikinimo žodžius sakė Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis, Abromiškių bendruomenės pirmininkė Audrutė Jančiauskienė ir Semeliškių bendruomenės atstovai.

Svirno prieigose veikė Lietuvos kariuomenės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos ginkluotės ekspozicija, partizanų ginkluotės ir įrankių paroda, pristatyti senovės amatai, veikė aitvarų dirbtuvės, lazerinė šaudykla. Dar turintys jėgų galėjo tapti kraujo donorais – čia veikė kraujo donorystės akcija. O labiausiai pavargę laikinai apsigyveno šalia svirno įrengtame palapinių miestelyje.

Vakarėjant prasidėjo ir muzikiniai pasirodymai: dainavo Vytautas Šiškauskas, folkroko grupė „Ūkanose“, Džeraldas, Daumantų muzikantai.

Renginį organizavo Abromiškių kaimo bendruomenė, Lietuvos šaulių sąjunga ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga. Organizatoriai dėkoja visiems prisidėjusiems prie šio renginio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų