V. Juchnevičienė: „Kai rūpesčių našta pasidalini, ją nešti lengviau“.
Taip sako psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos ambasadorė Vilma Juchnevičienė. Ji yra iniciatyvos „Žvelk giliau“ Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto įgyvendinamo projekto, kurį koordinuoja psichikos sveikatos koordinatorius Gediminas Dalinkevičius, komandos narė. Projekto veiklos nusidriekė per visos šalies Trečiojo amžiaus universitetus, tad Vilmą jau pažįsta ne tik Elektrėnuose ar Babtuose, bet ir Naujojoje Akmenėje ir Ventoje.
Psichikos sveikatos ambasadorė Vilma Juchnevičienė turi šios savanorystės patirties, tad gali įtaigiai kalbėti ir apie šios veiklos prasmę. Atvirai ir jautriai Vilma dalijasi savo gyvenimo istorija – apie tai, ką reiškia gyventi šalia žmogaus, turinčio priklausomybę nuo alkoholio, ir kokius iššūkius tenka įveikti ne tik priklausomam asmeniui, bet ir artimiesiems. Nepaisant visų patirtų sunkumų, Vilma šiandien yra šalia žmogaus, kuris pradėjo sveikimo kelią. Todėl ji nuolat pabrėžia, kaip svarbu yra palaikymas, supratimas tiek priklausomam, tiek jo artimiesiems. Jaudina klausytojus ir Vilmos drąsa kalbėti apie tai. Dėl to susitikimai dažniausiai būna ne tik jautrūs, bet ir įkvepiantys. Svarbiausia ambasadorės Vilmos žinia, kaip gali padėti atvirumas, bendrystė ir pagalbos ieškojimas. Todėl po renginio ne vienas susitikimo dalyvis prieina individuliai kalbėtis su Vilma, dalinasi savo išgyvenimais
Apie patirtis ir savanorystę
Vilma Juchnevičienė psichikos sveikatos iniciatyvoje jau treji metai, tad smalsu daugiau sužinoti ir apie patirtis, ir apie savanorystę. Be įprastų savo įsipareigojimų ji savanoriauja Viešosios įstaigos „Šimtas zuikių“ edukaciniame projekte: dirba su ikimokyklinio amžiaus vaikais. Tai ne tik smagios pamokėlės, eksperimentai, darbeliai, vaikai nėra pasyvūs stebėtojai, bet patys kuria, konstruoja, išbando, eksperimentuoja. Taip pat ji turi įsipareigojimų ir organizacijai „Lietaus vaikai“, dalyvauja jų veikloje.
Įvairiais keliais ambasadoriai į iniciatyvą įsijungia. Savita ir Vilmos psichikos sveikatos ambasadorės kelio pradžia. Kai jos vyras Eligijus įsijungė į pagalbos besivaduojantiems nuo priklausomybių žmonėms veiklas, Vilma pagalvojo, kad jos patirtis taip pat gali būti naudinga. „Neretai net nepagalvojame, kokie išgyvenimai lydi priklausomų žmonių artimuosius, nes daugiau dėmesio kliūva priklausomam. Supratau, kad turiu, ką pasakyti ir tiems, kas priklausomybių turi, ir jų artimiesiems“, – sako Vilma Juchnevičienė. Pažintis su psichikos sveikatos koordinatoriumi Gediminu Dalinkevičiumi ir jo projekto komanda gerokai praplėtė Vilmos susitikimų auditoriją.
Paklausta, ką jai asmeniškai reiškia būti psichikos sveikatos ambasadoriumi, Vilma atsako paprastai: „Kai tavo rūpesčių našta tokia didelė, ją vos paneši, o kai pasidalini, ir našta sumažėja, ir nešti lengviau.“ Nors tuo pačiu pripažįsta, kad atvirai kalbėti apie skaudžius dalykus nėra lengva. „Ypač nelengva, kai žinai visuomenėje vyraujančias nuostatas, kai turi pripažinti, kad gyvenai su girtuokliu, kad sprendei jo problemas užuot gyvenusi laimingą gyvenimą“, – dalinasi patyrimu Vilma. Tačiau supratimas, kad gali padėti, stiprina. „Tai ir yra atlygis, moralinis atlygis. Padėk nors vienam, ir jam lengviau, ir aplink bus šviesiau“, – apie ambasadorystės naudą sako Vilma Juchnevičienė.
Apie baimes ir drąsą kalbėti
Stereotipai, gandai ir reakcijų, vertinimų, apkalbų baimė dažniausiai trukdo žmonėms atvirai kalbėti apie išgyvenimus. Su panašiomis abejonėmis tvarkėsi ir Vilma, jai padėjo ambasadorių mokymai, kitų patirtis, susitikimų dalyvių teigiamos reakcijos. Vaikai Vilmos viešą kalbėjimą palaiko, tačiau Vilmos mama nesuprato. „Kaip gali visiems pasakoti apie savo namų negerumus, ką žmonės pasakys, gėda“, – vis perkalbinėdavo dukrą mama.
Vis dar daugybė žmonių nesiryžta atvirai kalbėti ne tik apie problemas, sunkumus, bet ir emocinę savijautą, nes bijo vieni kitų vertinimų, todėl ir pagalbos prašyti vengia.
Atvirai kalbėti auditorijoje, kur daug pažįstamų, ir Vilmai anksčiau būdavo nejauku, bet jau įprato. Dabar labiau trukdo ilgesnės pertraukos tarp susitikimų. „Nors tema ta pati, bet, pamačiusi prieš save daug žmonių, sunerimstu. Sutikusi palaikantį žvilgsnį, stiprėju, – sako Vilma. O kai po renginio žmonės prieina, klausia, dalinasi savo išgyvenimais, savo istorijomis, tai liudija ambasadorystės prasmę.“
Kaip uždegti sunkių išgyvenimų užgesintą viltį? Tai viena iš temų, kuriomis susitikimuose dalinasi ambasadorė. Viltis yra būtina jėga, leidžianti žmogui įveikti arba įvaldyti kritinę, ribinę situaciją, pakilti iš jos ir vėl eiti į priekį. Kalba ji ir apie tarpusavio santykių įtrūkius gyvenant su priklausomybe sergančiu žmogumi, apie sunkias pagalbos paieškas ir apie buvimą šalia jau gyjančio žmogaus. „Tai gali būti apie kiekvieną iš mūsų ar mūsų šeimos narį, draugą, bendradarbį, kaimyną. Tad verta išdrįsti kalbėtis apie skaudžias patirtis, nes taip gali pagelbėti tiems, kuriems paramos prireikia,“ – tikina ambasadorė Vilma.
Įkvėpimo žinutė, kuri jai suteikia stiprybės yra ta, kuri ant „Žvelk giliau“ projekto palapinės parašyta: „Padėdamas kitam, padedi sau“.
Lilija Smalakienė
Psichikos sveikatos ambasadorius – tai žmogus, kuris viešai dalijasi patirtimi apie psichikos sveikatos sunkumus savo arba artimųjų gyvenime. Projekto „Žvelk giliau“ ambasadorių iniciatyvos tikslas – didinti visuomenės narių žinias, keisti nuostatas, susijusias su psichikos sveikata, skatinti tolerantišką elgesį psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų patiriančių asmenų ar jų artimųjų atžvilgiu.
Daugiau apie projektą: https://zvelkgiliau.lt/
Projekto organizatorius: Higienos instituto Psichikos sveikatos centras
Projektą finansuoja: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Užs. 25/60