Elektrėnietė literatė, šviesuolė K. Drūtienė saugo savo garbingo amžiaus prisiminimus, nes juos palikti nori ne tik Akulevičių giminės tęsėjams, bet ir mūsų krašto istorijai. Dalį savo gyvenimo prisiminimų sudėjo į knygas, kitus rašo dienoraštyje. Kazimira yra ištikima laikraščio „Elektrėnų kronika“ skaitytoja, todėl paskaičiusi straipsnius apie Vievio ir Žebertonių mokyklas, kurias ji lankė, projektą „Mokyklų pėdsakais: nuo spaudos draudimo laikų iki šių dienų“ papildė savo prisiminimais, už kuriuos dėkoja ir redakcija, ir skaitytojai:
Prisimenu visus Žebertonių pirmos septintokų laidos (1952 m.) mokinius: Algis Adomaitis, Kazimira Akulevičiūtė, Algis Giraitis, Janina Greželytė, Vytautas Gudelis, Marytė Jankūnaitė, Janina Kazakevičiūtė, Rasa Lažauninkaitė, Mečys Lukoševičius, Elena Maciukevičiūtė, Česė Maciukevičiūtė, Feliksas Navickas, Adelė Navickaitė, Donatas Stankevičius, Pranas Sajieta, Rimtautė Stirnaitė, Domicelė Suslavičiūtė, Aldutė Vėželytė, Marytė Vėželytė, Janina Jankevičiūtė, Antanas Uloza, Albinas Vėželis. A. Vėželis turėjo pravardę Žemskas, kuri buvo prigijusi jo tėveliams ir jam kaip pavardė. Mokyklos direktorius tuo metu buvo Aleksas Adomonis, auklėtojas, kurį mokiniai antru tėvu laikėme, Vytautas Bražinskas. Mokytojai Alfonsas Kviliūnas, Zuzana Kviliūnienė, Pranutė Adomonienė, Janina Juknelytė, Janina, Dikčiūtė, Danutė Dubosaitė, Verutė Krikštaponytė. Apie 1951–1953 m. metus pradinukai mokėsi Šareikų privačiame name, priešais dabar pastatytą Abromiškių degalinę.
O čia eilėraštis bendraklasiams ir liepai, augusiai prie mokyklos:
Liepa, lik sveika
Paauglystę palydėjo liepa šimtametė,
Mokytojo principas – įskiepyt, ką galiu…
Laikas bėgo, Ateities rytojaus nepramatę
Kiekvienas sukome savos lemties keliu….
Optimizmo pakerėti – Rimantė ir Donatas,
Santūrumo valdžioje – Adelė su Pranu…
Manau, visus linksniuoti – ne tas jau metas,
Kuomet jų dauguma po smėliu geltonu.
Kur Jūs šiandieną esat bendraklasiai,
Kiek laimingųjų vaikšto tėviškės žeme?
Šį klausimą tariu ir tyliai, ir nedrąsiai,
Ir personaliai neprakalbinus: – „Eime“.
Linkiu sėkmės nors tiems, kurie gyvi,
Kurie dar džiūgauja sava daliai senjorų…
Prisiminimai praeities atklydę artimi, savi,
Mieli balsai visų jaunatviškai ištarti choru…
K. Drūtienė išsaugojo nuotrauką iš Vievio vakarinės mokyklos, kurią ji baigė 1965 m. Vakarinės mokyklos nuotraukoje abiturientai su savo mokytoja ir auklėtoja Jūrate Kizik. Kazimira – antroje eilėje antra iš kairės.