Ne tik šašlykų ir alaus šventė

Ne tik šašlykų ir alaus šventė

Ineta BRICAITĖ

Elektrėnai perspjauti. Kas tai padarė? Ne kokios kitos savivaldybės miestas, kuriame gyvena keliolika tūkstančių žmonių. Ir netgi ne Vievis – antra pagal

dydį gyvenvietė savivaldybėje. Perspjovė savivaldybės centrą visai šalia esantis kaimas, kuriame gyvena apie 300 žmonių – Abromiškės. Tiesa, kol kas tik renginių organizavimo srityje.

Prasidėjo smegenų mankšta

Liepos 19-20 dienomis kaimas, esantis Elektrėnų pašonėje, šventė savo 442 metų sukaktį. Sumanyta šventę organizuoti ne tik kaip šašlykų ir alaus šventę – sukakties proga kaimo bendruomenės namuose – svirne –  skambėjo istorinės datos ir faktai, kitą dieną vyko žygis, kuris organizuotas taip pat remiantis istoriniu kontekstu. Dviejų dienų šventė Abromiškėse buvo skirta paminėti 1863 m. sukilimą ir 1944-1946 m. pasipriešinimo okupantams kovas. Žinoma, buvo ir alaus, ir šašlykų. Tik „Baliaus“ nebuvo – neatvažiavo. Grupę pakeitė „Brėmeno muzikantai“.
Renginiai prasidėjo nuo smegenų mankštos. Susirinkusiems į svirną buvo pristatytas ir parodytas grupelės „Versmės“ gimnazistų sukurtas filmas apie Abromiškes. Tada atėjo paskaitų metas: apie partizaninį judėjimą Trakų apskrityje pasakojo Antanas Lesys, apie KGB veiklą – Jovita Lesiene, 1863 m. sukilimą nušvietė istorikas lektorius Tomas Baranauskas. Tie susirinkusieji į paskaitas, kurie ketino dalyvauti rytdienos renginiuose, galėjo nakvoti svirne. Tokia galimybe pasinaudojo apie 30 žmonių.

(Ne)malonus siurprizas

Ankstus šeštadienio rytas kvietė šventės dalyvius pamankštinti ir raumenis. Susirinkusieji ruošėsi eiti arba važiuoti Žalio Velnio takais. Žalias Velnias – Jonas Misiūnas – partizanų vadas, būrius organizavęs ir Abromiškių apylinkėse. Pasak Abromiškių bendruomenės pirmininkės Audrutės Jančiauskienės, šventę kaimo bendruomenės taryba norėjo padaryti kuo etnografiškesnę, turinčią gilesnę prasmę, tradicijas, papročius ir kuo nepanašesnę į miestų šventes. Vienas pagrindinių šventės organizatorių – Vytas Šareika – pasakojo, kad žmonės pernelyg mažai domisi istorija, konkrečiai – pasipriešinimu okupantams, kovomis už laisvę. Mažai kas žino ir apie šį partizaną, mūsų apylinkėse besipriešinusį sovietų kariams. Jau antrus metus žygis skirtas būtent partizanų vadui Žaliam Velniui ir simbolizuoja paskutinę jo kelionę laisvėje.
Partizano išmintais takais galima buvo važiuoti dviračiu arba eiti pėsčiomis viena iš pasirinktų trasų:
•    šeimų ir negalią turinčių žygeivių trumpąja trasa nuo Pastrėvio iki Abromiškių (13 kilometrų),
•    vidutine pėsčiųjų ir ilgąja judėjimo negalią turinčių žygeivių trasa nuo Abromiškių link Pastrėvio aplink Elektrėnų marias (22 kilometrai),
•    ilgąja pėsčiųjų trasa ir vidutine dviračių trasa nuo Velnio duobės iki Abromiškių (39 kilometrai)
•    arba ilgąja dviračių trasa nuo Abromiškių per Velnio duobę iki Abromiškių (70 kilometrų).
Tiesa, sportuoti nusiteikusiųjų atvykus laukė (ne)maloni staigmena – papildomi trys kilometrai. Tik paskelbę žygio maršrutus, organizatoriai nusprendė įtraukti dar vieną labai svarbų aplankyti objektą – partizanų bunkerį, kuriame šiuo metu atliekami archeologiniai kasinėjimai. Įprastinė archeologų diena buvo kitokia ne tik dėl daugybės praeivių – tądien kasinėjant buvo rastas ypač retas pistoletas.
Ilgiausiai – 73 ir 42 kilometrus – keliauti pasirinkę dalyviai svirno kieme būriavosi jau nuo 8 valandos ryto. Vieni buvo pavežti iki starto vietos, kiti pajudėjo iš Abromiškių.

Pagalbos prireikė tik dviračiams

Žygeivių, pasiryžusių eiti 25 kilometrus, pavėžėti atvyko karinė technika. Tiesa, ji buvo ne tuščia. Į Abromiškes atvyko tiek uniformuotų kareivių, kad daugiau kaimas turbūt tik per karą buvo matęs. Žygeiviai ir organizatoriai juokavo, kad su tokia kariuomene ir Elektrėnus prie Abromiškių prisijungti galima būtų. Didelis būrys uniformuotųjų – Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono Alytuje kareiviai. Jie 25 kilometrų maršrutą įveikė kartu su visais dalyviais.
Iš Alytaus atvažiavo ir karo medicinos automobilis. Tačiau jo paslaugų neprireikė nė vienam žygeiviui ar dviratininkui. Pagalbos prireikė tik dviračiams – juos taisyti teko ne kartą. Maršrutus visi 273 dalyviai įveikė be jokių problemų. Vyriausias dalyvis – Edmundas Vėželis, gimęs 1947 m, dviračiu numynė 73 kilometrus, jauniausia dviratininkė – trejų Aušra Buikutė – įveikė 25 kilometrų trasą. Ketverių Aldas Pašvenskas, įsikibęs tėvui į ranką, nuėjo 25 kilometrus.

Ir be „Baliaus“ buvo linksma

Iš viso Žalio Velnio maršrute buvo 6 stotelės. Ilgiausią maršrutą įveikusieji pabuvojo ir Žalio Velnio brolijoje šalia Velnio duobės, ir pas žiniuonę ant Pamiškės piliakalnio. Pasirinkusieji trumpesnius maršrutus čia neužklydo. Jiems teko pabuvoti partizanų bunkeryje, sovietų stovykloje, nacių draugijoje ir Savanorių sąjungoje. Kiekvienoje stotelėje žygeiviai ir dviratininkai turėjo gauti antspaudą, patvirtinantį, kad ten lankėsi.
Įdomiausia svečiuotis buvo pas partizanus – jie kaip reikiant čia buvo įsikūrę – ir visą reikiamą techniką atsinešę ir laužą užsikūrę maisto gaminimui, ir palapines pasistatę. Į partizanų vaidmenį įsijautę žmonės juokavo, kad archeologai juos iš bunkerio išvarė, tad dabar turi palapinėse glaustis.
Tuo metu, kai 273 šventės dalyviai klaidžiojo Velnio takais, šalia Abromiškių svirno vyko futbolo ir krepšinio varžybos. Iš ilgo kelio atvykstančius keliautojus abromiškiečiai pasitiko pažymėjimais, įrodančiais įveiktus atstumus, muzika ir gera nuotaika.
Renginys jau pačiose Abromiškėse buvo pradėtas Lietuvos himnu, iškilmingu vėliavos pakėlimu ir salvėmis. Po to amatininkų klubas „Dvaro meistrai“ supažindino su senoviniais amatais: dirbinius galima buvo ir pačiupinėti, ir gaminimo technikos išklausinėti. Savo patarimais dalinosi žolininkė, veikė Lietuvos partizanų aprangos ir ginkluotės paroda – galima buvo susipažinti su žmonėmis, kurie apie partizaninį judėjimą, rodos, žino viską ir demonstravo ne tik autentiškus daiktus, bet ir labai kokybiškus jų padirbinius. Tikrai ne visi šventės dalyviai, vartę senovinį albumą su pageltusiomis partizanų nuotraukomis, suprato, kad tų nuotraukų herojai sėdi priešais ir albumas net praėjusio šimtmečio neatmena. Didelių ir mažų berniukų džiaugsmui šventėje galima buvo pačiupinėti įvairiausių ginklų. Kai kuriais galima buvo ir pašaudyti.
Nors „Balius“ ir neatvyko, tačiau šventė buvo linksma: dainavo ir grojo „Pylimėlis“, „Brėmeno muzikantai“, Džeraldas Striaupis, o šoko ne tik „Vijūnas“ – šoko daugelis, kad ir ne vieną dešimtį kilometrų tądien įveikę. Netrūko ir padėkų – bendruomenė nepamiršo nė vieno, bent kiek prie renginio organizavimo prisidėjusio.
Kol kaimo gimtadienio dalyviai dar kupini įspūdžių, organizatoriai jau ruošia kitų metų programą. Vytas Šareika sako, kad gal kitąmet jau Trakų link keliautojus siųs…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų