Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras, jis įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Toks prokuroro darbo apibrėžimas yra įtvirtintas Konstitucijoje.
Pastaruoju metu žodis „prokuratūra“ žiniasklaidoje linksniuojamas dažnai, kalbama, jog visuomenės nuomonė apie prokuratūras – neigiama. Tačiau, veikiausiai, prie to prisideda ir nežinojimas, kurį tikėkimės, padės išsklaidyti interviu su Trakų apylinkės prokuratūros vyriausiuoju prokuroru Antanu Rauličkiu.
Gražina RADZVILAVIČIŪTĖ
E. k. Papasakokite, kokios Trakų rajono apylinkės prokuratūros veiklos ribos, kiek prokurorų aptarnauja Elektrėnų savivaldybę?
A. R. Trakų rajono apylinkės prokuratūra aptarnauja Trakų rajoną ir Elektrėnų savivaldybę. Apylinkės prokuratūroje šiuo metu dirba aštuoni prokurorai.
Aptarnaujamoje teritorijoje veikia vienas teismas, prokuratūra, du policijos komisariatai ir dvi priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.
E. k. Kokio pobūdžio ikiteisminius tyrimus dėl nusikalstamų veikų padarytų Elektrėnų savivaldybės teritorijoje dažniausiai tenka tirti prokurorams, kokie dominuoja?
A. R. Dominuoja ikiteisminiai tyrimai dėl plėšimų ir vagysčių. Vis dėlto šiuo metu yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl retai apylinkėje pasitaikančių nuskalstamų veikų, pavyzdžiui, nusikaltimų aplinkai, dėl kurstymo prieš tautos, rasės, etninę ar kt. žmonių grupę.
Patys prokurorai atlieka ikiteisminius tyrimus dėl policijos pareigūnų padarytų nusikalstamų veikų, o kitiems tyrimams tik vadovauja. Jei kalbėti trumpai apie skaičius, tai, pavyzdžiui, pernai Trakų rajono apylinkės prokurorai perdavė į teismą 292 baudžiamąsias bylas dėl 469 nusikalstamų veikų ir dalyvavo 845 teismo posėdžiuose, kuriuose išnagrinėjus bylas buvo nuteistas 341 asmuo.
E. k. Dabar – apie konkrečias bylas. Rugsėjo mėnesį pranešta apie išaiškintą prieš devynerius metus įvykdytą elektrėniečio nužudymą. Papasakokite, kiek dažnai pasitaiko tokių atvejų, kai nusikaltimas atskleidžiamas po tiek laiko? Ar tik nebus suėjęs senaties terminas?
A. R. Kai dirbau prokuratūroje Vilniuje, jei pavykdavo išaiškinti, tarkime, du – tris iš dešimties tokių ilgai neišaiškintų nusikaltimų, tai buvo laikoma labai geru rezultatu.
Tokiais atvejais bėgant laikui paprasčiausiai gali pasikeisti kai kurios aplinkybės – liudytojai nebetenka ryšio su įtariamaisiais, kurie gal išvažiuoja, taip liudytojai tampa nepriklausomi nuo įtariamųjų. Atsiranda ir kitokių motyvų, dėl kurių liudytojai atskleidžia daugiau informacijos, paneigia anksčiau duotus melagingus parodymus. Svarbiausia, kad prie tokių bylų būtų grįžtama ir papildomai dirbama – šiuo atveju reikia pagirti tiek Elektrėnų PK, tiek policijos departamento pareigūnus.
O senatis šiuo atveju nebuvo sukakusi. Kartais klaidingai galvojama, jog ji paprasčiausiai sukanka praėjusius tam tikram laikui nuo nusikaltimo padarymo, tačiau iš tiesų būtinos ir kitos sąlygos – asmuo turi nesislėpti nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo bei nepadaryti naujų tyčinių nusikalstamų veikų. Jei taip atsitinka – senaties eiga sustoja. Šiuo metu senaties terminas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, yra 30 metų.
E. k. Kaip nužudymas buvo atskleistas? Ko trūko? Pakomentuokite, kiek leidžia ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo tvarka.
A. R. Buvo renkama papildoma informacija apie galimus įtariamuosius – šios informacijos pagrindu įtariamasis buvo sulaikytas darant kitą nusikaltimą. Iš tiesų, reikia pabrėžti, jog Elektrėnuose tokių neatskleistų nužudymų palyginus yra mažai, situaciją galima lyginti su Klaipėda.
E. k. Elektrėnuose garsiai nuskambėjo atvejai, kai įtariamieji paleidžiami iš suėmimo, netgi įtariant juos sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais, tokiais kaip narkotikų prekyba, nužudymais, ir žinant, jog bandyta slapstytis.
A. R. Galutinį sprendimą priima teismas. Jei prokuroras mano, kad teisėjo argumentacija nėra pakankama, toks sprendimas yra skundžiamas aukštesniam teismui.
E. k. Šiuo metu aktyviai vyksta šalies prokuratūrų reforma, tačiau pasigirsta ir neigiamų atsiliepimų apie jos eigą. Pakomentuokite, kas gali keistis?
A. R. Įvykužius reformą vietoje trijų lygių, kurie yra dabar, tai yra Generalinės prokuratūros, apygardų ir apylinkių prokuratūrų, liks du lygiai: apylinkių prokuratūros taps apygardų teritoriniais padaliniais. Mažinamas techninių darbuotojų skaičius. Kad reforma yra reikalinga, prieštaraujančių nėra. Dažnai nurodoma, kad reforma yra vykdoma pagal skandinavišką modelį. Teko lankytis Danijos Karalystėje. Šioje šalyje reformai buvo ruoštasi septynerius metus ir ji vienu metu kompleksiškai įvyko policijoje, prokuratūroje ir teismuose. To norisi ir Lietuvoje – kruopštaus pasiruošimo ir stabilumo.
E. k. Kiekvienam nukentėjusiajam svarbu, kad byla kuo greičiau būtų ištirta, todėl norėtųsi sužinoti apie komisariatų ir prokuratūros rezultatus pagreitinto proceso srityje?
A. R. Tai yra labai svarbu kalbant apie teisėsaugos institucijų darbo efektyvumą – sumažėja teismų, prokurorų ir policijos darbo krūvis ir greičiau atstatomas teisingumas, juk nukentėjusiesiems yra be galo svarbu, kad jų skriaudikas kuo greičiau būtų nubaustas ir atlyginta žala. Žinoma, dėl greito rezultato reikia ir sunkiau padirbėti. Čia labai svarbus Elektrėnų komisariato pareigūnų vaidmuo, nes geri rezultatai šioje srityje gali būti pasiekti tik dirbant kartu. Pernai Elektrėnų komisariato rezultatai buvo vieni geriausių visoje Vilniaus apskrityje ir, panašu, kad ir šįmet bus taip pat. Kai Elektrėnų PK pradėjo vadovauti šiuolaikiškas ir iniciatyvus viršininkas Andžej Grudinskij, ikiteisminio tyrimo rezultatai nuolat gerėja, ypač išaiškinamumo srityje. Tiek jo, tiek ir viso kolektyvo nuopelnas, kad prasidėjo reali kova su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, kad trečdalis bylų yra baigiama supaprastinto proceso tvarka, kad žmogus, pasiskambinęs į policiją, gali sulaukti greitos ir efektyvios pagalbos.
E. k. Neseniai įsigaliojo naujas įstatymas dėl smurto artimoje aplinkoje. Buvo pranešama, jog per savaitę dėl smurto šeimoje buvo pradėti beveik 300 ikiteisminių tyrimų.
A. R. Krūvis iš tiesų padidėjo, bet tokio įstatymo poreikis buvo. Pavyzdžiui, yra šeimų, į kurias dėl smurto pareigūnai vykdavo po septynis kartus per metus, nes nuolat įvykdavo muštynės, o ikiteisminis tyrimas taip ir buvo nepradedamas, nes nukentėjęs asmuo atsisakydavo rašyti pareiškimą. Dabar to nebus: užtenka nustatyti smurto aplinkoje faktą ir pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tokiu atveju policijos pareigūnas nedelsdamas imasi priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir šio asmens skundas yra neprivalomas.
Toks smurto šeimoje įvertinimas atkreips dėmesį į problemą ir žinant, kad laukia realios bausmės, gal nekils ranka. Panašiai buvo ir su karu keliuose – didesnės bausmės, griežtesnis įvertinimas turi ir prevencinį poveikį.
E. k. Vykdant prokuratūros reformą atsisakoma techninio personalo, o kaip su atstovais spaudai? Jų vaidmuo svarbus bendraujant su žurnalistais ir formuojant visuomenės nuomonę.
A. R. Atstovą spaudai turi Generalinė prokuratūra. Kalbant apie apylinkių prokuratūras, juk niekas nedraudžia žurnalistui rūpimais klausimais kreiptis tiesiai į prokurorą. Kiek įstatymai leidžia, jis pakomentuos ir atsakys į visus žurnalisto užduotus klausimus.
Dėkui už pokalbį.