Meras Kęstutis Vaitukaitis Pranui Noreikai riša 90 metų jubiliejaus juostą.
V. Suslavičiaus nuotr.
Laikraščio „Elektrėnų kronika“ bendradarbis, naujokas Elektrėnuose Robertas Šarknickas pasigedo elektrinės statytojui ir Elektrėnų įkūrėjui Pranui Noreikai, kurio šimtmetis bus minimas 2027 m., atminimo skulptūros.
Spausdiname jo straipsnį, o skaitytojus kviečiame šia tema išsakyti savo nuomones
Elektrėnai – vienas jauniausių Lietuvos miestų, gimęs iš drąsios XX a. vizijos. Tai miestas, kurio tapatybė neatsiejama nuo energetikos, modernybės ir žmogaus ryžto kurti naują gyvenimo erdvę beveik tuščioje vietoje. Tačiau kiekvienas miestas – ne tik pastatai ar infrastruktūra. Jį pirmiausia kuria žmonės. Ir čia kyla klausimas: ar pakankamai įprasminame tuos, kurie Elektrėnams atidavė savo gyvenimo darbą?
Miestas, gimęs iš idėjos
Elektrėnai neatsirado natūraliai augant istoriniam centrui ar prekybos keliams. Tai planingai kurtas miestas, išaugęs kartu su elektrine. Vis dėlto savikritiškai žvelgiant, tenka pripažinti – miesto istorinė atmintis dar tik formuojasi. Trūksta aiškesnių ženklų, pasakojančių apie jo kūrėjus, jų viziją ir pasiaukojimą.
Vienas iš tokių žmonių – Pranas Noreika. Paprastas, bet iškilus savo darbais žmogus, kurio indėlis į miesto kūrimą paliko ryškų pėdsaką. Jo veikla – ne tik administracinė ar organizacinė. Tai buvo tikėjimas miestu, bendruomene, ateitimi. Tokie žmonės kuria ne tik gatves ar pastatus – jie kuria dvasią.
Atminties politika: ar mokame pagerbti savo kūrėjus?
Lietuvoje turime gražių pavyzdžių, kaip įprasminami miestų kūrėjai. Kaunas didžiuojasi savo moderniosios tapatybės architektu Petru Vileišiu, kurio skulptūra stovi Laisvės alėjoje. Šis paminklas – ne tik meno kūrinys. Tai aiški žinia: miestas prisimena, kas jį kūrė.
Ar Elektrėnai galėtų žengti panašų žingsnį?
Idėja pastatyti skulptūrą Pranui Noreikai – ne vien pagarba asmeniui. Tai būtų brandos ženklas pačiam miestui. Tai reikštų, kad Elektrėnai suvokia savo istoriją, vertina ją ir nori ją perduoti ateities kartoms. Dabar atvykę svečiai ypač domisi miesto skulptūromis, architektūra ir kitais kultūriniais objektais. Atvykusiems svečiams įdomu sužinoti, kam skirta skulptūra, kokią žinią ji perteikia miestui ir ką pasakoja apie jo istoriją.
Skulptūra – simbolis ar būtinybė?
Savikritiškai vertinant, svarbu klausti: ar paminklas netaptų tik formaliu gestu? Ar bendruomenė jau pasirengusi tokiai iniciatyvai? Ar vyksta diskusija, ar girdimi skirtingi balsai?
Skulptūra turėtų atsirasti ne kaip vienkartinis projektas, o kaip platesnio istorijos įprasminimo dalis – galbūt kartu su informaciniais stendais, edukacinėmis programomis, miesto istorijos įamžinimu mokyklose. Tik tuomet ji taptų gyvu simboliu.
Elektrėnai dar kuria savo atminties kultūrą. Pagerbti Praną Noreiką skulptūra galėtų būti svarbus žingsnis stiprinant miesto tapatybę ir bendruomenės savivoką. Kaip Kaunas pagerbė Petrą Vileišį, taip ir Elektrėnai galėtų parodyti, kad vertina tuos, kurie tyliai, bet ryžtingai kūrė jo pamatus.
Miestą kuria ne vien elektrinė ar planai – jį kuria žmonės. O nuo mūsų priklauso, ar jų vardai liks tik archyvuose, ar taps gyva miesto veido dalimi.
Robertas Šarknickas
Diskusijos dėl atminimo įamžinimo:
O ką apie atminimo įamžinimą mano elektrėniškiai, politikai ir P. Noreikos artimieji? Elektrėnų garbės pilietis, Garbės energetikas ir P. Noreikos bendražygis Algis Viktoras Mekas redakcijai apie P. Noreikos atminimo įamžinimą Elektrėnuose taip kalbėjo: „Kai Pranui Noreikai buvo pavesta ieškoti vietos naujai šiluminei elektrinei, apie miesto statybą nebuvo nė minties. Todėl, mano nuomone, prisiminimu apie elektrinės statytoją turėtų susirūpinti „Ignitis gamyba“ administracija. Žinodami P. Noreikos kuklumą, jam nei bareljefo niekas nesukūrė. Elektrėnai savo miesto statytojui suteikė Garbės piliečio vardą, jo vardu pavadinta gatvė, einanti pro kompleksus – Ledo rūmus, baseiną, „Vaikų pasaulį“, bet Elektrėnai P. Noreikos šimtmečiui, kuris bus kitais metais, miesto įkūrėją galėtų pagerbti ir skulptūra ar kitaip. (Tiesa, Garbės piliečių alėjoje tarp 8 Garbės piliečių vardų įrašytas ir P. Noreikos vardas, bet jį perskaityti galima tik galvą užvertus, jei kas turi gerą regėjimą. Red.). V. Mekas svarsto, kad P. Noreikos atminimas galėtų atsirasti dabartinėje poilsio erdvėje – „Vaikų pasaulyje“, kur planuojama atidaryti skaitmeninę erdvę. O gal kur nors gatvės pradžioje…. Projektuotojai turėtų apsvarstyti, pasitarti su visuomene ir savo miesto statytoją deramai pagerbti.
Istoriko Audriaus Jurgelevičiaus nuomonė:
Reaguodamas į vis pasigirstančius balsus apie ilgamečio Lietuvos elektrinės direktoriaus ir neformalaus (pabrėžiu – neformalaus!) Elektrėnų miesto „tėvo“ Prano Noreikos atminimo įamžinimą, matau dvi puses. Iš vienos pusės akivaizdu, kad Pr. Noreikos atminimą įamžinti yra visų elektrėniečių priedermė ir mūsų mieste tai nėra tinkamai padaryta. Palaikės, niekur nevedančios gatvelės pavadinimas Pr. Noreikos vardu nėra tai, ko yra verta ši asmenybė. Beje, net ir šis sprendimas buvo priimtas be bent kiek platesnės diskusijos su visuomene. Iš kitos pusės, ar paminklas Pr. Noreikai būtų tinkamas jo atminties įamžinimas? Tuo labai abejoju dėl kelių priežasčių. Pirma, visi puikiai žinome, kaip Lietuvos visuomenėje sunkiai sekasi sutarti, kokie žmonės verti paminklų. Jei net dėl A. Smetonos „įpaminklinimo“ Vilniuje nesutariama, tai apie kitus, susijusius su mažiau žinomais asmenimis, atvejus neverta ir kalbėti. Antra, nereikia užmerkti akių ir prieš kai kuriuos Pr. Noreikos biografijos faktus, kurie šių laikų kontekste tikrai negali būti keliami ant pjedestalo. Narystė Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, daugiau nei 15 metų stažas šios partijos valdymo organe – Centro komitete, ilgametė veikla Sovietų Sąjungos ir okupuotos Lietuvos pseudo parlamentuose – Aukščiausioje Taryboje, keltų milžiniškas aistras diskusijoje dėl planų statyti paminklą šiam žmogui. Trečia, jau paminėta aplinkybė, kad ne Pr. Noreika, kuris buvo elektrinės direktorius, priiminėjo svarbiausius sprendimus, susijusius su Elektrėnų miesto plėtra. Atsižvelgiant į visa tai, manyčiau, geriausias būdas įamžinti Pr. Noreikos vardą Elektrėnų mieste būtų gatvės, vedančios į Lietuvos elektrinę, pavadinimas jo vardu. O norint, kad apie Pr. Noreiką ir jo darbus žinotų mūsų amžininkai, vertėtų, subūrus tvirtą autorių kolektyvą, išleisti atsiminimų knygą apie šią neeilinę asmenybę.
Tarybos narių Arūno Kulbokos ir Viktorijos Juknevičienės nuomonės:
A. Kulboka ir V. Juknevičienė sutinka, kad pats laikas pamąstyti, kaip kitais metais, švenčiant Prano Noreikos gimimo šimtmetį, jo atminimas galėtų būti įamžintas Elektrėnuose. Paminklų statymai jau praėjusių laikų mados, šiuo laikmečiu reikėtų sukurti naujus simbolius, įprasminančius nusipelniusių žmonių atminimą. Kažkoks simbolis projektuotojų sukurtas ir su visuomene apsvarstytas galėtų būti pastatytas P. Noreikos gatvėje. Prasminga būtų prie to sukurto simbolio pritvirtinti QR kodą su P. Noreikos kalba arba skaitovo perskaityta jo citata iš kurio nors interviu… Pamąstymui laiko dar yra, todėl kviečiame žmones aktyviai prisijungti prie svarstymo.
AB „Ignitis gamyba“ komunikacijos partnerės Rimos Aukštuolytės komentaras:
Lenta su elektrinės statytojų pavardėmis yra senojoje mašinų salėje, visada ten vedu žmones, kai atvyksta apžiūrėti elektrinės. Toje didelėje lentoje senojoje mašinų salėje išvardyti buvę darbuotojai. Tarp energetikų pavardžių yra ir Prano Noreikos pavardė.