LRT žurnalistai kalbina ESSC slaugos skyriaus vedėją E. Kircūnienę
Greta Vanagienė
Į Slaugos skyrių koją įkėlę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) inspektoriai nustėro: tokio vaizdo dar nebuvo matę. Šis skyrius rimtu galvos iššūkiu tapo dvejus metus Elektrėnų savivaldybės sveikatos centro vadovės pareigas einančiai Editai Paberalienei. „Slaugos skyriaus pastate sena elektros instaliacija, taip pat kanalizacijos ir vandentiekio sistema. Dažnai sienos šlampa, byra tinkas, o kosmetinis remontas negelbsti“, – atsidūsta vadovė, sakanti, jog išvardintiems trūkumams pašalinti lėšų nepakaks. Skyrius nuo balandžio 1 d. perkeliamas į Elektrėnų ligoninę.
Pastatas neatitinka higienos normų
„Nuo balandžio pirmosios Vievio šeimos medicinos padalinys bus pakeistas į Vievio šeimos gydytojo komandą kaip ir kiti struktūriniai padaliniai be Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus (pavyzdžiui, Elektrėnų, Semeliškių), nebus teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos. Jų teikimą užtikrins Elektrėnų ligoninė“, – E. Paberalienės raštas visuomenę ir savivaldybę padalino į dvi stovyklas.
Jame nurodoma, kad jeigu įstaigos steigėja, savivaldybė, nuspręstų, jog Vievyje būtina teikti stacionarines palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, reikalinga skubiai spręsti pastato, esančio Liepų g. 16, Vievyje, kapitalinio remonto vykdymo ir jo finansavimo klausimą. Patikrinimą atlikęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) laiko susitvarkyti pastariesiems duoda iki šių metų kovo 19 dienos.
Anot jos, nors sprendimas uždaryti skyrių skaudus čia dirbančiam dvidešimt keturių asmenų personalui, kuris per įstaigos gyvavimo metus beveik nepakito, modernizacija yra neišvengiamai reikalinga.
Kapitalinis įstaigos remontas atliktas dar 1997 metais. Tai pastebėti netruko ir NVSC inspektoriai. E.Paberalienės teigimu, po neseniai jų atlikto patikrinimo, išvados – neigiamos.
„Akte nurodyti trūkumai, kuriems pašalinti reikalingas patalpų remontas bei didelės finansinės investicijos. Patikrinimo metu Slaugos skyriaus atsitiktinai atrinktų patalpų, procedūrinio kabineto paviršiai nusidėvėję, netinkami valymui ar dezinfekcijai; palatų, koridoriaus sienų dažai apsilupę, sienos, durys, lubos įtrūkusios, skylėtos. Tai neatitiko Lietuvos higienos normos reikalavimo, nurodančio, kad „asmens sveikatos priežiūros įstaigos aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių, kurie nėra medicinos priemonės) paviršiai turi būti švarūs (be akivaizdžiai matomų užteršimų: dulkių, valymo, dezinfekcinių medžiagų likučių, kraujo ir kūno skysčių, ekskrementų žymių ir pan.), lengvai valomi/dezinfekuojami, atsparūs valymo ir dezinfekcijos priemonėms“, – pernai gruodžio mėnesį NVSC atlikto patikrinimo išvadas guldė direktorė.
NVSC rašte nurodoma, jog pašalinti trūkumus įstaiga privalo ne vėliau kaip iki šių metų kovo 19 dienos. Per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, gali būti priimtas sprendimas sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą.
Kad būtų įvykdyti reikalavimai, anot direktorės, reikalingas skyriaus kapitalinis patalpų remontas: elektros instaliacijų ir įvadų, vandentiekio tinklų ir kitų komunikacijų.
„Slaugos skyriuje yra įrengtas keltuvas, kurio keliamos vibracijos sukelia sienų įtrūkimus, pastate sena elektros instaliacija, kanalizacijos ir vandentiekio sistema.
Dažnai sienos šlampa, byra tinkas, žodžiu, kosmetinis remontas negelbsti“, – nuogąstavo E. Paberalienė, siūliusi įvertinti, ar renovuoti skyrių yra racionalu.
Taigi Vievyje veikiantis Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius nuo balandžio 1 dienos yra perkeliamas į Elektrėnų ligoninės Vidaus ligų skyrių.
Kaip aiškina Elektrėnų meras Gediminas Ratkevičius, iš Vievio perkelti Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių yra kolegialus savivaldybės įstaigų Stebėtojų tarybos sprendimas, o E.Paberalienė informaciją apie tai visuomenei tik paviešino.
„Sveikatos priežiūros įstaigoms dabar leidžiama savarankiškai spręsti šį klausimą, be politinio įsikišimo“, – nurodė meras.
E.Paberalienė patikslina: jungtiniame Stebėtojų tarybos posėdyje dalyvavę 9 nariai iš 10, vienbalsiai nutarė, jog siekiant gerinti teikiamų paslaugų efektyvumą ir užtikrinti racionalų įstaigų valdymą būtina perkelti įstaigoje teikiamas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas į Elektrėnų ligoninės padalinį.
G.Ratkevičiaus tikinimu, paslauga taps kokybiškesnė. Mat Elektrėnų ligoninėje planuojamos savivaldybės investicijos į patalpas, aplinką, įrangą, žmogiškuosius išteklius. Atliekami viešieji pirkimai. O investicijos Vievyje, kaip aiškina meras, nenumatytos.
Meras paaiškina, jog lėšos, numatomos slaugos gerinimui, Elektrėnuose yra skiriamos pagal reorganizacijos paslaugų projektą: „Kiek lėšų bus skiriama, priklausė nuo reorganizacijos masto. Elektrėnų savivaldybė pasirinko mažesnę reorganizaciją, todėl ir lėšas gavome mažesnes. Į Vievio slaugos ligoninę pinigai todėl ir neatkeliavo. Tiek visuomenė, tiek medicinos bendruomenė, tiek politikai maksimaliai reorganizacijai pasipriešino. Siekdami nepriešinti ir nekiršinti visuomenės, tuo metu priėmė populiarų sprendimą, tačiau šis turėjo finansinių pasekmių: dabar visoms paslaugoms užtikrinti Vievyje investicijų neužteks.“
Nesurenka pacientų
Vis dėlto pokyčių reikalauja ne tik apverktinos būklės pastatas. G. Ratkevičius aiškina, jog pradėjus teikti daugiau ambulatorinių paslaugų į namus slaugos vietų neužpildo nei Vievio Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus, nei Elektrėnų ligoninė. Didelę įtaką tam padarė ir pasikeitęs slaugos finansavimas.
„Slaugos pinigus artimieji gaudavo net ir tuo atveju, jei paguldydavo artimąjį į ligoninę. Dabar gi tokios galimybės nėra. Žmonės negauna slaugos pinigų, jeigu artimąjį atiduoda slaugyti į ligoninę. Tai daro didžiulę reikšmę žmonių apsisprendimui artimąjį verčiau slaugyti namuose ir taip pinigus pasilikti sau“, – vieną priežasčių, kodėl sumažėjo lovų užimtumas, įvardijo meras.
E.Paberalienė pastebi, kad 33 palaikomojo gydymo ir 2 paliatyvaus gydymo lovas vis dažniau užima ne Elektrėnų savivaldybės gyventojai.
Anot jos, atlikus palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų poreikio bei finansinio efektyvumo analizę 2024–2025 metais, nustatyta, jog per metus, palyginti su 2024 m., lovadienių skaičius sumažėjo 1034 lovadieniais. 2025 m. II pusmetį sumažėjimas yra net 24 proc. Dėl šios priežasties nebeišnaudojamas Valstybinės ligonių kasos sutartinis finansavimas, siekiantis nuo 11 iki 24 tūkst. eurų per mėnesį.
Be to, E.Paberalienė nuogąstauja, kad, nuo šių metų keičiantis lovadienių skaičiavimo tvarkai, pacientų skaičius stacionarinėms slaugos paslaugoms gauti galimai dar labiau sumažės.
„Pacientas galės pasinaudoti 120 kalendorinių dienų ne per kalendorinius metus, o per einamuosius, tai yra pacientai, kurie gydėsi iki naujų kalendorinių metų, po jų nebegalės tęsti gydymo, jeigu bus išnaudoję 120 kalendorinių dienų, o nuo 2027 metų teisės aktų projektuose lovadienių skaičius pacientams mažinamas iki 60 kalendorinių dienų. Įvertinus teisinį reguliavimą, prognozuojamas dar mažesnis stacionarinių slaugos paslaugų poreikis“, – konstatuoja direktorė.
Stinga personalo
Kyla ir personalo užtikrinimo iššūkių. Anot pašnekovės, pagal reikalavimus turi būti užtikrinta, kad ne mažiau kaip 7,36 val. gydytojo paslaugos būtų teikiamos kontaktiniu būdu, kitu laiku gydytojo paslaugų teikimas gali būti užtikrinamas sudarant sutartis su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ar kita įstaigos vadovo nustatyta tvarka.
„Šiuo metu sudėtinga užtikrinti 7,36 valandų per parą gydytojo darbą, nes Slaugos skyriuje liko tik du gydytojai, dirbantys nepilnu darbo krūviu. O jie privalo dirbti ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais bei šventinėmis dienomis. Dar du gydytojai padeda užtikrinti paslaugas savaitgaliais ir šventinėmis dienomis, tačiau tokiomis sąlygomis jie dirbti nebenori. Turime rašytinių gydytojų prašymų dėl darbo savaitgaliais ir šventinėmis dienomis nutraukimo“, – pasiguodė E. Paberalienė, atvirai pripažindama, kad pritraukti naujų gydytojų galimybių nėra – mažėjantis lovadienių skaičius daro tiesioginę įtaką skiriamam finansavimui bei gydytojų darbo užmokesčiui.
Anot jos, skyriuje dirba 5 slaugytojos, kurios galėtų tęsti darbo santykius įstaigoje ir teikti kitas sveikatos priežiūros paslaugas.
„Elektrėnų savivaldybės sveikatos centro administracijos nuomone, ambulatorinių slaugos paslaugų namuose augimo tendencija lėmė sumažėjusią stacionarinių slaugos paslaugų paklausą Elektrėnų savivaldybėje. Slaugos namuose teikiamų paslaugų apimtys savivaldybėje tendencingai didėja, Elektrėnų savivaldybės sveikatos centras suteikia ambulatorinių slaugos paslaugų namuose kasmet vis daugiau: 2023 metais – 4121, 2024 metais – 6091, 2025-aisiais preliminariai beveik 8 tūkstančius“, – skaičiais kalbėjo E.Paberalienė.
Eektrėnų ligoninėje – orios sąlygos
Įvertinus pastaruosius skaičius, Elektrėnų savivaldybė įsitikinusi, kad perkeliant palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų teikimą į Elektrėnų ligoninės Vidaus ligų skyrių, kuriame taip pat yra teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos, pacientai, gavę kokybiškas paslaugas, išloš.
„Pacientams būtų užtikrinamos orios ir higienos normas atitinkančios, visavertės stacionarinės slaugos paslaugos, kadangi Elektrėnų ligoninės Vidaus ligų skyriuje gydytojo priežiūra pacientams užtikrinama visą parą. Taip pat ten yra galimybė nedelsiant gauti gydytojų specialistų konsultacijas, veikia reanimacija, laboratorija. O Vievio Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje nėra net rentgeno. Sunegalavusį pacientą ištirti pervežame į ligoninę, kur papildomai už tai mums yra išrašoma sąskaita“, – argumentus keltis dėstė vadovė.
Tiesa, kaip pasakoja E. Paberalienė, 2024-aisais, vykdant sveikatos reformą Elektrėnų savivaldybėje, infrastruktūros atnaujinimo planuose ir projekte jau buvo numatyta Elektrėnų ligoninės Slaugos skyrių plėsti iki 50 lovų, atsisakant šių paslaugų Vievyje. Paslaugas koncentruojant vienoje įstaigoje, būtų nušauti bent keli zuikiai: užtikrinamas efektyvus ir racionalus finansinių bei žmogiškųjų išteklių naudojimas; užtikrinamas kokybiškas ir visavertis minėtų paslaugų teikimas.
Laukia didelės išeitinės
Kaip ir kiekviena reorganizacija, pokyčiai Vievyje lydimi kolektyvo nerimo. Pasak E.Kircūnienės, dalis darbuotojų pokyčiams priešinasi dėl pensinio amžiaus. Nors alternatyvų darbą jie galėtų gauti be vargo – tuo, beje, pasirūpino ir pati gydymo įstaiga, – keisti darbovietę jiems neparanku. Dėl laukiančių pokyčių tiesiog išeiti iš darbo juos esą vilioja pagal Šakos susitarimą numatytos trijų mėnesių išeitinės. Direktorė sako, jog ilgametėms darbuotojoms atsisakius alternatyvių darbo pasiūlymų, išeitines teks išmokėti.
Lsveikata.lt