Vaiva Rastenytė, trenerė Ramunė Maleckienė, Eglė Rastenytė ir Aušrinė Rakauskaitė
Linas Baublys
Praėjusiais metais laimėjusi III A diviziono čempionato kovas ir pakilusi į II B divizioną, Lietuvos moterų ledo ritulio rinktinė kovo 29–balandžio 5 dienomis debiutavo tokio lygio varžybose. Todėl prieš čempionato startą buvo nemažai nerimo ir nežinios, o rinktinei kelti tikslai buvo dvejopi – nuo „neiškristi iš diviziono“ iki „pasirodyti kuo geriau“. Nerimo nemažino ir tai, kad mūsų komanda buvo jauniausia iš visų dalyvių, o vykti teko gana toli – į Honkongą. Kaip visada, svarbi rinktinės dalis buvo Elektrėnų „HC Amber“ komandos atstovės – trenerė Ramunė Maleckienė, gynėja Aušrinė Rakauskaitė bei puolėjos seserys Eglė ir Vaiva Rastenytės.
Aukšto lygio varžybų startinis jaudulys, ko gero, lėmė tai, kad pirmąsias rungtynes su Belgijos rinktine mūsų komanda pradėjo nuo praleisto įvarčio. Visgi, įtampa Lietuvos rinktinę kaustė neilgai. Dar pirmajame kėlinyje rezultatą pavyko ne tik išlyginti, bet ir persverti. Antrajame ir trečiajame kėlinyje su varžovėmis apsikeitus įvarčiais, mūsų rinktinei pavyko iškovoti itin svarbią pirmąją pergalę čempionate rezultatu 4:3 (2:1, 1:1, 1:1). Elektrėniškė Aušrinė Rakauskaitė šiose rungtynėse pasižymėjo net dviem rezultatyviais perdavimais, du įvarčius pelnė Rugilė Stirnaitė, po vieną – Gabija Petrauskaitė ir Klara Miuller.
Antrosiose rungtynėse Lietuvos rinktinė susitiko su turnyro šeimininkėmis – Honkongo ledo ritulininkėmis. Nors ir vėl pirmosios pasižymėjo varžovės, tačiau čempionato pradžios jaudulys jau buvo praėjęs ir Rugilė Stirnaitė, po Klaros Miuller perdavimo dar pirmajame kėlinyje išlygino rezultatą. Nuo šio momento mūsų komanda dominavo rungtynėse, tačiau dvi apmaudžios klaidos lėmė du netikėtai praleistus įvarčius. Gabija Petrauskaitė pelnė išlyginamąjį įvartį, tačiau to nepakako, kad galėtume džiaugtis antrąja pergale. Turnyro šeimininkėms nusileista rezultatu 2:3 (1:1, 0:1, 1:1).
Kaip išaiškėjo, tai buvo vienintelis mūsų rinktinės kluptelėjimas. Trečiosiose rungtynėse su Naujosios Zelandijos rinktine vėl pirmosios pasižymėjo varžovės. Tačiau dar pirmajame kėlinyje Klara Miuller išlygino rezultatą, o antrajame Gabija Petrauskaitė pelnė lemiamą įvartį. Rezultatu 2:1 (1:1, 1:0, 0:0) laimėtos rungtynės reiškė, kad pirmasis rinktinei keltas tikslas jau pasiektas – į žemesnį divizioną neiškrisime. Tad beliko kovoti dėl antrojo – kuo aukštesnės vietos bei čempionato medalių.
Ketvirtosiose rungtynėse laukė išties rimtas išbandymas – dar pernai aukštesniame divizione žaidusi Meksikos rinktinė, kurią treniruoja gerai pažįstamas, ilgametis Lietuvos nacionalinių vyrų ir moterų rinktinių treneris, vokietis Bernd Haake. Nepaisant tekusio išbandymo, mūsų rinktinė pagaliau pasižymėjo pirmoji. Įvartį pelnė gražiai techniškai atšokusį ritulį ore pataisiusi Vaiva Rastenytė. Dar vieną pardavimą atliko Aušrinė Rakauskaitė. Visgi šį kartą jau varžovės džiaugėsi dar pirmajame kėlinyje pelnytais dviem įvarčiais ir persvertu rezultatu. Tačiau po to, antrajame ir trečiajame kėlinyje, pasižymėjo tik mūsų komandos žaidėjos – Klara Miuller, Gabija Petrauskaitė bei Emilija Tučiūtė. Rezultatu 4:2 (1:2, 1:0, 2:0) pasiekta pergalė reiškė, kad Lietuvos rinktinė užsitikrino bronzos medalius bei jų laukė kova dėl sidabro su itin pajėgia Ukrainos rinktine.
Paskutinės rungtynės su ukrainietėmis, kaip ir reikėjo tikėtis, buvo itin sudėtingos ir dramatiškos. Pirmąjį kėlinį, po Rugilės Stirnaitės pelnyto įvarčio, laimėjo mūsų rinktinė, tačiau antrajame uždirbtas pražangas ir daugumas du kartus išnaudojo varžovės. Ilgą laiką vyko permaininga kova, Ukrainos rinktinė į vartus smūgiavo daugiau, tačiau mūsų vartininkė Viltė Beličenkaitė žaidė patikimai. Galiausiai, jau Lietuvos rinktinei žaidžiant daugumoje, išlyginamąjį įvartį taikliu tolimu smūgiu pelnė Klara Miuller. Rungtynės bei pratęsimas taip ir baigėsi rezultatu 2:2, tad sidabro medalių likimas sprendėsi baudinių serijoje. Čia jau įvarčius mušė tik lietuvaitės, tad Klaros Miuller, o taip pat Emilijos Tučiūtės taiklūs smūgiai reiškė, kad Lietuvos rinktinė ne tik neiškrito iš diviziono, bet ir iškovojo antrąją vietą bei sidabro medalius.
Kaip po varžybų papasakojo rinktinės vicekapitonė Vaiva Rastenytė, visos sužaistos rungtynės buvo sunkios, apylygės, jose laimėta ar nusileista minimaliu rezultatu. Netgi rungtynėse su Honkongu mūsų komanda dominavo, tačiau pergalės nepavyko pasiekti dėl kelių klaidų ir sėkmės stokos. Vis dėlto, įgyta patirtis ir sunkiai, bet pelnytai iškovotos pergalės leidžia pagrįstai tikėtis, kad mūsų jauna rinktinė netrukus pakils į aukštesnius divizionus. Vaiva papasakojo apie kuriozišką situaciją, kuomet rinktinės žaidėjoms į rungtynes bei pertraukų metu tekdavo keliauti per lauką, o lyjant lietui – netgi su lietsargiais. Pasirodo, mūsų komandos persirengimo kambarys buvo kitame pastate nei ledo arena. Dėl šios priežasties net Lietuvos rinktinės rungtynių pertraukos trukdavo 18 minučių, o ne 15, kaip įprastai. Taigi štai tokie papildomi, netikėti sunkumai teko lietuvaitėms kovoje dėl kiekvienos pergalės, dėl pačių aukščiausių vietų. Tačiau visos šios nepalankios aplinkybės, visi įveikti sunkumai Lietuvos moterų ledo ritulio rinktinės iškovotus sidabro medalius daro tik dar vertingesnius.
Sveikiname Lietuvos rinktinę, jai sėkmingai atstovavusias elektrėniškes, o taip pat laukiame paskutiniųjų Elektrėnų „HC Amber“ komandos kovų Lietuvos moterų ledo ritulio čempionate balandžio mėnesio antrojoje pusėje.