Vievio moterų sambūrio „Ieva“ išvyka į Trakus

Vievio moterų sambūrio „Ieva“ išvyka į Trakus

Ar gali kas būti gražiau, kaip sugrįžimas į savo jaunystės miestą? Arba, kaip kadais, iškylauti laivu apiplaukiant Galvės ežero salas ir saleles, grožėtis Užutrakio dvaro rūmais, irkluojančiais sportininkais, nuostabiais gamtos vaizdais. Juo labiau, kad mus plukdęs burlaivio šeimininkas Grigonis pasisakė esantis iš Balceriškių, vidurinę mokyklą baigęs Vievyje. Daug metų plukdęs turistus jis žino ne tik salų ir salelių pavadinimus, bet ir legendas apie Trakus ir miestą supančius ežerus.

Karolina NAPRIENĖ, vievietė

Išlipę iš burlaivio, skubėjome įsiamžinti pilies fone, nes prie įėjimo į pilį mūsų jau laukė išvaizdus jaunuolis Dainius. Tai buvo mūsų ekskursijos gidas. Vaikinas įdomiai pasakojo ne tik apie muziejaus sales ir jų eksponatus, bet ir apie šlovingas mūsų protėvių kovas su kryžiuočiais, apie lietuvybės, tautos tradicijų ir papročių puoselėjimą bei išsaugojimą iki šių laikų.

Namuose palikę rūpesčius ir ligas, mes įsiliejome į turistų (vokiečių, anglų, japonų, lenkų ir t.t.) srautą. Vaikščiojome ežero pakrante, grožėjomės suvenyrų prekyvietėmis. Aplankėme karaimų maldos namus – Kenesą – ir jų etnografinį muziejų, parodą. Čia sužinojome, kad 1441 metais karaimams (pilies sargybiniams, amatininkams, prekeiviams) buvo suteikta Magdeburgo teisė (atleidimas nuo valstietiškų prievolių), kad jau tada Trakuose rezidavo karaimų dvasinė valdyba, o jau XII amžiuje į karaimų kalbą buvo išverstas Senasis Testamentas. Daugelis parodos eksponatų priklauso buvusiam karaimų istorijos ir etnografijos muziejaus įsteigėjui profesoriui orientalistui S. Šapšaliui. Čia mes susipažinome su karaimų tautos istorija, buitimi, nacionaliniais drabužiais, laidojimo papročiais. Moteris ypač sudomino „bašyk“ – medinis lopšys, stovėjęs moterų kambary. Lopšys sutvirtintas tik medinėmis pynutėmis, nes pagal prietarus, geležiniai vinys kalami tik į karstą. Ir nors karaimų Lietuvoje beliko tik saujelė, jų papročiai, tradicijos ir kalba išsaugoti iki dabar.

Už visas šias ekskursijas, už patirtus įspūdžius ir emocijas mes dėkojame Trakų pilies muziejaus direktoriui Virgilijui Poviliūnui ir direktoriaus motinai, mūsų klubo nariai Aldonai Poviliūnienei. Tai jo rūpesčiu mes buvo gido globojami, visur įleidžiami nemokamai. O ir jis pats, nežiūrint užimtumo, rado laiko mus sutikti, pats supažindino su sakralinio meno paroda, kiekvienai mūsų įteikė prisiminimo dovanų. Visos ypač džiaugėmės gavusios naują parodos katalogą, skirtą Žalgirio mūšio 600-jų metinių sukakčiai. Jame pamatėme juvelyrikos, skulptūros darbus, paruoštus muziejaus restauratorių ir darbuotojų K. Barišausko ir vieviečio V. Stančiko. Beje, pastarojo motina M. Stančikienė taip pat yra mūsų klubo narė, kartu dalyvavusi ir šioje išvykoje.

Grįžtant namo aplankėme Trakų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčioje, meldėmės prie Stebuklingosios Švč. Mergelės Marijos – Lietuvos globėjos paveikslo.

O kaipgi būnant Trakuose neparagauti tikrų karaimiškų kibinų, ypač jeigu jais vaišiniesi vasaros kavinėje ant paties Galvės ežero kranto.

Namo važiavome pakilios nuotaikos, kupinos nostalgiškų prisiminimų ir gerų įspūdžių. Už visą tai dar kartą sakome ačiū Virgilijui Poviliūnui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų