Po šv. Mišių Vievio gatvėmis nusitęsė šventinė tremtinių chorų eisena
Julija Kirkilienė
Šeštadienį prieš Sekmines, Vievio kultūros centrui užbaigus projektą „Mūsų dainose 2026“, chorų festivalis pratęstas buvo tremtinių chorų koncertu. Į Vievį gegužės 24 d. suvažiavo chorai iš visos Lietuvos tolimiausių kampelių: Mažeikių, Klaipėdos krašto, Jurbarko, Marijampolės, Alytaus ir kitų artimesnių rajonų. Tremtinių chorų festivalis, pavadintas „Leiskit į Tėvynę“, kiekvienais metais vyksta skirtinguose miestuose. Šiais metais pasirinktas Vievis.
Vievyje chorų festivalis vyko ne tik todėl, kad Vievis jau žinomas kaip chorų festivalių miestas, bet ir todėl, kad Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Elektrėnų filialo pirmininkė Dalia Charūnienė tremtinių susitikime Kaune, kai buvo aptariama chorų festivalių vieta, pasiūlė Vievį. Dalios pasiūlymui buvo pritarta, nors panašūs festivaliai 16 kartų vyko kitoje pusėje Lietuvos – už Kauno.
Kaip redakcijai kalbėjo pirmininkė, tokį didelį renginį organizuoti yra ne tik garbė, bet ir didelė atsakomybė, todėl pagalbos prašyti pirmiausiai ėjo pas savivaldybės merą Gediminą Ratkevičių. Jis entuziastingai pritarė tokiam renginiui ir geranoriškai padėjo. Į festivalį Sekminių dieną Vievyje sugužėjo per 400, daugiausiai amžėjančių žmonių iš visos Lietuvos, kuriais reikėjo pasirūpinti… Pasirūpinti padėjo visi. Policija pasirūpino eismu ir transporto statymu, Vievio kultūros centras pasirūpino renginio vedimu, režisierius Vytautas Mikalauskas sukūrė puikų renginio scenarijų, chorams nemokamai akompanavo Beata Andriuškevičienė, kareivišką košę su didele nuolaida padovanojo tremtinio sūnus iš Aukštadvario Ruslanas. Užbaigus chorines dainas, kol choristai vaišinosi, Vievio miesto aikštėje koncertą dovanojo atlikėjas Jonas Stelmokas, ansamblis „Och“, tautinių ir linijinių šokių kolektyvai, Bajorų teatras. Nors Sekminių atlaidai iš Vievio parapijos tradiciškai perkeliami į Kazokiškes, tremtiniai be Sekminių pamaldų taip pat neliko. Klebonas Alfonsas Kelmelis bažnyčios priežiūrą patikėjo savo broliui, o šv. Mišias aukojo charizmatiškasis kunigas, dr. Jaroslav Kalinovskij iš Garliavos. Kadangi Sekminės yra Šventosios Dvasios atsiuntimo krikščioniškoji šventė, tai ir pamokslą kunigas pradėjo pasidalindamas patirtimi apie Šventosios Dvasios dovaną. Važiuodamas pro Vievį jis sulaukęs skambučio su prašymu per Sekmines Vievyje aukoti šv. Mišias. Kunigas pajuokavo, kad pagalvojo esantis persekiojamas, kaip sovietmečiu buvo persekiojami kunigai, bet greitai supratęs, kad tie laikai jau liko praeityje. Pamoksle kunigas akcentavo, kad Sekminės yra bažnyčios gimtadienis, o tremtinių gyvenimas, nepamirštant maldų, giesmių, dainų, meilės artimui, yra pamokos mūsų kartai apie tai, kokia turi būti meilė tėvynei. Apie meilę tėvynei tremtiniai turėjo galimybę pasikalbėti tarpusavyje, pasidalinti prisiminimais. Nors tarp choristų tremtinių vis mažėja, bet į kolektyvus jungiasi jaunesni žmonės, vienaip ar kitaip su tremtimi susiję. Kartu su choristais Vievio aikštėje šventėje dalyvavo meras ir kunigas.