Vievio ligoninėje uždarymo nuotaikos

2012 metais Vievio ligoninės teritorijos aptvėrimui buvo gauta Europos Sąjungos parama

Julija Kirkilienė

Vievio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė gyvena uždarymo nuotaikomis. Vievio ligoninė įsteigta nepriklausomybės pradžioje – 1992 metais – gydytojos Danutės Kameneckienės pastangomis. Ligoninės patalpoms pritaikytos buvusio vaikų darželio patalpos. Tai buvo metas, kai vaikų darželiai dėl gimstamumo mažėjimo buvo uždarinėjami, o senstant visuomenei vis daugiau reikėjo slaugos paslaugų. Per tuos 33 metus demografinė gyventojų padėtis išlieka panaši: gimstamumas mažėja, visuomenė amžėja, tik slaugos paslaugos dažnai atliekamos namuose, o amžėjantys žmonės vis dažniau paskutines gyvenimo dienas praleisti renkasi ne slaugos ligoninėse, o globos ­namuose.

Žingsnis į efektyvesnę mediciną?
Sausio mėnesio tarybos­ posėdyje tarybos nariai iš­klausė informaciją, kad nuo balandžio mėnesio bus uždaroma Vievio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, kuri nuo pernai metų, ­vykdant Sveikatos priežiūros įstaigų reformą, priklauso Elek­trėnų savivaldybės sveikatos centrui (ESSC). VšĮ Elektrėnų sa­­vi­valdybės sveikatos centras informavo, kad planuoja svarbius pokyčius – slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas iš Vievio padalinio ketinama perkelti į Elektrė­nų ligoninę. Šiuo žingsniu siekiama užtikrinti geresnę priežiūros kokybę ir geresnes darbo sąlygas specialistams. Tikslas – kokybiškesnė priežiūra. Sprendimas sutelkti stacionarią slaugą vienoje vietoje priimtas įvertinus augančius šiuolaikinės medicinos standartus. Elektrėnų ligoninėje pacientams užtikrinama visą parą budinčių gydytojų priežiūra, moderni ­diagnostika ir skubi specialistų ­pagalba, kurios mažesniuose pa­daliniuose išlaikyti nebėra galimybių. Be to, vis daugiau gyventojų pageidauja slaugos paslaugas gauti savo namuose, todėl įstaiga stip­rina būtent šią sritį. Darbuotojų patirtis bus išsaugota. Vienas svarbiausių prioritetų šio proceso metu – darbuotojų gerovė. Vievio slaugos skyriaus specialistams siūlomos darbo vietos stabiliai veikiančiose komandose:
*  darbas mobiliose grupėse: slaugytojai kviečiami prisidėti prie besiplečiančių paslaugų namuose, kurios šiuo metu yra itin paklausios.
*  specialistų integracija: siekiama, kad kiekvienas darbuotojas liktų savivaldybės sveikatos sistemoje, pritaikant jų žinias modernioje aplinkoje.
Kas keičiasi gyventojams? Vievio šeimos gydytojų komandos toliau dirbs įprasta tvarka ir užtikrins pirminę sveikatos priežiūrą vietoje. O stacionarios slaugos paslaugos bus teikiamos tam tinkamose ligoninės patalpose, kurios geriau pritaikytos slaugomų asmenų poreikiams ir oriai kasdienybei.
Šis pokytis – tai žingsnis į efektyvesnę mediciną, kurioje ­svar­biausia yra žmogaus saugumas ir profesionali pagalba. Ligoninėje buvo 35 lovos: 33 palaikomo ir 2 paliatyvaus gydymo. Ligoninėje dirba 24 darbuotojai, kurie yra gavę atleidimo lapelius. Dėl su­mažėjusių lovadienių skaičiaus, nebeišnau­dojamas Valstybinės li­go­nių kasos sutartinis finansavimas (nuo 11 iki 24 tūkst. eurų per mėnesį.

Pertvarka ne visiems tinka
Tokiu žingsniu į efektyvią mediciną, kaip ir kiekviena pertvarka, ne visi yra patenkinti. Portalas 15 min, rašydamas apie Vie­vio ligoninės likvidavimą, skelbia anonimiškai kalbėti sutikusių darbuotojų pasisakymus, kad ne viskas yra taip gražu, kaip gali atrodyti klausantis savivaldybės ir ESSC atstovų. Dabar skyriuje dirba 12 slaugos darbuotojų: 5 slau­gy­tojos ir 7 slaugytojos padėjėjos. Gražiai nuskambėjo, kad visiems darbuotojams pasiūlytos naujos darbo vietos, bet įspėjimuose apie darbo sutarties nutraukimą ir naujo darbo pasiūlymus įrašyta: „siūlomas darbas atitinka jūsų kvalifikaciją ir darbo funkciją, bet atkreiptinas dėmesys, kad šių funkcijų vykdymui darbuotojas privalo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą“. O tuos pažymėjimus turi tik dvi darbuotojos.
Rašydama straipsnį pakalbinau Vievio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vedėją Editą Kircūnienę. Ji sakė, kad vasario 11 dieną vyko dar vienas savivaldybės vadovų susitikimas su darbuotojais, todėl daug kas pasidarė aiškiau. Vedėja pritarė, kad būtų geriau, kad daugiau darbuotojų turėtų vairuotojų pažymėjimus, nes labiausiai trūksta slaugytojų, paslaugas teikiančių namuose, bet sakė tikinti, kad nė vienas darbuo­tojas nuskriaustas nebus.
Tarybos narys Edvardas Baleišis socialiniuose tinkluose dėl ligoninės uždarymo dalijasi­ savo nuomone: „Man šioje situacijoje kažkoks deja vu jausmas. Prieš kelerius metus uždarinėjant Vaikų skyrių Elektrėnų ligoninėje girdėjome pasiteisinimus, kad vaikų mažėja, nebeliko pacientų. Dabar gi vėl yra teigiama, kad senolių, kuriems teikiamos slaugos paslaugos, irgi mažėja. Bet senolių tai, priešingai, daugėja. Visuomenė sensta, tad poreikis slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugoms didėja ir didės ateityje. Savivaldybėje užuot investavus į šias paslaugas, priimamas sprendimas mažinti lovų skaičių ir uždarinėti Slaugos skyrių Vievyje. Sprendimas labai keistas ir, mano galva, nepagrįstas“.

Renkasi gydymą namuose
Elektrėnų ligoninės direktoriaus pavaduotojas ir tarybos narys Dmitrij Burkoj apie ligoninės uždarymą socialiniuose tinkluose ­dalijasi tokiu įrašu:
„Elektrėnų savivaldybės tarybos posėdyje tarybos nariams buvo pristatyti VšĮ Elektrėnų sa­vivaldybės sveikatos centro ir VšĮ Elektrėnų ligoninės planai dėl slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų teikimo nuo 2026 metų balandžio. Plėtojant ambulatorines slaugos paslaugas ir pagalbą namuose, stacionarios slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos tampa mažiau paklausios – vis daugiau žmonių renkasi slaugą namuose. Be to, pacientams, besigydantiems slaugos stacionare, nėra mokama tikslinė kompensacija slaugai, kuri sudaro reikšmingą dalį jų pajamų, todėl žmonės vis dažniau renkasi ambulatorinę alternatyvą. Nuolat mažėjant pacientų skaičiui tiek VšĮ Elektrėnų ligoninėje, tiek VšĮ Elektrėnų savivaldybės sveikatos centro Vievio padalinyje slaugos lovos nebėra užpildomos. Situaciją taip pat apsunkina pastato būklė Vievyje – patalpoms būtinas kapitalinis remontas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes buvo sušaukta abiejų įstaigų stebėtojų taryba, kuri priėmė bendrą sprendimą – Vievio padalinyje slaugos veiklą stabdyti, o pacientus perkelti į VšĮ Elektrėnų ligoninę.
Atsižvelgiant į valstybės politikos kryptį slaugos ir palaikomojo gydymo srityje, kai skatinamos ambulatorinės paslaugos, o sta­cio­narinės paslaugos palaipsniui ri­bojamos griežtinant ir siaurinant jų indikacijas, toks sprendimas atrodo racionalus ir apgalvotas. Be to, Sveikatos apsaugos ministerijos planuose numatomas maksimalios pacientų gulėjimo trukmės trumpinimas nuo 120 iki 60 dienų, todėl tikėtina, kad ateityje pacientų, notinčių pasinaudoti šiomis paslaugomis, skaičius dar labiau sumažės. Pacientams taip pat yra patogiau ir saugiau gydytis įstaigoje, kuri specializuojasi stacionarinių paslaugų teikime – Elektrėnų ligoninėje visą parą dirba gydytojai, laboratorija ir rentgenas. Pablogėjus paciento būklei, visa pagalba suteikiama vietoje, greičiau ir be papildomų pervežimų“.