Autobusų parkas taupo: įsigijo 11 elektrinių autobusų

Parko atnaujinimo proga pasveikino Elektrėnų komunalinio ūkio atstovai – direktorė Greta Sinkevičienė ir pavaduotojas Vidmantas Mikalajūnas

Virginija Jacinavičiūtė

Gegužės 20 dieną Elektrėnų autobusų parkas pristatė naujus elektrinius autobusus, kurie jau birželį turėtų pasirodyti Elektrėnų gatvėse. Įmonė įsigijo devynis mažesnius ir du didesnius elektrinius autobusus „King Long“. Autobusai įsigyti įgyvendinant projektą „UAB Elektrėnų autobusų parko“ miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas“. Projekto vertė – 3 mln. 210 tūkst. Eur.
Renginyje dalyvavo savival­dybės vadovai, autobusų tiekėjai, įkrovimo stotelių rangovai bei kiti partneriai. Buvo pristatytos naujosios infrastruktūros galimybės ir elektrinio transporto perspektyvos savivaldybėje.
Pristatymo metu daug dė­mesio skirta ne tik patiems autobusams, bet ir visai jų aptarnavimo sistemai. Įkrovimo stoteles įrengė UAB LT LAB, kuriai vadovauja Gediminas Kazlauskas, o autobusų tiekėjas – UAB „Busnex“. Prie infrastruktūros įrengimo taip pat prisidėjo bendrovė UAB „Kaistata“, vadovaujama Jono Koklevičiaus.

Ekonomiškai naudinga
Elektrėnų autobusų parko direktorius Jonas Grybauskas renginio­ metu pabrėžė, kad elektrinių au­tobusų įsigijimas itin svarbus dabartinių kuro kainų kontekste. Pasak jo, didžiausia ekonominė ­nauda bus pasiekta autobusus kraunant naktimis, kai elektra pigiausia. Jis teigė matantis pirmuosius pozityvius rezultatus – šiuo metu bandomi trys ­autobusai per dieną nuvažiuoja apie 240 kilometrų ir vis dar grįžta su maždaug 40 proc. likusia baterijos talpa.
Direktorius neslėpė, kad pradžioje netrūks iššūkių. Šiuo metu autobusų parkui trūksta elektros galios – turima 250 kilovatų, nors reikėtų bent dvigubai daugiau. Taip pat dar nėra visiškai ­sureguliuota balansavimo sistema, kai viena stotelė gali perduoti galią kitoms.

J. Grybauskas akcentavo, kad įmonė sąmoningai paliko ir dešimt dyzelinių autobusų. Jie bus naudojami tiek nenumatytais at­vejais, tiek užsakomiesiems reisams į kitus miestus, taip uždirbant papildomų pajamų įmonei.
Kalbėdamas apie keleivių patogumą, direktorius pažymėjo, kad bilietų kainos dėl elektrinių autobusų nekris, tačiau kelionės taps patogesnės. Naujuose autobusuose įrengtos rampos ve­žimėliams, patogesnis įlipimas ir išlipimas. Tiesa, jis atvirai pripažino, kad daliai keleivių gali tekti priprasti prie mažesnio sėdimų vietų skaičiaus – mažesniuose autobusuose yra 16 sėdimų ir 15 stovimų vietų. Dėl to populiaresniuose maršrutuose, pavyzdžiui į Geibonis, kai kuriems keleiviams gali tekti važiuoti stovint.
Didieji autobusai planuojami reisams į Vilnių ir Trakus, ypač ­rytinio ir vakarinio piko metu.
Direktorius taip pat kalbėjo apie darbuotojų trūkumą. Šiuo ­me­tu įmonei reikėtų 22 vairuotojų, tačiau dirba tik 18. Penki iš jų – senjorai. Per Užimtumo tarnybą jau atsirado trys žmonės, susidomėję galimybe nemokamai įgyti D ­kategorijos vairuotojo pažymėjimą su įsipareigojimu dirbti Elektrėnų autobusų parke.
J. Grybauskas išskyrė ir pa­grindinius elektrinių autobusų privalumus: visi autobusai yra ­vieno gamintojo, todėl bus lengviau organizuoti aptarnavimą bei remontą. Taip pat suteikta dešimties metų baterijų garantija, o ateityje planuojama dalį techninio aptarnavimo atlikti vietoje, nebevežant autobusų į Kauną ar kitus miestus.
Direktorius dėkojo savo komandai, ypač pavaduotojui Nerijui Kirkui ir inžinieriui Ignui Pielikiui, kurie, anot jo, į projektą įdėjo labai daug darbo ir pastangų.

Vairuotojo Rimanto patirtis
Vienas ilgiausiai įmonėje dir­bančių vairuotojų – Rimantas – pasakojo, kad vairuotoju dirba jau 42 metus. Jam jau teko su naujaisiais autobusais važiuoti į Kauną atlikti patikrų.

Pasak vairuotojo, elektrinių autobusų valdymas gerokai skiriasi nuo įprastų dyzelinių transporto priemonių. Juose nebėra tradicinio užvedimo raktelio, daug funkcijų valdoma mygtukais ir elektroninėmis sistemomis. Dalį funkcijų jam teko išmokti sava­rankiškai, naudojantis instrukci­jomis ir praktika.
Rimantas naujuosius autobu­sus apibūdino kaip komfortiškus ­ir tylius. Juose įdiegtos įvairios pagalbinės sistemos, perspėjančios apie išvažiavimą į priešpriešinę ­juostą ar draudžiamą lenkimą. Vis dėlto jis pripažino, kad viso darbo pamainos dar neteko dirbti, todėl galutinėms išvadoms dar reikia daugiau laiko. Pats vairuo­tojas dažniausiai dirba maršrutu Elektrėnai–Vilnius.

Krovimo stotelių tiekėjų pristatymas
Gediminas Kazlauskas išsamiai pristatė įrengtą infrastruktūrą. ­Šalia Elektrėnų autobusų parko ­sumontuotos šešios 60 kilovatų galios įkrovimo stotelės, tačiau visa sistema suprojektuota taip, kad ­ateityje ją būtų galima nesudėtin­gai plėsti ir didinti galią.
Pasak jo, didžiausią ekonomi­nę naudą autobusų parkas pa­siektų įsirengęs saulės elektrinę. Tokiu atveju autobusų įkrovimas taptų gerokai pigesnis. Jis taip pat minėjo, kad Trakuose jau yra panašių sprendimų pavyzdžių, todėl Elektrėnai galėtų remtis kitų miestų patirtimi.
UAB „LT LAB“ vadovas pabrėžė, kad net ir šaltą žiemą stotelės veikė stabiliai, be trikdžių. Įranga pagaminta iš nerūdijan­čio plieno, o ateityje infrastruktūrą būtų galima panaudoti ir papildomoms pajamoms – pavyzdžiui, sudarant galimybę stotelėmis ­naudotis ir kitam elektriniam ­transportui.

Autobusų tiekėjų komentarai
UAB „Busnex“ atstovai Simonas Ramanauskas ir Tomas Puodžiūnas renginio metu akcentavo sukauptą patirtį Lietuvos rinkoje. Jie teigė, kad šiuo metu ­Lietuvoje jau eksploatuojama daugiau nei šimtas jų tiekiamų autobusų, o ­klientai įvairiuose miestuose – nuo Joniškio iki Klaipėdos ar Kėdainių – iš esmės yra patenkinti tiek autobusų nuvažiuojamu atstumu, tiek ­aptarnavimo kokybe.
Tiekėjai pabrėžė, kad visi autobusai anks­čiau ar vėliau reikalauja re­monto, todėl labai svarbu greitai reaguoti į gedimus. Dėl šios priežas­ties Lietu­voje sukauptas atsarginių dalių sandė­lis, leidžiantis operatyviau atlikti remontus.
Taip pat pažymėta, kad autobusai papildomai apsaugoti specialia danga nuo korozijos, nes gamintojas orientuojasi į Skandinavijos rinką. Pasak tiekėjų, pirmieji autobusai iš gamintojo buvo įsigyti prieš ketverius metus, o vėliau nuolat teiktos pastabos ir pasiūlymai dėl tobulinimo. Dėl to Elektrėnus pasiekė jau gerokai ištobulintas modelis. Gamintojas pristatytas kaip vienas iš trijų didžiausių pasaulyje elektrinių autobusų gamintojų.

Sveikinimai ir simbolinis pirmasis ratas
Renginyje dalyvavo Elektrė­nų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius, vicemerai Marius Urvakis ir Inga Kartenienė, administracijos direktorė Jekaterina Goličenko, Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vadovė Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė bei mero patarėjas Dovydas Bliujus. Į naujų elektrinių autobusų ­pristatymą atvyko ir glaudžiai su autobu­sų parku susijusio Elek­trė­nų komunalinio ūkio at­stovai – direktorė Greta Sinkevičie­nė bei pavaduo­tojas Vidmantas Mikalajūnas. Iki 2021 metų Elektrėnų autobusų parkas veikė kaip Elektrėnų komunalinio ūkio dalis ir dar tuomet buvo įsigytas pirmasis hibridinis autobusas. EKŪ atstovai sveikino autobusų parko kolektyvą, linkėjo sėkmin­gos elektrinių autobusų eksploa­ta­cijos, kuo greičiau įsirengti saulės elektrinę bei užtikrinti pelningą įmonės veiklą. Renginys užbaigtas apsukant simbolinį pirmąjį ratą ­aplink Elektrėnus, kuriame keleiviai pajuto, kokie komfortiški, tyliai veikiantys ir saugūs yra ­naujieji autobusai. Įvertinta ir tai, kad autobusuose yra telefono įkrovimo galimybė, kas itin aktualu visų amžiaus grupių ­keleiviams.