65 metų kelionė laiku: Elektrėnų mokykla švenčia jubiliejų

Šventės pabaigoje laukė netikėta staigmena – jungtinio choro pasirodymas

Virginija Jacinavičiūtė

Mokyklos jubiliejus – viena didžiausių bendruomenės švenčių, sujungianti ištisas kartas: buvusius ir esamus moky­tojus, mokinius, šiandien jau ta­pusius tėvais ar seneliais. Elektrėnų ­mokyklos istorija – ­tarsi nuolat pildomas perlų vėrinys, apjuosęs miestą ir išsibarstęs po Lietuvą bei pasaulį.
Vasario 6 dieną „Ąžuolyno“­ progimnazijos aktų salėje bend­ruomenė ir svečiai buvo pakviesti į kelionę laiku, prisimenant 65-erius Elektrėnų mokyklos ­gyvavimo metus. Renginį vedė mokytoja Daiva Balčėnienė ir mokyklos prezidentas Normantas Rinkevičius, mokyklos is­toriją pasakoję dešimtmečiais.

Praeities ir dabarties jungtys
Renginio pradžioje susirin­kusius pasveikino mokyklos di­rektorė Birutė Misiūnienė, kuri kalbėjo, kad mokyklos sukaktis – proga sustoti ir padėkoti tiems, kurie dėjo pamatus: buvusiems mo­kytojams, vadovams, darbuotojams, proga padėkoti dabartinei komandai už atsidavimą ir kantrybę, gebėjimą įžiebti žinių troškimą mokinių akyse.
„Vartant senus nuotraukų albumus, skaitant prisiminimus,­ supranti, kokia reikšminga Elek­trėnams yra ir buvo mokykla. Sovietmečiu šioje mokykloje daug dėmesio skirta mokinių meniniam ugdymui, ypač chorams, tautiniams šokiams, sportui, gimtosios lietuvių kalbos ir literatūros ugdymui, tradicijų puoselėjimui, įkurtas Literatūros ir meno muziejus, ­išugdyta daug talentų. Per šiuos metus patirta daug pakilimų ir iššūkių, tačiau visada išliko bendruomenė su savo charakteriu ir veidu, kuriame vertinamas mokslas, pagarba ir nuoširdumas.­ Švęskime mokyklą sujungdami praeitį su dabartimi“, – kvietė direktorė.

1961-ieji. Pradžia
Renginio vedėjai kvietė sugrįž­ti į mokyklos pradžią – 1961 m. vasario 1 d., kai Vievio rajono liaudies švietimo skyriaus vedėjo įsakymu buvo įsteigta Lietuvos VRE gyvenvietės pradinė mokykla, veikusi Draugystės g. 4 namo 21 bute. Pirmojoje pradinėje mokykloje Elektrėnuose mokėsi 6 ­mo­kiniai, ugdymas vyko lietuvių ir rusų kalbomis. Mokyklos vedėja paskirta Ramutė Liepinienė, o mokytoja – Jelena Tušienė.
1961 m. rugsėjo 1 d. pradinė mokykla reorganizuota į septynmetę mokyklą, kuri buvo išplėsta prijungus dar tris butus.­ 15 mokytojų ugdė 134 mokinius. Direktoriumi paskirtas Antanas Rutkauskas. 1962 m. mokyk­la iš Lietuvos VRE gyvenvietės septynmetės mokyklos pertvarkyta į Elektrėnų vidurinę mokyk­lą. Mokiniai klasėse nebetilpo, todėl mokykla perkelta į tuometines buitinio aptarnavimo kombinato patalpas. 1963 m. mokslo metus mokiniai pradėjo naujoje vidurinėje mokykloje (kur dabar įkurta savivaldybės administracija). Mokėsi 360 mokinių, o pavasarį, 1964 m., mokyklą baigė pirmoji abiturientų laida – 8 abiturientai, kurių auklėtoja Ona Baleišytė.
Mokinių skaičius kasmet didėjo. Mokykloje vyko įdomios veiklos, dirbo kūrybingi ir savo dalyką išmanantys mokytojai. Tad greitai mokykla tapo viena geriausių Trakų rajone.
1970–1971 m. mokykloje jau buvo 40 klasių komplektų, mokėsi 1215 mokinių. Miestas augo, visos klasės nesutilpo ir naujoje mokykloje, todėl 21 klasė mokėsi pir­moje, o 19 klasių antroje pamainoje. Mokykla buvo didžiausia Trakų rajone. Tuo metu dirbo 63 mo­kytojai. 1971 m. direktoriumi pa­skirtas Vytautas Mizeras.

1975–1985. Pirmasis de­šimtmetis naujoje mokykloje
1974 metais rugsėjo 1 d. di­džiulė kolona šventiškai nu­si­teikusių mokinių, mokytojų, tėvų, svečių ėjo link dabartinės „Ąžuo­lyno“ progimnazijos, kur tebebuvo krano išmindytas laukas. Iškilmingai pasirašoma sutartis, kad po metų čia persikels lietuviškoji vidurinė mokykla. Sutartis įdedama į butelį, kuris užklijuojamas ir kartu su kertiniu akmeniu įleidžiamas į pamatui skirtą vietą. Suplanuota mokyklą pastatyti per metus. Planas pavyksta. 1975 m. rugsėjo 1 d. pirmasis skambutis nuskamba jau naujoje mokykloje.
Tais metais į pirmą klasę iš­siruošė Gražina, kuri po šventės grįžusi namo pareiškia: „Daugiau į mokyklą neisiu. Skaityti nemoku, rašyti nemoku, tai dar ir kalbėti neleidžia…“ . Tokie šventės prisiminimai išliko „Ąžuolyno“ progimnazijos etikos ir rusų k. mo­kytojai Gražinai Grigonienei.
Pirmasis dešimtmetis (1975–1985) naujoje mokykloje buvo labai intensyvus. Pasiekiama aukštų ugdymo rezultatų, išleista pirmoji abiturientų laida (auklėtojos S. Šarakojytė ir M. Adomavičienė). Mokiniai dalyvauja respubliki­niuose ir rajoniniuose konkursuos­e, dalykinėse olimpiadose, mokykloje šokama, dainuojama, net bokso varžybos vyksta… Į mo­kyklą atvyksta svečių iš Austrijos, Lenkijos. Įrengiamas literatūrinis kiemelis, kuriame pradeda vykti ­„Poezijos pavasario“ šventės.
Mokytojų delegacija, vadovaujama mokyklos direktoriaus V. Mizero, dalyvauja Mokytojų suvažiavime, apie mokyklą ir jos gyvenimą daug rašė respublikinė ir vietinė spauda, tai patvirtina to laiko diplomai ir raštai.
Mokyklos istorijos albumai ir atsiliepimų knygos patvirtina neįtikėtinus faktus – mokykloje lankosi VVU tiksliųjų mokslų katedrų profesoriai, sudaromos bendradarbiavimo sutartys, stiprūs chorai, šokių kolektyvai, aukšti sporto ir, žinoma, lituanistiniai pasiekimai. Mokykloje buvo įsteigta sustiprinto lietuvių kalbos moky­mo klasė. Mokytojai ir mokiniai dirbo su entuziazmu, buvo jauni, džiaugėsi nauja mokykla, pa­stovumu. Mokyklos direktorius Vytautas Mizeras subūrė draugišką lituanistų kolektyvą. Elena Dragūnienė, Antanas Rutkauskas, Audronė Balnienė, Danutė Verbylienė, Rima Mažeikaitė, Stefanija Smalskienė, Virginija Kuliešienė – būrys lietuvių kalbos mokytojų, kūrusių ne tik sustiprinto lietuvių kalbos mokymo, bet ir tautinę mokyklą.
Mokykla didžiavosi šiame dešimtmetyje chorais ir tau­tinių šo­kių kolektyvais, kurie puošė kiekvieną mokyklos šventę. Jiems vadovavo Marija Ur­bonienė, Vilgelminas Pupius, Leo­kadija Ginelevičienė, Alvydas Blinstrupas, Danutė Dantienė, Janina Vėželienė, Vilija Valiukienė.

1985–1995. Reformų dešimtmetis
Miestas vis augo ir plėtėsi. Di­dėjant mokinių skaičiui, visi ne­betilpo vienoje mokykloje. 1985 m. buvo įsteigta dar viena mokykla, dabartinė „Versmės“ gimnazija, o vėliau ir Elektrėnų pradinė mokykla. Mokyklos bendruomenė išgyveno nerimo laikotarpį – dalinosi tiek mokiniai, tiek mokytojai.
Mokykla visada buvo apsupta gerų kaimynų, pradėjo rastis bendrystė su ugniagesiais, policininkais, kurie anuomet atvykdavo į vadinamąsias profesinio ­orien­tavimo valandėles.
Sąjūdis atnešė permainų vėjus. Pradėta griauti kabinetinė sistema, mokiniams leista viešpatauti savo klasėse, jiems suteikta laisvė. Mokykloje kartu su visa Lietuva svajota apie tautos laisvę. Sklido mintys apie Lietuvą, tremtį, atgimimą. Tikros ir nesumeluotos mintys skambėjo iš mokytojų D. Verbylienės, Petro Adžgausko, Julijos Janonienės, R. Mažeikaitės, S. Smalskienės, Aldonos Sakalinskienės lūpų.
Pertvarkos vėjai sugriovė sistemą ir atvėrė plataus pasaulio vartus. Užsimezga draugystė su Vokietijos Lionės miesto gimnazija. Šios draugystės iniciatore ir vykdytoja buvo vokiečių kalbos mokytoja Aldona Kučinskienė. Prie idėjos įgyvendinimo prisidėjo mokytoja Laima Indrišiūnienė.
Reformos vyko visuose Lietuvos ir mokyklos gyvenimo fron­tuose. Bet mokykloje vyko ne­nutrūkstamas ugdymo procesas. Išsijuosę dirbo visų dalykų mo­kytojai, ruošdami vaikus olimpiadoms ir konkursams.
Nepriklausomybės apgynimo metais, 1991-aisiais, mo­kyklos direktoriumi paskirtas Jonas Lipavičius. Mokykla dirbo įprastu ritmu. Tuo metu ypač ryškios buvo mokyklos krepšinio komandos,­ vadovaujamos puikių kūno kul­tūros mokytojų Rimvydo Kučinsko, Algio Strasevičiaus, Valentinos Žvirblienės, Aldonos Mickevičienės. 1991 ir 1994 metais mokyklos mokiniai tapo rajono krepšinio čempionais.
Laikas buvo įtemptas ir sudėtingas, keitėsi santvarka, ugdymo sistema, vadovai. Šiuo sudėtingu ir pilnu iššūkių laikotarpiu 1994 m. mokyklai pradėjo vadovauti Janina Vėželienė.

1995–2005. Kaitos laikotarpis
Naujojo Tūkstantmečio pradžia buvo kaitos, naujų idėjų, o gal net naujo pasaulio laikotarpio pradžia. Keitėsi požiūris į žmogų kaip asmenybę, keitėsi viskas ir net ilgaamžės vertybės.
Laukdami 2000-ųjų, ne vienas pokštavo, kad tai bus ypatingi metai, nes su jais ateis pasaulio pabaiga.
Pabaigų ir naujų pradžių buvo ir mokykloje. 1997-aisiais nebeliko Elektrėnų 1-osios vidurinės mokyklos. Jai suteiktas Elektrėnų „Ąžuolyno“ vidurinės mokyklos vardas. Nuo 1997 m. spalio 14 d. bendruomenė švenčia mokyklos vardadienį. 2001 m. sukuriama ­mokyklos simbolika – vėliava (simbolio autorius Liutauras Medžiūnas, vėliavą pasiuvo ir simbolį išsiuvinėjo technologijų mokytoja Janina Verbickienė) ir himnas. Muziką himnui sukūrė abiturientė Rūta Mačiulytė ir muzikos mokytoja Audronė Stepankevičiūtė, tekstą parašė lietuvių kalbos mokytoja Alma Jurgelevičienė. Vėliau mokyklos himną aranžavo mokytoja Dalia Liubinienė.
Trečiajame mokyklos gyvavimo dešimtmetyje chorų tradicijos mokykloje išliko gilios. Su choristais dirbo mokytojai M. Urbonienė ir Alvydas Blinstrupas. Muzikos mokytojos Audronės Stepankevičiūtės atrasti talentai drebino Dainų dainelės eterį: itin įsimintinas buvo vaikinų ansamblio atliekamas BILDUKas, o Greta Okunevičiūtė išgarsino „Ąžuolyną“ savo daina „Motinos veidas“ .
Atsiranda ir naujų tradicijų. Kūno kultūros mokytojo Viliaus Bertašiaus atminimui suorganizuojamas buvusių mokyklos auklėtinių krepšinio turnyras. O kūno kultūros mokytojų Aldonos Mickevičienės, Nijolės Strasevičienės bei Valentinos Žvirblienės dėka mokykloje gimė aerobikos šventė.
Šiandienos mokykloje – viena įspūdingiausių tradicijų – akcija „Bėgu Ąžuolynui“, kurią inicijavo mokytojas Rimvydas Kučinskas. Tradicija unikali: mokiniai ir mo­kytojai bėgdami savanoriškai ir rinkdami lėšas prisidėjo ir prisideda prie mokyklos puoselėjimo.
1995–2005 m. mokykloje­ sustiprėjo pilietiškumo dvasia, gi­mė mokinių savivalda, vyko tikri rinkimai, kuriuose išrinkta pirmoji mokyklos prezidentė Vaida Kriščiūnaitė.
Šiame dešimtmetyje istorijos mokytojas Audrius Jurgelevičius su grupe pagalbininkų sukūrė filmą apie Elektrėnus.
1998–2002 metais 11 laidos abituriento Rolando Kazlausko iniciatyva mokiniai kasmet dalyvavo UNESCO organizuojamose konferencijose Berlyne. O mokytojos V. Galiauskienės „Mados šokio festivaliai“ visada sutraukdavo daug žiūrovų. 2002 m. lapkričio 11 d. mokyklai pradėjo vadovauti Aldona Skučienė.

2005–2015. Vienybės laikotarpis
2007 m. mokyklą paliko pa­skutinė abiturientų laida, mokyk­la tapo pagrindine, bet į mokyklą buvę abiturientai atveda savo vaikus ir vaikaičius. Tradicijos ir naujovės pinasi – mokyklos bend­ruomenė mokosi vieni iš kitų, lydi supratimas, kad žmonės kartu gali padaryti tai, ko nepajėgtų pavieniui. Protų ir rankų vienybė, jėgų sutelkimas – beveik visagaliai. Kiekvieną pavasarį mokytojus ir mokinius bendram darbui suvienija mokytojos Vilijos Valiukienės iniciatyva tapusi mokyklos chorų šventė.
Vienijasi ir tėvai. Aktyvių tėvų klasė su mokykla diskutuoja įvairiais skaudžiais ir džiugiais klausimais.
Šeimų vienybė itin juntama naujoje sportiškiausios šeimos šventėje, kurio­je kartu su vaikais varžosi jau tėveliais tapę buvę mokyklos mokiniai. Aktyviausi tėveliai, geriausi mokiniai pagerbiami „Sėkmės paukštėje“, naujų talentų ieškoma „Talentų šou“.
Direktorė A. Skučienė labai stengėsi telkti kolek­tyvą, jos iniciatyva vyko daug gražių švenčių, linksmų posė­džių, fantastiškų kelionių, o kartu buvo sprendžiamos ir rimtos problemos.
Atsiranda daugiau naujų ga­limybių – atsiveria keliai išvykoms į Vakarus. Mokykla mo­dernėja ir keičiasi – mokiniams patrauklesnis darosi užsienio kalbų mokymasis, imama dėmesį skirti ne tik grupei, bet ir individualiam mo­kiniui – asmenybei. Randasi vis daugiau neformaliojo ugdymo veiklų. Tęsiasi beveik dešimtmetį trukęs bendradarbiavimas su Vokietijos Lionės gimnazija. Tradicija tampa ir „Atverkime duris“ – užsienio kalbomis atliekamų dainų festivaliai, mokiniai ima dalyvauti smiginio treniruotėse ir varžybose. Trenerė Asta Juknienė kartu su mokiniais dalyvauja Europos smiginio čempionatuose ir užima aukščiausias vietas.

2015–2025. Iššūkių, nerimo, nesėkmių ir pergalių laikas
Aptardami savo mokyklos istorijos epizodus vedėjai greitai bėgo laiku. Kelionė baigėsi laikotarpiu, kurį jie pavadino iššūkių, nerimo, nesėkmių ir pergalių laiku. 2016 m. mokyklai suteiktas progimnazijos vardas. Nuo 2018 metų mokytojai ir mokiniai porą kartų „uždaro“ mokyklą streikais, labai sustiprėja profsąjungos.
2020 metais daug ką koreguo­ja COVID pandemija. Mokykla priversta pereiti prie nuoseklesnio, tobulesnio IT naudojimo, mokymas vyksta nuotoliu. Per šį laiką išryškėja poreikis tobulinti ugdymo procesą, aprūpinti kabinetus kompiuteriais, išmanio­siomis lentomis. Mokytojai mokosi naujų ugdymo būdų per fenomenus, integracijas, žaidimus. Mo­kykloje sustiprėja tikybos mokymasis. Stiprina šį mokymą ir tai, kad pamokų dalį veda tuo­metinis diakonas Marius Talutis. Jis labai domisi mokyklos istorija, net inicijuoja laikyti šios mokyklos pradžia būtent 1961-uosius.
2023 metais mokyklai vadovauti pradeda dabartinė direktorė Birutė Misiūnienė. Mokykla gražėja, modernėja, gal net estetiškėja, vyksta pasiruošimas Tūkstantmečio mokyklai.
Štai taip mokyklos dešimtmečius pamatė mokytoja D. Balčėnienė, kūrusi scenarijų ir vedusi renginį su mokyklos prezidentu Normantu. Daug įdomių mokyklos istorijos fragmentų, mo­kytojų interviu ir mokyklos rea­lijų galima surasti ir mokytojos kas ­savaitę leidžiamame laikraštyje „Mokyklą švęskime kartu“.

Sveikinimai mokyklai
Pasveikinti mokyklos atvyko būrys svečių: sveikino Seimo narys Algimantas Radvila, meras Gediminas Ratkevičius, vicemerė Inga Kartenienė, Švietimo paslaugų centro, Elektrėnų visuomenės sveikatos biuro, Elektrėnų švietimo­ įstaigų atstovai ir kiti svečiai. Kiekvienas pasidalino savo šiltais prisiminimais apie mokyklą. Vieni ­susiję darbo ryšiais, kiti čia mokėsi, dirbo ar leido mokytis savo vaikus.
Direktorė Birutė Misiūnienė ragino mokyklą švęsti sujungiant praeitį su dabartimi. Tad savo prisiminimais pasidalinti pakviesti tiek buvę, tiek esami mokiniai, mokytojai. Visi prisiminimai susipynė į dar vieną gražų jubiliejų, kuris papildys mokyklos istorijos metraščius.
Kūno kultūros mokytoja Stanislava Šarakojytė į susirinkusius kreipėsi eilėmis ir labai stebėjosi, kad šiais laikais koridoriuose stovi suolai. Anuomet vaikai per pertraukas sportuodavę, tad suolų neprireikdavę. Pasakojo kartą palikusi vaikus sporto salėje ir pri­sakiusi taip sportuoti, kad jai grįžus būtų suprakaitavę. Darbo mo­kykloje fragmentais pasidalino J. Janonienė, P. Adžgauskas, buvusio direktoriaus Antano Rutkausko prisiminimais pasidalino dukra Jūratė Morkvėnienė. Sveikinimo žodžius tarė buvusios­ direktorės Janina Vėželienė bei Aldona Skučienė.
Sveikindama mokyklos bendruomenę, J. Vėželienė pasinaudojo proga kreiptis į savivaldybės ­administracijos atstovus su pra­šymu prie savivaldybės pastato įrengti lentelę su užrašu, žyminčiu, kad čia veikė mokykla. „Keis­tai skamba, kai žmonės sako, kad ėjo į mokyklą savivaldybėje“, – ko­mentavo J. Vėželienė. Meras prašymą išgirdo ir minčiai pritarė.

Dainos ir šokiai mokyklai
Kelionė laiku buvo papildyta muzikine programa, kurią sudarė mokinių ir kviestinių svečių pasirodymai. Koncertą pradėjo elektrėniškė muzikantė Justė Baradulinaitė. Ingos Šeduikienės dainą „Labas“ ir grupės „Poliarizuoti stiklai“ dainą atliko 4 klasės kvartetas – Estėja Butkevičiūtė, Titas Barzda, Dovydas Leiga, Viltė Kulikevičiūtė (kvarteto vadovė mokytoja Dalia Liubinienė).
Viktorija Mekaitė, Liepa Zai­kauskaitė, Liepa Taraškevičiūtė, Evelina Čechovičiūtė ir Urtė Si­liūnaitė atliko įspūdingą akro-batinį šokį pagal dainą „Bella ciao“.
8d klasės tautinių šokių būrelis atliko šokius „Opa, opa“ ir „Dirižablis“ (vadovė Virginija Galiauskienė).
Jorūnė Matijoškaitė dainavo Sauliaus Mykolaičio „Matricą“ (Jorūnei pasiruošti padėjo Dalia Liubinienė).
Pramoginį šokį šoko Goda Adomaitytė ir Paulius Šomka (vadovė Marija Grigaliūnaitė). Anglišką dainą dovanojo Milda Bondzinskaitė.
Šventė užbaigta finaline daina, kurioje susipynė skirtingos kartos ir muzikos stiliai: bendruomenės choras pradėjo repo ritmu, o užbaigė daina „Elektrėnų žiburiai“, kurią vedė meras G. Ratkevičius ir M. Bondzinskaitė.