Jaunoji menininkė Augustė Araneckytė džiaugiasi turėjusi galimybę prisidėti prie miesto gražinimo ir viliasi, kad gyventojai freską saugos
Virginija Jacinavičiūtė
Vievio autobusų stoties laukiamojo sieną papuošė nauja freska „Judesys“, kurią nutapė vieviškė Augustė Araneckytė. Keturis mėnesius trukęs kūrybinis procesas jaunajai menininkei tapo ne tik iššūkiu, bet ir vertinga patirtimi, leidusia prisidėti prie miesto gražinimo bei palikti savo kūrybinį pėdsaką viešojoje erdvėje.
Pasiūlymą sukurti freską Augustė gavo iš savo mokytojos Dalios Kobelevienės. Augustė prisipažįsta, kad iš pradžių buvo labai nedrąsu ir net baisu – atrodė, kad tai didžiulė atsakomybė, nes piešinys bus matomas viešoje vietoje. Tačiau ji sulaukė didelio mokytojų palaikymo, kurie neabejojo, kad Augustei pavyks.
Kūrybinis procesas buvo ilgas – per jį Augustė spėjo sulaukti pilnametystės. Freską ji pradėjo kurti būdama 17-os, o per keturis mėnesius trukusį darbą tapo pilnametė.
Per šį laiką menininkė sukūrė daugiau kaip 20 eskizų. Dalis jų buvo paskelbta socialiniame tinkle „Facebook“, kur vyko balsavimas. Daugiausia patiktukų sulaukęs eskizas ir tapo būsimos freskos pagrindu.
Pats freskos tapymas truko dvi savaites. Augustė pasakoja, kad nedrąsus buvo tik pirmasis potėpis – vėliau ji atsipalaidavo ir leido kūrybiniam procesui tekėti sava vaga. Baigusi darbą ji net pajuto, kad kažko trūksta, nes pats kūrimo procesas labai patiko.
Freską autorė pavadino „Judesiu“. Joje vaizduojamas miesto šurmulys – riedantys autobusai, skubantys žmonės ir nuolatinis miesto ritmas. Augustė pasakoja, kad kūrinyje subtiliai įpynė ir Vievio akcentų. Vienu iš įkvėpimo šaltinių tapo modernus Vievio kultūros centro pastatas – įsižiūrėjus galima pastebėti jo motyvų.
Kuriant freską svarbus buvo ir spalvų derinimas. Autorė siekė, kad kūrinys kurtų jaukią atmosferą, padėtų žmonėms atsipalaiduoti ir būtų malonus akiai.
Piešimas Augustei yra ne tik pomėgis, bet ir svarbi gyvenimo dalis. Nors ji jau baigė pagrindinį ugdymą Vievio meno mokykloje, mokslus čia vis pratęsia. Šioje mokykloje ji mokosi jau dešimt metų. Ateityje Augustė taip pat norėtų savo kelią sieti su kūryba – planuoja studijuoti grafinį dizainą Vilniaus dailės akademijoje. Ji neabejoja, kad ši patirtis taps svarbiu jos kūrybinio portfolio papildymu.
Augustė dėkoja savo mokytojams Daliai Kobelevienei ir Audriui Markūnui už palaikymą, padrąsinimą ir techninius patarimus, paremtus ilgamete patirtimi bei sukauptomis žiniomis.
Jaunoji menininkė džiaugiasi turėjusi galimybę prisidėti prie miesto gražinimo ir tikisi, kad gyventojai freską saugos. O tai daryti verta, nes į šį darbą sudėta labai daug pastangų, laiko, gerų minčių ir linkėjimų.