Vievietis Dainius Pulauskas svajoja sugroti su paukščiais

Vievietis Dainius Pulauskas svajoja sugroti su paukščiais
Gražina Radzvilavičiūtė

Vienas iškiliausių šiandienos Lietuvos džiazo kūrėjų, pianistas, klavišininkas, išskirtinis lyderis bei savitas kompozitorius – tokiais epitetais tituluojamas iš Vievio kilęs garsus džiazo muzikantas Dainius Pulauskas, šiemet švenčiantis savo penkiasdešimtmetį.

Gal ir ne visiems pažįstami sudėtingi D. Pulausko džiazo vingiai, tačiau daugeliui televizijos žiūrovų ir laidos „Triumfo arka“ gerbėjų muzikantas puikiai žinomas kaip Lietuvos radijo ir televizijos džiazo orkestro vadovas. Šiame lengvosios muzikos ansamblyje, kuriam, beje, anksčiau vadovavo kitas vievietis – Jaroslavas Cechanovičius, groja žinomiausi Lietuvos džiazo muzikantai: Valerijus Ramoška, saksofonininkas Rimas Brazaitis, būgnininkas Linas Būda, boso gitaristas Leonidas Šinkarenko ir kiti.
Duoklė gimtajam miestui
Nežinia, kaip taip atsitiko, bet nedideliame Vievio miestelyje vienu metu augo tokie gabūs vaikai – Tadas Šumskas, Gintaras Rinkevičius, Dainius Pulauskas ir Jaroslavas Cechanovičius – ir dirbo jų tėvai, muzikos pedagogai Justinas Rinkevičius, Aldona Pulauskienė, Ona Cechanovičienė.
Dabar Vievis yra glaudžiausiai siejamas su chorvedės Aldonos Pulauskienės vardu. Į Vievį ji atvyko 1951 m. ir ėmėsi darbo: vadovavo kultūros centrui ir subūrė ne vieną garsų ir apdovanojimų pelniusį chorą. Vienu metu ji vadovavo net 3-4 chorams.
Tad nenuostabu, kad žmonės, augę nuolat apsupti muzikos, kuriuos auklėjo puikūs pedagogai, patys tampa garsiais muzikantais. Pats Dainius mokėsi smuiko ir fortepijono, o dabar džiazuoja klavišiniais ir kuria muziką.
Prieš metus, kai buvo minimas Lietuvos tūkstantmetis, Vievis jį paminėjo labai prasmingai: organizavo chorų festivalį, kuriame dalyvavo 12 kolektyvų iš visos Lietuvos, skirtą chorų muzikos puoselėtojai A. Paulauskienei atminti. Tuomet ant kultūros namų sienos buvo atidengta A. Pulauskienės memorialinė lenta, o festivalis pradėtas D. Pulausko specialiai sukurta „Daina apie Vievį“.
„Kiekvieną pavasarį lankausi mamai atminti skirtame chorų festivalyje, dirbu konkurso komisijoje ir esu įsteigęs vardinį prizą. Kiekvieną vasarą praleidžiu savo namuke, Vievyje gyvenu apie penkis metų mėnesius,“ – pasakoja D. Pulauskas. Tai galima pavadinti kompozitoriaus duokle gimtajam miestui.
Kūryboje padeda žmona
D. Pulauskas skaičiuoja jau per šimtą paties sukurtų džiazo ir estradinių kompizicijų. Astos Andrės interviu portale bernardinai.lt kompozitorius išsklaido mitą apie iš dangaus nusileidžiančias mūzas, iš kažkur stebuklingai atsirandantį įkvėpimą. Viskas žymiai paprasčiau: kuo daugiau groji, kuo įdirbis ir patirtis didesni, tuo daugiau minčių kyla.
Muziką kurti ir aranžuoti D. Pulauskas pradėjo dar grodamas „Oktavoje“. Ir nors tai – estradinė muzika, kūrėjas stalčiuje jos dūlėti nepalieka. Šįmet visi D. Pulausko koncertai buvo skirti jo jubiliejui, o jo sukurtus estradinius kūrinius koncertuose atliko žinomi atlikėjai Rosita Čivilytė, Gytis Paškevičius, Donatas Montvydas ir Egidijus Sipavičius.
Beje, D. Pulauskas nekuria muzikos tekstams. Tekstus jo muzikai kuria žmona Jolanta.
Džiaze – paukščių giesmės
Dainiaus klavišai skamba daugelyje džiazo įrašų: jo diskografiją sudaro daugiau nei trisdešimt kompaktinių plokštelių. Tarp šių įrašų yra ir įdomių, galima sakyti, eksperimentinių: prieš trejus metus išleista „Vakaro dainos – lopšinės“, įdainuota žinomos liaudies dainų atlikėjos Veronikos Pavilionienės. O vieneriais metais anksčiau bendrą kompaktinę plokštelę su griausmu pristatė Dainiaus Pulausko grupė ir tautiška kapelija „Sutaras“.
Naujas muzikanto tikslas – į džiazą įpinti paukščių giesmes. Kol kas šio tikslo link yra nužengti tik pirmieji žingsniai: daromi paukščių įrašai, renkamos giesmininkų melodijos, sprendžiama, kokius garsus panaudoti eksperimentui.
Taigi D. Pulausko keliai muzikoje – vingiuoti, kaip pats džiazas. Ilgus metus muzikantas grojo estradiniame ansamblyje „Oktava“, su kuria išmaišė bene visą pasaulį. Kaip pats sako, šio ansamblio muzikoje džiazo buvo mažai, o džiazo muzikantus jis tada stebėdavęs su pavydu. Tačiau dabar jis jau keliauja iš vieno džiazo festivalio į kitą, jį dažnai sutiksi Lietuvoje vykstančiuose Nidos džiazo festivalyje, „Birštonas Jazz“, „Vilnius Jazz“.
O kaipgi atgimstantys „Elektrėnų žiburiai“? „Žinau, kad tai buvo pirmasis Lietuvoje džiazo festivalis. Teko lankytis jame pernai, buvo labai blogas oras, žmonių buvo mažai“, – sako vievietis. Tad mums lieka tikėtis, kad ateityje išgirsime D. Pulausko džiazo grupę ir Elektrėnuose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų