Žuvį dovanoja ne tik gamta, bet ir žmogaus rankos

Žuvį dovanoja ne tik gamta, bet ir žmogaus rankos
Naudodamiesi Europos Sąjungos parama Lenkijos mokslininkai sėkmingai į priekį stumia pažangią ir perspektyvią žuvų auginimo uždarosiose recirkuliacinėse sistemose technologiją.

Garsus visoje Rytų Europoje
Žuvininkystės specialistai ir mokslininkai neabejoja, kad šio sektoriaus ateitis priklauso intensyviosioms žuvų auginimo sistemoms. Viena iš sėkmingai pažangią ir perspektyvią technologiją – žuvų auginimą uždarosiose recirkuliacinėse sistemose – plėtojančių Europos šalių yra mūsų kaimynė Lenkija. Tuo įsitikino ir grupė Lietuvos žurnalistų, Žemės ūkio ministerijos surengto išvažiuojamojo seminaro metu aplankiusių Olštino Stanislovo Sakovičiaus vardo Vidaus vandenų žuvininkystės instituto gamybinį mokslinį padalinį, įsikūrusį Piečarki vietovėje.
Europos žuvininkystės specialistai šį institutą pripažįsta esant vienu moderniausių Baltijos, Sibiro ir Rusijos eršketų auginimo centrų visame Rytų Europos regione. Moksliniai ir gamybiniai žuvivaisos darbai su eršketais, upėtakiais, lydekomis, šamais ir sykais jame vykdomi nuo 1991 metų.
Instituto gamybinę bazę – mobilias žuvų veisimo laboratorijas ir modernią uždarąją recirkuliacinę vandens apytakinę sistemą žiniasklaidos atstovams pristatė padalinio vadovas dr. Miroslavas Ščepkovskij (Miroslav Szepkowski).
Uždaroji recirkuliacinė sistema – tai šiuolaikinis įrengimų kompleksas, kuriame uždaru ratu cirkuliuoja vanduo, palaikant pageidaujamame lygyje pagrindinius jo rodiklius (reikiamą deguonies kiekį, temperatūrą, mažą organinių priemaišų kiekį ir t.t.). Vieno kubinio metro talpoje galima per pusę metų išauginti iki pusės tonos žuvies.
Instituto Piečarki gamybinės bazės ūkis išsidėstęs 6 ha plote, dar 150 ha užima trys ežerai.
Pasinaudojo ES parama
Moderni instituto Piečarki gamybinė bazė įrengta įgyvendinus žuvivaisos technologijos modernizavimo projektą, kurio vertė siekė daugiau kaip 4,5 mln. zlotų (apie 3,9 mln. Lt). Projektui įgyvendinti 75 proc. reikalingų lėšų skyrė Europos Sąjunga. Institutas prisidėjo likusia pinigų dalimi, kurios dar ketvirtadalis buvo finansuotas iš valstybės biudžeto.
Institute yra įsteigta 13,75 etato. Iš jų – 4 mokslo darbuotojų, tiek pat – priežiūros specialistų, likusieji – darbininkai. Čia vykdomi žuvų veisimo ir auginimo gamybiniai darbai: tiriama aplinkos įtaka žuvų ikrų inkubacijai, jauniklių augimui ir kt. Taip pat atliekami moksliniai tyrimai: tiriama uždarose patalpose auginamų žuvų maistinės vertė, biocheminės žuvies savybės ir kt.
Į ežerus išleidžiama maždaug 5 proc. žuvies. Tai plėšriosios žuvys: šamas, sykas, lydeka, starkis. Kitos paliekamos moksliniams tyrimams. Daugiausia lėšų institutas gauna iš leidimo žuvauti. Leidimas žuvauti sezonui kainuoja 120 zlotų (maždaug 102 Lt).
„Privatiems žuvininkystės ūkiams Lenkijoje ir Lietuvoje per metus parduodame keliolika milijonų vienetų 2-3 mėnesių 10-12 cm žuvų jauniklių. Paklausiausi yra eršketų, starkių, sykų, upėtakių ir šamų jaunikliai. Naudojant uždarą auginimo sistemą gamybiniuose ūkiuose, net 85-90 proc. žuvų jauniklių išgyvena ir pasiekia realizacijai tinkamą svorį“, – pasakojo dr. M.Ščepkovskij.
Sieja bendradarbiavimo ryšiai
Mokslininkas pabrėžė, kad Olštino Stanislovo Sakovičiaus vardo Vidaus vandenų žuvininkystės institutą sieja tamprūs ryšiai su Lietuvos valstybiniu žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centru (LVŽŽTC) prie Žemės ūkio ministerijos. Bendradarbiaujama veisiant sykus, šamus, vėžius. Taip pat pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl modernių technologijų tobulinimo ir diegimo.
Institutas aktyviai bendradarbiauja ir su kitų šalių mokslininkais bei įmonėmis. Iš Kanados įsigiję Atlanto eršketo ikrų lenkų mokslininkai sėkmingai vykdo šios žuvų rūšies restitucijos programą. Įsitraukti į ją ketina ir LVŽŽTC specialistai.
Perspektyviausia – uždaro tipo auginimo technologija
Pasak instituto mokslinio padalinio vadovo, šiuo metu Lenkijoje stebimas aktyvus domėjimasis žuvininkystės verslu. Kai kurie, ypač nenašių žemių savininkai, pažangiomis technologijomis paremtą žuvininkystę laiko itin perspektyvia ir pelninga veikla.
Be abejo, šis požiūris aktualus ne tik Lenkijai. Kadangi jūrų žuvų išteklių maksimali eksploatavimo riba jau pasiekta, sugavimo augimo galimybės išsemtos, akvakultūros produkcijos gamyba turės augti labai sparčiais tempais, skaičiuojama – apie 500 procentų, kad būtų patenkintas globalinis žuvies produktų poreikis 2025 m.
Daugiau nei dvidešimties metų darbo patirtį žuvivaisos ir žuvų auginimo srityje turintis mokslininkas sakė versliniams žuvininkystės ūkiams patariantis orientuotis tik į uždaro tipo žuvų auginimo technologijas. Nors, pasak jo, iš šalies atrodo, kad paprastam ūkininkui jos pernelyg sudėtingos ir brangios techniniu atžvilgiu, tačiau kontroliuojant pašarus ir aplinkos sąlygas, auginant atsparias ir ištvermingas žuvis, pvz., šamus, realiai šias sistemas eksploatuoti visiškai nesudėtinga, o užaugintos žuvys būna riebesnės bei greičiau pasiekia reikiamą svorį.
Paskaičiuota, kad 1 kg afrikinio šamo išauginimo išlaidos Lenkijoje – 4-6 Lt, realizacijos kaina – 12-14 Lt, o šios produkcijos paklausa pakankamai didelė. Lenkų praktikai teigia, jog 10 t šamų išauginimas per 8 mėnesius atneša 20 000-50 000 Lt grynojo pelno.
Paklaustas, kokios žuvys šiandien yra paklausiausios rinkoje ir turi geriausią perspektyvą, mokslininkas neabejojo: „Ateities žuvimi galima drąsiai vadinti eršketą ir starkį“.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų