Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbėjai turi galimybę modernizuoti savo veiklą pasinaudodami Europos žuvininkystės fondo parama.
Iki šių metų pabaigos renkamos paraiškos paramai gauti pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos II prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonę „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“.
Priemonės tikslus ir įgyvendinimo tvarką pristato Žuvininkystės departamento prie žemės ūkio ministerijos Europos sąjungos ir tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Rimantė DAUNYTĖ.
Priemonės tikslus ir įgyvendinimo tvarką pristato Žuvininkystės departamento prie žemės ūkio ministerijos Europos sąjungos ir tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Rimantė DAUNYTĖ.
– Kokie šios priemonės tikslai, kam galima naudoti paramos lėšas?
– Bendrasis priemonės tikslas – stiprinti žuvų perdirbimo pramonės konkurencingumą, skatinti efektyvesnę rinkodarą bei kokybiškos produkcijos tiekimą vartotojams.
Parama pagal šią priemonę skiriama naujų technologijų diegimui ir naujų produktų kūrimui, produkcijos kokybės, darbo ir higienos sąlygų gerinimui perdirbimo įmonėse, neigiamos įtakos aplinkai mažinimui, konkurencingumo skatinimui, naujų rinkų paieškai, mažai naudojamų žuvų rūšių perdirbimo plėtojimui. Parama taip pat siekiama didinti labai mažų ir mažų įmonių konkurencingumą, gerinti rinkodaros priemones.
Didžiausia galima paramos suma vienam projektui yra 10 mln. Lt. Šias lėšas galima panaudoti gamybinių pastatų, jų įrangos, žuvininkystės produktų ir jų atliekų laikymo įrangos ir patalpų statybai, rekonstrukcijai, įrengimui bei modernizavimui, naujos transportavimo įrangos, technikos, mechanizmų įsigijimui ir montavimui, kai kurių kategorijų transporto priemonių įsigijimui.
Taip pat gali būti finansuotos priemonės, skirtos žuvininkystės ir akvakultūros produktų atliekų apdorojimui, perdirbimui ir rinkodarai, išlaidos dioksino arba kitoms žmonių sveikatai kenksmingoms medžiagoms pašalinti iš žuvų miltų arba žuvų taukų, net jei galutiniai produktai skirti naudoti arba perdirbti ne žmonių vartojimui.
Finansuojamos ir išlaidos, kuriomis siekiama užtikrinti atitiktį ES teisėje numatytiems aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, veterinarijos, higienos reikalavimams, užtikrinti maisto kokybės atitiktį žmonių ar gyvūnų sveikatos standartams. Įgyvendinant projektą, paramos galima tikėtis ir darbuotojų mokymams, projekto bendrosioms ir viešinimo išlaidoms.
Parama pagal šią priemonę skiriama naujų technologijų diegimui ir naujų produktų kūrimui, produkcijos kokybės, darbo ir higienos sąlygų gerinimui perdirbimo įmonėse, neigiamos įtakos aplinkai mažinimui, konkurencingumo skatinimui, naujų rinkų paieškai, mažai naudojamų žuvų rūšių perdirbimo plėtojimui. Parama taip pat siekiama didinti labai mažų ir mažų įmonių konkurencingumą, gerinti rinkodaros priemones.
Didžiausia galima paramos suma vienam projektui yra 10 mln. Lt. Šias lėšas galima panaudoti gamybinių pastatų, jų įrangos, žuvininkystės produktų ir jų atliekų laikymo įrangos ir patalpų statybai, rekonstrukcijai, įrengimui bei modernizavimui, naujos transportavimo įrangos, technikos, mechanizmų įsigijimui ir montavimui, kai kurių kategorijų transporto priemonių įsigijimui.
Taip pat gali būti finansuotos priemonės, skirtos žuvininkystės ir akvakultūros produktų atliekų apdorojimui, perdirbimui ir rinkodarai, išlaidos dioksino arba kitoms žmonių sveikatai kenksmingoms medžiagoms pašalinti iš žuvų miltų arba žuvų taukų, net jei galutiniai produktai skirti naudoti arba perdirbti ne žmonių vartojimui.
Finansuojamos ir išlaidos, kuriomis siekiama užtikrinti atitiktį ES teisėje numatytiems aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, veterinarijos, higienos reikalavimams, užtikrinti maisto kokybės atitiktį žmonių ar gyvūnų sveikatos standartams. Įgyvendinant projektą, paramos galima tikėtis ir darbuotojų mokymams, projekto bendrosioms ir viešinimo išlaidoms.
– Kas gali pretenduoti į paramą pagal šią priemonę?
– Paraiškas paramai gauti gali teikti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, taip pat įmonės, kuriose dirba nuo 250 iki 749 darbuotojų ar kurių metinė apyvarta yra mažesnė kaip 690,56 mln. litų, t. y. didelės įmonės.
– Koks paramos intensyvumas?
– Labai mažai, mažai ar vidutinei įmonei gali būti suteikiama iki 60 proc. visų tinkamų projekto išlaidų paramos. Didelės įmonės projektams įgyvendinti gali būti suteikiama iki 30 proc. paramos nuo visų tinkamų projekto išlaidų. Likusios projekto tinkamų išlaidų dalies bei visų netinkamų projekto išlaidų finansavimą turi užtikrinti paramos gavėjas. Visos išlaidos turi būti susijusios su įgyvendinamu projektu ir patirtos ne anksčiau kaip 2007 m. sausio 1 d.
– Kol kas per šį ir pernai vykusį paraiškų rinkimą dėl paramos pagal šią priemonę kreipėsi tik 4 pareiškėjai. Kodėl toks mažas aktyvumas?
– Nors pagal šią priemonę buvo gautos tik 4 paraiškos, tačiau 2 iš jų buvo pateiktos didžiausioms paramos sumoms vienam projektui įgyvendinti, gauti. Taigi prašoma paramos suma pagal priemonę sudaro 50 proc. nuo visos prašytos paramos sumos pagal II prioritetinę kryptį, taigi paramos įsisavinimas yra pakankamai neblogas.
Tam, kad parama taptų patrauklesnė, šiuo metu svarstoma, kaip paramos teikimo tvarką padaryti prieinamesnę ir operatyvesnę. Ją ketinama supaprastinti dviem kryptimis – kai prašoma paramos suma didesnę kaip 174 000 ir kai prašoma suma mažesnė arba lygi 174 000 litų. Pastaruoju atveju bus atlikti keli svarbūs pakeitimai – pareiškėjams nebereikės pateikti atskiro verslo plano, jis taps sudėtine paramos paraiškos dalimi. Be to, bus taikomi mažesni reikalavimai ekonominio gyvybingumo kriterijų atitikimui. Pareiškėjams išliks tik du rodikliai: skolos rodiklis ir grynojo pelno ataskaitiniais arba praėjusiais ataskaitiniais metais rodiklis.
Paspartės paraiškų vertinimo terminai, paramos gavėjai bus tvirtinami nebe Projektų atrankos komiteto sprendimu, o Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus įsakymu.
Supaprastinama paramos teikimo tvarka ir projektams, kuriems įgyvendinti prašoma didesnės nei 174 000 Lt paramos. Šiems projektams bus taikomi ne tokie griežti ekonominio gyvybingumo kriterijai. Bus tikrinami tik trys rodikliai – paskolų padengimo rodiklis, kuris turi būti didesnis arba lygus 1,25; grynasis pelningumas – didesnis arba lygus 1 ir skolos rodiklis mažesnis arba lygus 0,7 vietoj galiojančio mažesnio arba lygaus 0,6.
Daugiau informacijos apie priemonę „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ bei kitas Programos priemones rasite Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.
Tam, kad parama taptų patrauklesnė, šiuo metu svarstoma, kaip paramos teikimo tvarką padaryti prieinamesnę ir operatyvesnę. Ją ketinama supaprastinti dviem kryptimis – kai prašoma paramos suma didesnę kaip 174 000 ir kai prašoma suma mažesnė arba lygi 174 000 litų. Pastaruoju atveju bus atlikti keli svarbūs pakeitimai – pareiškėjams nebereikės pateikti atskiro verslo plano, jis taps sudėtine paramos paraiškos dalimi. Be to, bus taikomi mažesni reikalavimai ekonominio gyvybingumo kriterijų atitikimui. Pareiškėjams išliks tik du rodikliai: skolos rodiklis ir grynojo pelno ataskaitiniais arba praėjusiais ataskaitiniais metais rodiklis.
Paspartės paraiškų vertinimo terminai, paramos gavėjai bus tvirtinami nebe Projektų atrankos komiteto sprendimu, o Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus įsakymu.
Supaprastinama paramos teikimo tvarka ir projektams, kuriems įgyvendinti prašoma didesnės nei 174 000 Lt paramos. Šiems projektams bus taikomi ne tokie griežti ekonominio gyvybingumo kriterijai. Bus tikrinami tik trys rodikliai – paskolų padengimo rodiklis, kuris turi būti didesnis arba lygus 1,25; grynasis pelningumas – didesnis arba lygus 1 ir skolos rodiklis mažesnis arba lygus 0,7 vietoj galiojančio mažesnio arba lygaus 0,6.
Daugiau informacijos apie priemonę „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ bei kitas Programos priemones rasite Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.
Žemės ūkio ministerijos informacija
Užs.
Užs.