Trys savaitės Pietų Amerikoje

Trys savaitės Pietų Amerikoje

Raminta ČESNAUSKAITĖ

Nors sakoma, kad vasara – atostogų metas, daugelis lietuvių, norėdami pabėgti nuo lietaus ir šalčio į šiltesnius kraštus traukia ir žiemą, ir pavasarį, ir rudenį…

Kelionės po pasaulį šiandien mažai ką nustebins: sienos atviros, bilietus galima užsisakyti internetu, o kelionę susiplanuoti padeda įvairūs socialiniai tinklai, kur keliautojai dalinasi patarimais. Sunkiausia turbūt surasti kartu galinčių keliauti žmonių. Todėl kai draugai pasakė, kad ruošiasi į Pietų Ameriką ir pasiūlė kartu – iš karto sutikau… Per tris savaites norėjosi apžiūrėti Igvasu (Iguasu) krioklius Brazilijoje ir Argentinoje, pakeliui aplankant Urugvajų. Kadangi atostogauti pavyksta tik kartą per metus, prieš intensyvią kelionę kelias dienas pailsėjome Brazilijoje, Ilhabela (Gražioji) saloje, tada keliavome į Rio de Žaneirą, pagyvenome Vidigalo favelose (taip vadinami lūšnynai Brazilijoje), per Urugvajų nusigavome iki Argentinos, tada – prie krioklių, neplanuotai nuėjom į Paragvajų (pėsčiomis) ir – namo. Lipant į lėktuvą Portugalijoje besižegnojantys ir bučiuojantys ant kaklo kabančius kryželius brazilai priminė, kad vykstame į šalį, kur gyvena daugiausiai pasaulyje katalikų… ir kad pastaruoju metu dažnokai krenta lėktuvai… Visi 8 lėktuvai, kuriais kelionės metu skridau, sėkmingai nusileido, nors ir su nuotykiais…

Brazilija

Susisiekimas

Pietų Amerikoje turistus vertina: bilietams taikoma nuolaida, lėktuvuose be papildomos priemokos duoda verslo klasės vietas. Ten labai populiaru važinėti autobusais, net į kaimynines šalis, ar iš vieno šalies galo į kitą, todėl autobusai yra patogūs, ilgose kelionėse kartu važiuoja 1-2 darbuotojai, kurie dalina maistą ir gėrimus, antklodes ir pagalves, galima žiūrėti filmus, klausytis muzikos. Vairuotojai – bebaimiai, lakstantys vingiuotais kalnų takeliais, naktį autobusą purtydavo į visas puses, bet greitis nemažėdavo. Užtat visur atvažiuodavom laiku, tik Rio de Žaneire kamščiai sutrukdė. Atiduodant lagaminus ant kiekvieno klijuojami lipdukai su numeriu, kad kiekvienas pasiimtų tik savo lagaminą. Vagysčių nebūna, bet autobusų stotys nuklotos krūvomis mažų lapelių…

Prisiskaitę internete apie turistų apiplėšimus taksi automobiliuose, iš pradžių bijojome lipti į juos. Vietiniai sakė, kad nesaugu gaudyti taksi gatvėse, tačiau oro uostuose veikiančiuose taksi punktuose drąsiai galima derėtis ir važiuoti. San Paule taksi vairuotojas ne tik nuvežė į San Sebastiano autobusų stotį, bet ir padėjo nusipirkti bilietus į Ilhabelos salą, o iš Argentinos į Braziliją atvažiavome taksi automobiliu, pasienyje palikom lagaminus taksistui ir ėjom į muitinę užpildyti reikalingų dokumentų.

Vidigalo favelosBrazilijos favelose susisiekimas unikalus: aukštyn žemyn ištisą parą zuja autobusiukai „combiai“ ir motociklai, prie kurių laukia ilgokos eilės, bet pats keliavimo procesas vyksta labai greit: vos spėji užšokti, nušokti ir susimokėti. Vairuotojo nei lipant ant motociklo, nei važiuojant liesti negalima, sako, jie pyksta. Važiuojant sunku viena ranka laikyti šalmą, kad nekristų, o kita – laikytis, kad nenukristum, kelias ten staigiai kyla aukštyn ir labai vingiuotas, platus, bet kai eismas judrus, baisu likti nubrozdintais keliais. Vairuotojai ten – virtuozai, vietiniai keleiviai – irgi, sugeba kiekvienoj rankoj laikyti po krepšį, kalbėti mobiliuoju telefonu, nepamesti šalmo ir nenukristi.

Gražioje saloje piktos „boroshudos“

Ilhabela (Iljabela) – maža, graži, debesyse skendinti sala, pilna ne tik krioklių ir paplūdimių, bet ir piktų vabzdžių „boroshudos“. Nežinau, kaip tie vabzdžiai atrodo, pamatydavau ne vabzdį, o įkandimą. Prie dažniausiai lankomo Tokos krioklio įrengti didelės talpos indai su repelentais nuo vabzdžių, šalia kavinėje dirbanti moteris gestais vis bandė parodyti, kad saugotume pėdas ir kulkšnis. Neklausėm. Kitą rytą labai gailėjomės: trijų „lituanos“ (lietuviai portugališkai) kojos netilpo nei į vienus batus ir baisiai niežėjo, bet viešbučio, kuriame gyvenom, savininkas tik numojo ranka ir liepė nesikasyti, užtikrino, kad „boroshudos“ visai nebaisūs, įkandimai paniežės pusdienį ir viskas. Gal, brazilams… Lietuvius tinimas kankino kelias dienas, o niežėjo visą mėnesį, bet buvo proga nusipirkti braziliškas šlepetes (havaianas). Beje, vienas lietuvis liko sveikom kojom, atrodo, suveikė braziliška kačasa (romas), kurios paragavo maudynių išvakarėse. Iš Ilhabelos į Rio De Žaneirą keliavom gerokai sukandžioti.

Rio

Rio de Žaneiras mus pasitiko kamščiais, žmonių minia, triukšmu ir lūšnynais. Nesinorėjo lipti iš autobuso. Keliaudami iki nakvynės Vidigalo (brazilai taria Vidžigalo) favelose beskubėdami įlipom ne į tą autobusą (numeris tas, bet važiavo ne ta kryptimi), teko išlipti ir laukti kito. Favelose, kurios įsikūrusios beveik ant Atlanto vandenyno kranto, gatvių pavadinimų ir numerių nėra. Šūkavom vardus žmonių, pas kuriuos turėjome gyventi. Prisišaukėm favelose gyvenančio lietuvio Tito draugę brazilę Vanesą. Ji paaiškino, kad Vidigalo favelose gyventi saugu, nors naktimis mus saugojo pitbulis Argas. Atrodė, kad brazilai ten niekada nemiega, nei suaugusieji, nei vaikai, tuo įsitikinome, kai Titas vėlai vakare nusivedė į barą „Crystal“ (daug kam žinomą iš Martyno Starkaus apsilankymo jame). Baras Brazilijoje – tai paprastai nedidelė patalpa, kurioje už prekystalio stovi pardavėjas ir šaldytuvas, o iškaba ir keli stalai, dažniausiai plastikiniai, su lankytojais – lauke. Mes sėdėjome tiesiog ant kelio, kuriuo pirmyn atgal vaikščiojo vidigaliečiai, dažnai sustodami ir šnekteldami ar pašokdami su baro lankytojais. Beje, Titas sakė, kad tiek daug lietuvių turistų vienu metu Vidigale nebuvo – kartu su juo buvome septyniese. Ir dar Kovo 11-ąją. Ta proga buvom privaišinti brazilišku alumi. Po kelių valandų Lietuvos vėliava plevėsavo Kopakobanos ir Ipanemos paplūdimiuose.

Nepaisant ginkluotų policininkų favelos prieigose (aukščiau jie nelipa), kitą dieną jautėmės čia kaip namuose, besileidžiant siauromis vingiuotomis gatvelėmis link vandenyno, visi su mumis sveikinosi ir kalbino. 1980 m. Vidigalo faveloje lankėsi Jonas Paulius II, dabar toje gatvelėje lūšnos yra brangiausios visoje faveloje.

Rio de Žaneire planavome pagyventi favelose, prisimaudyti vandenyne, pamatyti miestą laiminantį Kristų, dar spėjome aplankyti ir turistams būtinas Cukraus ir Korkovado kalvas, Marakanos stadioną. Neįmanoma neįsimylėti Rio, jei pirmą vakarą nesinorėjo išlipti iš autobuso, tai paskutinį rytą nesinorėjo lipti į taksi automobilį.

Maistas

Tikras lietuvis Brazilijoje nemirtų iš bado: brazilai valgo daug bulvių ir mėsos, dažniausiai geria kokakolą arba alų. Visuose miestuose ir favelose bet kuriuo paros metu galima nusipirkti mėsainį. Brazilijoje labai populiarus gatvės maistas. Vietiniai čia pasigamina tradicinių patiekalų ir kasdien prekiauja jais kaip užkandžiais. Populiariausi pão de queijo (pažodžiui – „sūrio kepalas“) – mažos bandelės, pagamintos iš tapijokos miltų, jų skonis kaip sūrio bandelių. Būna įvairių dydžių ir formų, pardavinėjamos vienetais arba po 12, 24 vienetus. Labai skanu, tik kai lauke visada daugiau nei 30 laipsnių karščio, nelabai jų norisi, norėdavosi ledų, o jų nedaug ir brangūs. Tik mažesniuose miesteliuose būdavo atskiros ledų parduotuvės. Ir aišku – braziliška kava: kiek buvo lagaminuose laisvos vietos užsikimšo mate ir kava. Paskutinį vakarą Brazilijoje paragavom ir Caipirinha kokteilių (cachaça – kačasa, sumaišyta su žaliąja citrina ir nerafinuotu cukrumi).

Inžinerinis pasaulio stebuklas – Itaipu

ItaipuKeliaujantys link Igvasu krioklių dažniausiai užsuka ir į Itaipu – Paragvajaus ir Brazilijos teritorijose esančią, ilgą laiką buvusią didžiausia pasaulyje hidroelektrinę. Iš guaranių k. Itaipu „dainuojantys akmenys“, apie tai ir elektrinės istorija pasakojama filmuke pradedant ekskursiją. Hidroelektrinė pastatyta užtvenkus Paranos upę 1984 m., paskutiniai du iš planuotų 18 generatorių paleisti 1991 m. 2007 m. paleisti dar du papildomi generatoriai. Elektrinės užtvankos ilgis 7,7 km, pastačius elektrinę, susiformavo 200 km ilgio ir 1400 kv. km pločio marios,18 turbinų po 700 megavatų per metus pajėgia pagaminti vidutiniškai 108 teravatvalandžių elektros energijos, tačiau faktinė gamyba siekia 90 TWh per metus. Elektrinės statyba buvo finansuojama Brazilijos ir Paragvajaus lėšomis, statybai skirta 27 mlr. JAV dolerių. Itaipu elektrinė Brazilijai, kurios ekonomika yra didžiausia Pietų Amerikoje, tiekia apie 20 proc. suvartojamos elektros energijos, o Paragvajui – daugiau nei 90 procentų. Kai Itaipu jėgainėje 2009 m. įvyko avarija, be elektros liko 50 mln. brazilų ir beveik visi Paragvajaus gyventojai. Hidroelektrinė ir didžiulė ją supanti teritorija įspūdinga, bet turas po ja ne specialistui nuobodokas. Be to, gaila, kad ją statant sunaikinti kriokliai, išdarkytas kraštovaizdis, reklaminiame filmuke pasakojama, kad gyvūnai buvo išsaugoti, o dabar daug dėmesio skiriama aplinkos apsaugai ir švietimui, elektrinės teritorijoje sodinami medeliai, tačiau vis tiek lieka įspūdis, kad tai tik reklama. Ypač pamačius Igvasu krioklius, o sakoma, kad statant jėgainę sunaikinti kriokliai buvo dar įspūdingesni.

Kriokliai

Igvasu kriokliaiIšgirdę žodį krioklys visi dažniausiai pagalvoja apie Niagarą, bet tie, kas matė Igvasu („y guasu“ reiškia „Didysis vanduo“) krioklius, sako, kad po jų Niagara atrodo tikrai varganai. Rekomenduojama iš pradžių pamatyti krioklius iš Brazilijos pusės, o vėliau aplankyti ir argentinietišką. Brazilijos pusėje vaizdai puikūs, tačiau Argentinos pusėje tų vaizdų gerokai daugiau. Šie kriokliai ypač įspūdingai atrodo saulėtą dieną, kai pro kylančių purslų rūką galima pamatyti vaivorykštę. UNESCO yra įtraukusi krioklius į pasaulio paveldo sąrašą. Abiejose pusėse – Brazilijoje ir Argentinoje – yra nacionaliniai parkai, įrengtos apžvalgos aikštelės, takeliai, tilteliai. Parkuose siūlomos įvairios pramogos: nusileidimas stačiomis uolomis virvėmis šalia upės, plaukimas laivu iki pat krioklių, krioklių stebėjimas mėnulio šviesoje ir pan. Parke yra daug ženklų, draudžiančių maitinti gyvūnus, kadangi čia daugybė meškėnų, kurie tiesiog terorizuoja turistus, prašinėdami ir atiminėdami maistą. Mano draugai neteko didelio gabalo picos – meškėnai išplėšė jį tiesiog iš rankų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų