Vieningas, iniciatyvus ir bendradarbiaujantis Kietaviškių seniūnijos kolektyvas. Iš kairės: Jurgita Kananavičienė, Guostė Vitkauskaitė, Kęstas Bukinas, Justina Kumparskienė, Donatas Kazlauskas, Albertas Bliujus ir seniūnė Jurgita Matkevičienė
Virginija Jacinavičiūtė
Atvykus į Kietaviškių seniūnijos administraciją, negali nepastebėti dviejų dalykų. Pirma, Kietaviškių seniūnijos aplinka ir pastatas nuolat gražėja. Kabinetai jaukūs, šviesūs, pirmojo aukšto salė papuošta senosiomis Kietaviškių krašto nuotraukomis. O pabaigus antrojo aukšto remontą, ten bus eksponuojami tautodailininko Zigmo Mažeikos drožinėti darbai. Antras dalykas, kuris patraukia dėmesį – itin jaunas kolektyvas, kuriame netrūksta energijos, iniciatyvos ir noro ieškoti naujų sprendimų. Vis dėlto darbuotojos pabrėžia: amžius čia nėra svarbiausias dalykas. Viešajame sektoriuje savo vietą turi ir sukaupta patirtis, ir naujas požiūris, o skirtingų kartų derinys gali tapti stipriausia komandos puse.
„Elektrėnų kronika“ pakalbino Kietaviškių seniūnijos darbuotojas, domėdamasi, kaip vyksta kasdienis darbas, kaip pavyksta išlaikyti draugišką ir vieningą komandą, su kokiais iššūkiais susiduria kasdienybėje ir kas suteikia džiaugsmo darbe.
Jaunatviška energija, kuri virsta darbais
Kietaviškių seniūnijoje dirba keturios jaunos specialistės: buhalterė Guostė Vitkauskaitė, specialistė Jurgita Kananavičienė, atsakinga už gyvenamosios vietos deklaravimą, kapinių priežiūrą ir švarą seniūnijoje, socialinė darbuotoja Jovita Kairevičienė bei specialistė Justina Kumparskienė, atliekanti žemės ūkio funkciją, dirbanti su notariniais veiksmais ir viešaisiais pirkimais. Skirtingos jų atsakomybės sritys, tačiau kasdienybėje visos susiduria su tuo pačiu – gyventojų klausimais, netikėtomis situacijomis ir būtinybe greitai ieškoti sprendimų.
Pačios specialistės savo kolektyvą pirmiausia apibūdina kaip atsakingą, vieningą, iniciatyvų, bendradarbiaujantį ir empatišką. Pasak jų, būtent tarpusavio pasitikėjimas ir pagalba leidžia lengviau įveikti kasdienius iššūkius. Kai kyla sudėtingesnė situacija, sprendimo ieškoma kartu – pasitariant, pasidalijant turima informacija ir pasitelkiant skirtingų sričių kompetencijas.
Jaunatviškumas, jų manymu, labiausiai atsiskleidžia ne amžiumi, o požiūriu į darbą. Specialistės drąsiai naudojasi technologijomis, socialinėmis medijomis, ieško efektyvesnių darbo būdų ir yra atviros naujovėms. Tačiau kartu pabrėžia, kad vien energijos neužtenka – darbui seniūnijoje būtina atsakomybė, kantrybė, empatija ir gebėjimas įsiklausyti į žmogų.
„Žinome, kad galime kreiptis pagalbos, pasitarti“, – apie kolektyvą sako socialinė darbuotoja Jovita Kairevičienė. Jos darbe ypač svarbus gebėjimas įsigilinti į kiekvieno žmogaus situaciją, nes socialinės problemos retai turi vieną paprastą sprendimą.
Buhalterė Guostė Vitkauskaitė atkreipia dėmesį, kad ne visi seniūnijos darbai yra matomi gyventojams, tačiau jų rezultatas jaučiamas kasdien. „Nors finansininko darbas dažnai lieka nepastebimas, tačiau tvarkingai valdomi finansai užtikrina kasdienę seniūnijos veiklą“, – sako ji.
Specialistė Jurgita Kananavičienė, be tiesioginio darbo su gyventojais, vadovaujanti Kietaviškių bendruomenei, labiausiai vertina žmonių pasitikėjimą. Jai svarbu ne tik suteikti reikalingą pagalbą, bet ir palaikyti ryšį su bendruomene, pasiekti atokiau gyvenančius žmones, į seniūnijos veiklas įtraukti senjorus.
O Justinai Kumparskienei didžiausią pasitenkinimą suteikia matomas darbo rezultatas – sutvarkytos viešosios erdvės, įgyvendintos iniciatyvos ir darbai, kurie tiesiogiai keičia žmonių aplinką. „Šis darbas suteikia galimybę realiai prisidėti prie savo krašto kūrimo ir žmonių gerovės“, – sako ji.

Visos specialistės sutaria, kad dirbant seniūnijoje veiklos netrūksta. Čia kasdien tenka spręsti skirtingas situacijas, bendrauti su žmonėmis, reaguoti į jų poreikius ir kartu ieškoti geriausių sprendimų. Būtent galimybę matyti savo darbo prasmę jos įvardija kaip vieną didžiausių šio darbo privalumų.
„Svarbiausia – noras padėti žmonėms, empatija ir kantrybė. Žinių galima išmokti, o nuoširdus požiūris ir noras prisidėti prie gyventojų gerovės yra didžiausia vertybė“, – sako Jovita Kairevičienė.
Galbūt todėl kalbėdamos apie savo kolektyvą specialistės pirmiausia mini ne amžių, o tai, kas jas vienija – atsakomybę, pasitikėjimą, norą bendradarbiauti ir padėti žmogui. Jaunatviška energija čia tampa ne tik naujų idėjų šaltiniu, bet ir papildymu patirčiai, kurią į viešąjį sektorių atsineša skirtingų kartų darbuotojai.
Šiam kolektyvui vadovauja iš Kietaviškių kilusi seniūnė Jurgita Matkevičienė. Seniūnės klausėme, kaip pavyksta išlaikyti vieningą ir stiprų kolektyvą.
Manau, kad stipraus kolektyvo pagrindas yra pasitikėjimas ir pagarba vieni kitiems. To nesukursi per vieną dieną. Mes tai darome kasdien dirbdami kartu, kalbame, tariamės ir sprendžiame įvairias situacijas. Žinoma, kaip ir kiekviename kitame kolektyve, turime skirtingų nuomonių, skirtingų darbo stilių, diskutuojame, ieškome sprendimų, bet svarbiausia, kad mokame išgirsti vieni kitus. Pas mus nėra „mano“ ir „tavo“ darbų. Yra mūsų seniūnija, mūsų žmonės ir mūsų bendras rezultatas. Jei viena kolegė turi daugiau darbų, o kita gali padėti, tai natūraliai taip ir darome. Tiesiog matome, ką reikia padaryti ir padarome. Man labai svarbu žinoti, kad galiu pasitikėti savo komanda, o darbuotojai žino, kad gali kreiptis tiek į koleges, tiek į mane.
Džiaugiuosi, kad mūsų komandoje daug jaunų žmonių. Šiandien daug tokių išvyksta, ieško kitų galimybių, todėl labai vertinu, kad mūsų specialistės pasirinko dirbti seniūnijoje ir būti arčiau žmonių. Jaunumas mums duoda daug energijos. Jaunos kolegės nebijo naujovių, greitai perpranta technologijas, drąsiau siūlo idėjas, ieško, kaip darbus atlikti paprasčiau ir patogiau gyventojams. Dažnai užtenka vienai iš mūsų pasiūlyti mintį, o netrukus jau visos galvojame, kaip ją įgyvendinti. Kartu labai vertiname ir mūsų vyresnius kolegas vyrus. Jie turi daug praktinės patirties, kuri kasdien praverčia sprendžiant įvairias situacijas. Esame dėkingos ir darbą baigusioms kolegėms už jų perduotas žinias, patirtį ir palaikymą pirmaisiais darbo metais. Manau, kad būtent jaunystė ir patirtis labai gražiai papildo viena kitą.

Mūsų komandą papildo ir Elektrėnų kultūros centro renginių organizatorė Rūta Vaičekonytė- Chveduk. Nors renginių organizavimas yra jos tiesioginis darbas, mes niekada nelaikome to tik jos ar kultūros centro reikalu. Tai yra mūsų žmonėms skirti renginiai. Todėl, kai reikia pagalbos, prisidedame visi kas kuo gali. Man atrodo, kad būtent toks požiūris ir kuria tikrą komandą.
Turbūt didžiausia mūsų stiprybė ir yra tai, kad esame skirtingi, bet judame viena kryptimi. Vieni turime daugiau patirties, kiti daugiau drąsos išbandyti naujus dalykus, tačiau visi norime to paties, kad mūsų gyventojams būtų gera čia gyventi.
