Susitikimas Kazokiškėse: nuo padėkų iki piktų kalbų

Policijos pareigūną, aptarnaujantį Kazokiškių seniūniją V. Jachimavičių, susirinkusiems pristato meras G. Ratkevičius

Ne visad šitaip bus –
Pavasarį sugrįš paukščiai,
Šypsosis žmogus,
Bus žydras dangus.
Tik nepamiršk –
Visada taip nebus.
(A. Vyšniauskas)

Julija Kirkilienė

Į susitikimą su savivaldybės vadovais, vykusį kovo 19 d., ka­zokiškiečių prigužėjo pilna salė. Vieni čia atėjo išgirsti tai, ko nežinojo, kiti atėjo išsikalbėti, nenorėdami nieko žinoti. Tik nei žinojimas, nei nežinojimas nepalengvina Kazokiškių žmonių gyvenimo – visi jie dūsta nuo sąvartyno smarvės, ir, kaip sakė vienas gyventojas, gal nuo tos smarvės žmonėms nervai pakriko.

Pokalbiai su policijos pareigūnu
Posėdį pradėjęs meras Gediminas Ratkevičius žmonėms dėkojo už aktyvumą, pristatė darbotvarkę ir pirmajam žodį suteikė Elektrėnų PK Veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui Vytautui Jachimavičiui, aptarnaujančiam Ka­zokiškių seniūniją. Pareigūnas in­formavo, kad seniūnijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, tarp nusikaltimų dažniausiai vyrauja smurtiniai nusikaltimai, neblaivių vairuotojų nustatymas ir vagystės. Seniūnijos gyventojai vis dar nukenčia nuo sukčių. Ir šiais metais vienas kazokiškietis sukčiams atidavė 5 tūkst. eurų. Pinigus žmogus išgrynino ir atidavė… Pareigūnas dar kartą susirinkusiems skaitė paskaitą, kad nei policija, nei kiti pareigūnai iš žmonių pinigų nereikalauja, o bendraujant su atsitiktiniais žmonėmis ar įsileidžiant juos į namus, visada reikia įsitikinti, ar jie iš tiesų kokiai tarnybai atstovauja. Gyventojai pareigūnams turėjo klausimų dėl miškovežių kelių gadinimo ir kelio ženklų dingimo.

Pokalbiai su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba
PGT viršininkas Jonas Chveduk gyventojus informavo apie gaisrus savivaldybėje. Jis sakė negalintis pasidžiaugti, kad gaisruo­se nebūtų žuvę žmonių. Tiesa, dvejus metus gaisruose žuvusių savivaldybėje nebuvo, o šiais metais Alesninkų k. ugniagesiams iš gaisravietės teko išnešti mirusio žmogaus palaikus. Pavasaris, kai vieni džiaugiasi atgimstančia gamta, kiti degina iš rudens nenušienautą žolę. Deginama žolė pavojų kelia ne tik žolėje gyvenantiems gyvūnams, bet ir žmonėms. Statistika nesikeičia daug metų – nuo degančios žolės užsiliepsnoja ir netoliese esantys pastatai. Ugniagesiai gelbėtojai ne tik gaisrus gesina, bet ir gelbėjimo darbus atlieka. Dažniausiai tenka gelbėti skęstančius. Ugniagesiai taip pat atlieka ir prevencinius darbus. Tiems, kas neturi galimybės įsigyti detektorių ar nemoka jų įsirengti, ugniagesiai, žmonėms sutikus, užeina į gyvenamas patalpas ir detektorius įrengia, praveda instrukciją, kaip jais naudotis.

Pokalbiai su seniūnu
Seniūnas A. Vyšniauskas, prieš supažindindamas žmones su seniūnijoje atliktais darbais, pa­skaitė savo kūrybos eilėraštį su užkoduotu pavadinimu: visada taip nebus. Pasveikinęs seniūnijos Juo­zapus, kurių salėje nebuvo nė vieno, su vardadieniu, seniūnas ataskaitą pradėjo nuo informacijos apie seniūnijoje mažėjantį gyventojų skaičių. 2025 m. Kazokiškių seniūnijoje mirė 2 žmonės, o gimė vienas. Jei ne ta smarvė nuo sąvartyno, Kazokiškių seniūnijoje gyventi būtų gera. Asfaltuojami keliai ir šaligatviai, gyvenvietėse įrengiamas apšvietimas, suskait­menintos prie bažnyčios esančios­ kapinės, suremontuotas daugiafunkcis pastatas Kazokiškėse, kur veikia seniūnija, biblioteka, vaikų dienos centras. Kazokiškės garsėja išskirtiniais renginiais, kuriems lėšų bendruomenės gauna iš projektų. Šiais metais Kazokiškių bendruomenė jau laimėjo 3 konkursinius projektus, todėl vasarą vėl vyks gražūs renginiai. Vienas iš tokių renginių – poezijos šventė Grabijoluose. Už bendrą darbą seniūnas dėkojo seniūnaičiams ir bendruomenei…

Ne visiems seniūnas geras
Kalbant seniūnui, salėje prasidėjo nepatenkintųjų gyvenimu Kazokiškėse pasisakymai. Jurgita žėrė priekaištus bendruo­menei, kurios narės – vardino vardais – su ja negražiai kalbančios, peikė seniūną dėl vandens tiekimo. Sugedus vandens tiekimui, bėdą išsprendusi ne seniūnija, o savivaldybė. Jurgita pyko ant bendruomenės pirmininko ir seniūno dėl kompensacijos iš VAATC dalybų. Prieš ketverius metus į Kazokiškes atsikėlusi Jurgita ir jau gavusi per 3 tūkst. eurų gyvenamųjų patalpų pagerinimui, vis dar liko nepatenkinta, nes už tiek pinigų nedaug darbų galėjo atlikti. Meras paaiškino, kad gaunamas lėšas – 40 tūkst. eurų per metus – padalinti reikia 24 namų ūkiams, todėl visiems pinigų pagal poreikius neužtenka.
Iš Lentvario į Kazokiškių seniūniją gyventi atsikėlęs Jonas pyko ant seniūno, kad jis nesu­drausmina miškovežių, išmalan­čių seniūnijos kelius, pyko ant bendruomenės pirmininko, kad jis neužregistruoja jo prašymų. Dar viena gyventoja priekaištavo, kad į Kazokiškių bendruomenę ne visi gyventojai priimami, kitiems siūloma stoti į jaunimo organizaciją „Ąžuolas“. Kas nenorėjo, negirdėjo, kad ne tais keliais važiuojančius miškovežius skųsti tarnyboms gali kiekvienas gyventojas, nes seniūnas visų negali pamatyti, kad bendruomenės pirmininkas kiekvieną prašymą registruoja ir vieną egzempliorių grąžina pareiškėjui, kad antra bendruomenė Kazokiškėse įkurta, norint rašyti daugiau projektų ir į seniūniją pritraukti lėšų.

Užtarėjai
Pasibaigus piktoms kalboms, kalbėti atsistojo Olegas. Jis gyventojams priminė, kokios Kazokiškės buvo prieš vadovauti pradėjus A. Vyšniauskui, kaip buvo supriešinti žmonės ir kaip dabar Kazokiš­kės atsigauna – asfaltuojami keliai, prižiūrimi žvyrkeliai, apšviestos gyvenvietės, gražūs renginiai, vienijantys žmones. „Seniūnas dirba ir matomas rezultatas“, – A. Vyš­niauską gyrė Olegas. Išsikalbėjus žmonėms, apie numatomus projektus seniūnijoje kalbėti buvo leista Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjai Giedrei Tomkevičiūtei-Kalinauskienei. Ji informavo apie planus suremontuoti kultūros namų stogą ir sutvarkyti aplinką, tinkančią renginiams, senus šviestuvus pakeisti į led šviestuvus, apie bendradarbiavimą su Neries regio­niniu parku ir bendrus projektus. Meras, padėkojęs kazokiškiečiams už išsakytus sopulius, pakalbėjo apie kompensacijas už nepatogumus gyvenant šalia sąvartyno. Pinigai, pasak mero, žmones vienija ir skaido. Dabartinės kompensacijos yra mažos, nė karto neindeksuotos, todėl jam pasisekę įtikinti VAATC valdybą kompensacijas indeksuoti, t.y. padidinti. Kiek tos kompensacijos bus padidintos, neinformavo, bet sakė, kad galėtų būti tokios, kad nekiršintų žmonių.

Katastrofa dėl smarvės
Po mero žodžių mūšį kantriai atlaikė Kazokiškių sąvartyno eksploatacijos vadovas Rokas Vilniškis. Jis keletą kartų žmonėms priminė, kad ne jis sąvartyną statė, kad ne jo kompetencija yra jį uždaryti ar į sąvartyną neleisti vežti nerūšiuotų atliekų iš Vilniaus tuo metu, kai dėl gaisro padarinių nedirbo atliekų tvarkymo įmonė „Energesman“. Nerūšiuotų šiukšlių į sąvartyną atvežta buvo per 15 tūkst. tonų, o išvežta, kol kas, tik tūkstantis. Pati didžiausia smarvės iš sąvartyno bėda – nėra dujų surinkimo įrangos, todėl Kazokiškėse dėl smarvės susidarė katastrofiška padėtis. Iš kalbų paaiškėjo, kad Vievyje veikusi įmonė „Autoidėja“, kurį laiką ėmusi dujas iš sąvartyno ir Elektrėnams tiekusi pigesnę šilumą, dėl sugedusių įrengimų nebedirba. Šią žinią žmonės pasitiko su baime dėl savo sveikatos. Rokas ranką prie širdies pridėjęs žmones ramino, kad tą kaupą baigia uždengti, kad geriau būtų likusias 14 tūkst. tonų nerūšiuotų Vilniaus šiukšlių uždengti kaupe ir taip kuo greičiau sumažinti smarvę. VAATC esą skuba pirkti fakelą, kuris degins kaupe surinktas dujas ir pan. Sąvartynas esąs tarnybų įpareigotas su tarša susitvarkyti iki balandžio 10 d., dėl ko eksploatacijos vadovas abejojo. Kazokiškių sąvartynas užima 12 ha plotą. Planuota veikla buvo dvidešimčiai metų, todėl pagal planus kitais metais sąvartynas turėtų būti uždarytas. Bet 2007 metais, atidarius sąvartyną, užpildyti jį buvo pla­nuo­jama nerūšiuotomis atliekomis. Pasikeitus atliekų rūšiavimo tvarkai, sąvartyne vietos liko gal dar porai dešimtmečių. Todėl Lietuva vietos naujam sąvartynui iki šiol neieškojo, tik Vilniaus atliekų tvarkymo centras (VAATC) aktyviai ieško landų pakeisti TIPK leidimo nuostatas į leidžiančias didesnį aplinkos užterštumą.