Nuotr.: Elektrėnų krašto žmonių su negalia draugijos pirmininkė Audra Česonienė (dešinėje) sakė besidominti galimybe įsidarbinti žmonėms, turintiems negalią ir jų artimiesiems. Prie „Delamode Baltics“ stendo
Julija Kirkilienė
Tokiu gražiu pavadinimu Elektrėnų profesinio mokymo centras (EPMC) suorganizavo karjeros dieną. Karjeros diena buvo skirta Elektrėnų savivaldybės ir Kaišiadorių rajono verslininkams, ieškantiems darbuotojų, ir žmonėms, ieškantiems darbo. Tikslinė renginio auditorija, žinoma, EPMC diplomantai. Kiekvienais metais šis mokymo centras darbo rinkai paruošia per keturis šimtus darbuotojų. Karjeros dieną pradėjusi EPMC direktorė Lina Triponienė kalbėjo apie norą nutiesti stiprius ir geros kokybės tiltus tarp darbdavių ir darbuotojų tam, kad jaunimas sau tinkamą darbą surastų Lietuvoje, ir geriau, mūsų regione, o ne svetimose šalyse.
Iš tiesų, renginyje informacijos pasisėmė ne tik darbdaviai ir darbo ieškantys, bet ir tie, kurie svajoja sukurti savo darbo vietą.
Po Elektrėnų mero Gedimino Ratkevičiaus, Kaišiadorių r. mero Šarūno Čėsnos bei Kauno prekybos ir pramonės amatų rūmų Kaišiadorių atstovybės vadovo Remigijaus Daugėlos sveikinimo kalbų, pranešimą skaitė finansų konsultantė Elvyra Kudrešovienė. MB „Finansų baba“ įkūrėja pateikė naudingos informacijos visoms pusėms – ji kalbėjo apie pensijų kaupimą ir pakeitimus II pakopoje. II pakopos pensijos kaupimas ir nutraukimas svarbus tiek pradedantiems dirbti, tiek sulaukusiems pensinio amžiaus.
Gal labiausiai įtrauki renginio dalis buvo sėkmės istorijos. Savo istorija pasidalino sūrinės „Ostvalds fabrica“ įkūrėja Eglė Ostvalds, parodose „Pirk prekę lietuvišką“ gavusi net 3 aukso medalius. Sėkmės istorija Eglė dalinosi su jai būdingu humoru ir palyginimais. Pasak verslininkės, svarbiausia tikslo siekti laikantis visų taisyklių, nes ir kortomis lošiant „Durnių“ taisykles reikia žinoti. Liutonių kaime įkurtoje „Ostvalds fabrica“ sūrinėje Eglė vykdo sūrių degustacijas, sūrių gamybos edukacijas, organizuoja sūrių pietus ir pan.
Iš Druskininkų kilęs Renatas Žyla pasakojo apie savo gyvenimą iki 36 metų, kai sugalvojo įgyvendinti vaikystės svajonę – pasistatyti plaustą ir su juo keliauti. Dabar jau 10 metų Renatas su dviejų aukštų, 220 kv. m kruiziniu plaustu organizuoja keliones Nemunu. Žmona, sako Renatas, nepatikėjo kvailomis vyro svajonėmis, susidėjo daiktus ir jį paliko. O jis skaitė, domėjosi, pats statė plaustą, investuodamas savo lėšas, ir jam pasisekė. Lietuvos kūno kultūros akademijos absolventas Renatas, niekada pagal įsigytą trenerio specialybę nedirbęs, bet įvairius darbus dirbęs užsienyje, dabar yra pats sau darbdavys – kruizinio „Nemo plausto“ kapitonas. Tame plauste yra pirtis, restoranas, groja gyva muzika, o tokia netradicine pramoga domisi vis daugiau žmonių.
Renginio dalyviams Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Giedrė Streikauskaitė papasakojo apie verslą ir verslininkus Kaišiadorių r., o pati įdomiausia karjeros dienos dalis buvo susitikimas su darbdaviais. Kaip sakė vienos Kaišiadorių rajone beveik trisdešimt metų veikiančios žemės ūkio techniką gaminančios bendrovės vadovas, buvo laikas, kai Lietuvoje trūko visko, net darbo, o dabar trūksta žmonių. Darbuotojų Karjeros dienoje ieškojo 19 įmonių ir besidominčius supažindino su darbo sąlygomis bei darbo užmokesčiu. Renginys baigtas Kaišiadorių užimtumo tarnybos direktorės Ramutės Sinkevičienės pranešimu apie darbo rinkos tendencijas ir Kauno kolegijos docentės Dr. Valentinos Demidenko pranešimu apie tarpkultūriškumą darbo rinkoje. Ir kaip bebūtų liūdna, žmonių darbo rinkoje dažnai trūksta dėl nenoro dirbti legaliai, o šalyje dirbantiems imigrantams taip pat nėra paprasta pritapti kitokioje kultūroje. Jei tokiais renginiais būtų galima išugdyti žmonių sąmoningumą, stiprūs darbdaviai ir darbuotojai tikrai sukurtų stiprius regionus, kur visiems būtų gera gyventi.