Šimtukininkė Urtė Stoškutė: tik besimokydamas žmogus tampa mąstančia asmenybe

Šimtukininkė Urtė Stoškutė: tik besimokydamas žmogus tampa mąstančia asmenybe

Virginija Jacinavičiūtė

Praėjusiame numeryje kalbi­nome penkis abiturientus, vals­­tybiniuose brandos egzaminuo­se surinkusius 100 balų. Šiandien kviečiame susipažinti su dar viena Vievio gimnazijos abituriente – Urte Stoškute, lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniame brandos egzamine pelniusia maksimalų – 100 balų – įvertinimą. Urtė dalijasi įspū­džiais apie egzaminą, skaitymo svarbą ir savo ateities planais.

Šimtas balų iš lietuvių kalbos ir literatūros – kaip pati priėmėte šią žinią? Ar tikėjotės tokio rezultato?
Tokio aukšto balo iš egzamino tikrai nesitikėjau. Jis, be abejo, viršijo mano lūkesčius. Prieš egzaminą galvojau, kad gausiu apie aštuoniasdešimt balų, tačiau, žinoma, tokiu rezultatu labai džiaugiuosi.

Kas labiausiai padėjo pasirengti egzaminui – mokytojų pamokos, savarankiškas skai­tymas, rašinių praktika ar nuolatinis domėjimasis literatūra?
Egzaminui pasiruošti labiausiai padėjo lietuvių kalbos mokytoja Irena Baliūnienė, kuri stengėsi sudominti kūriniais, reikliai tikrino namų darbus bei rašinius. Ji ne tik duodavo pastabų, patarimų, bet ir pagirdavo, padrąsindavo. Taip pat, manau, labai prisidėjo pomėgis skaityti knygas.

Ar buvo kūrinių, autorių ar temų, kurie paliko didžiausią įspūdį ir padėjo kitaip pa­žvelgti į gyvenimą?
Labai sunku išsirinkti vieną kūrinį. Didelį įspūdį paliko Vinco Mykolaičio-Putino psichologinis romanas „Altorių šešėly“ bei Antano Škėmos „Balta drobulė“. Šie kūriniai padėjo labiau suprasti save, įsiklausyti į kitus ir pažvelgti į pasaulį nauju kampu.

Kokią temą gvildenote per egzaminą?
„Kaip žmonės elgiasi blogio akivaizdoje?“. Rinkdamasi temą galvojau pragmatiškai – ją rašant buvo galima pasiremti daugiau kūrinių.

Ką patartumėte būsimiems dvyliktokams, kurie baiminasi lietuvių kalbos egzamino ir svajoja apie aukštą rezultatą?
Būsimiems dvyliktokams patarčiau skaityti knygas. Jos praplečia pasaulio suvokimą, suteikia žinių bei labai padeda sklandžiau formuluoti mintis ir rašyti rašinius. Jau nekalbant apie tai, kad gerų knygų skaitymas yra didelis malonumas. Taip pat reikėtų atsakingai daryti namų darbus, atlikti mokytojos paskirtas užduotis. Manau, man labai pravertė ir tai, kad rašydama rašinius ar pastraipas nesinaudojau dirbtiniu intelektu.

Įdomi Jūsų paliesta tema apie dirbtinį intelektą. Kaip manote, kaip jis paveiks atei­ties kartas?
Labai sunku nuspėti ateitį. Kiekvienos naujos technologijos atsiradimas atveria daugiau galimybių, tačiau sukuria ir naujų iššūkių. Protingas DI naudojimas padės lengviau išspręsti daug problemų, palengvins darbus bei atvers naujų perspektyvų. Neprotingas naudojimas padarys žmones ne sumanesnius, o kvailesnius. Tačiau jokios technologijos niekada nepadarys žmonių nei protingų, nei išmintingų. Tik besimokydamas žmogus gali tapti mąstančia, visaverte asmenybe.

Kokie Jūsų ateities planai?
Kadangi visada domėjausi nusikaltimų tyrimu, norėčiau Vilniaus universitete studijuoti kriminologiją.

Sėkmės ir ačiū už pokalbį.

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Europos balsas

Europos Pulsas