Šį straipsnį rašau po pokalbio su Elektrėnų profesinio mokymo centro direktore Lina Triponiene, kuri papasakojo apie vis dar kartais pasitaikantį diskriminuojantį požiūrį į profesines mokyklas. Net ir šiandien kai kurie mokiniai, tėvai ar mokytojai profesijas vertina žemesne kategorija, nors iš tiesų profesinis kelias suteikia lygias galimybes ir perspektyvas. Šis pokalbis paskatino mane gilintis į šią problemą ir diskutuoti apie stereotipų įveikimą bei profesinio mokymo prestižo stiprinimą.
Lietuvos švietimo sistemoje jau daugelį metų egzistuoja gajus stereotipas, kad profesinės mokyklos yra skirtos tik tiems mokiniams, kurie „nepajėgė“ mokytis gimnazijoje ar siekti aukštojo mokslo. Toks požiūris ne tik neteisingas, bet ir žalingas tiek jaunam žmogui, tiek visai valstybei. Profesinėse mokyklose mokiniai įgyja ne tik konkrečią profesiją, bet ir vidurinį išsilavinimą, kuris atveria galimybes tolesnėms studijoms, karjerai ir savirealizacijai.
Ilgą laiką Lietuvoje buvo formuojama nuostata, kad tik universitetinis išsilavinimas garantuoja sėkmę, prestižą ir stabilų gyvenimą. Tėvai, mokytojai ir net patys mokiniai dažnai suvokia profesinį kelią kaip „atsarginį variantą“. Dėl to jauni žmonės kartais renkasi gimnaziją ar studijas, kurios neatitinka jų gebėjimų ar interesų, o vėliau nusivilia, nutraukia mokslus ar dirba ne pagal specialybę.
Daugelyje užsienio šalių profesinis mokymas vertinamas visiškai kitaip. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje ar Šveicarijoje profesinės mokyklos ir dualinio mokymo sistemos laikomos vienu iš valstybės ekonomikos stuburų. Ten būti kvalifikuotu elektriku, mechaniku, staliumi ar virėju – tai ne menkesnis pasiekimas, nei turėti universitetinį diplomą. Profesija siejama su meistriškumu, atsakomybe, aukšta darbo kokybe ir oriu atlyginimu.
Kodėl šiose šalyse profesinis kelias vertinamas taip pagarbiai? Visų pirma todėl, kad visuomenė aiškiai suvokia: be kvalifikuotų specialistų negali funkcionuoti nei pramonė, nei paslaugų sektorius, nei kasdienis gyvenimas. Be to, profesinis mokymas dažnai glaudžiai siejamas su realia darbo rinka – mokiniai mokosi praktikoje, įmonėse, gauna atlyginimą ar stipendijas, o baigę mokslus beveik iš karto įsidarbina. Tai suteikia saugumo jausmą ir aiškią perspektyvą.
Lietuvoje ilgą laiką trūko tokio aiškaus ryšio tarp profesinių mokyklų ir darbo rinkos, taip pat – visuomenės švietimo apie profesinio mokymo naudą. Tačiau pastaraisiais metais situacija pamažu keičiasi: atnaujinamos profesinio mokymo programos, modernizuojama mokyklų infrastruktūra, stiprinamas bendradarbiavimas su darbdaviais. Vis daugiau jaunų žmonių suvokia, kad mokytis profesijos kartu su viduriniu išsilavinimu – tai ne žingsnis atgal, o protingas, praktiškas ir ateitį kuriantis pasirinkimas.
Keičiasi ir visuomenės požiūris. Vis dažniau kalbama apie kvalifikuotų specialistų trūkumą, augančius atlyginimus profesijų atstovams, karjeros galimybes Lietuvoje ir užsienyje. Jauni žmonės, baigę profesines mokyklas, sėkmingai kuria verslus, dirba moderniose įmonėse ar tęsia studijas kolegijose ir universitetuose. Tai pamažu griauna stereotipus.
Vis dėlto norint tikro proveržio, būtina toliau keisti mąstymą nuo pat mokyklos suolo. Karjeros ugdymas turėtų padėti mokiniams pažinti save, savo gebėjimus ir skirtingus mokymosi kelius, o ne formuoti hierarchiją, kurioje vienas kelias laikomas „geresniu“ už kitą. Kiekvienas pasirinkimas turi būti vertinamas pagal tai, ar jis prasmingas konkrečiam žmogui ir naudingas visuomenei.
Apibendrinant galima teigti, kad požiūris į profesines mokyklas Lietuvoje dar nėra toks pagarbus kaip daugelyje užsienio šalių, tačiau teigiami pokyčiai jau matomi. Kuo greičiau suprasime, kad profesinis išsilavinimas yra lygiavertė ir vertinga švietimo sistemos dalis, tuo stipresnę, labiau subalansuotą ir konkurencingą visuomenę sukursime.
Robertas Šarknickas