T. Žilinskytę kalbina R. Šarknickas
https://youtu.be/_b6XkyG_FQA?si=5mvAESswpLCFDgtL
Elektrėniečiai Jus pažįsta kaip labdaros organizacijų kariaujančiai Ukrainai įkūrėją ir vadovę. Ne kartą pati vežėte Ukrainai labdarą, todėl gerai žinote kariaujančios šalies būtį ir buitį. O mes vis dar gyvename po taikiu dangumi, nepaisant uždarytų oro uostų, bet gali ne visada taip būti. Net bažnyčiose Advento pradžios skaitiniuose kalbama apie pasaulinį tvaną… Tik Nojus, nujausdamas katastrofą, statė laivą, o kiti žmonės gyveno įprastą gyvenimą, todėl įvykus katastrofai, nežinojo, kaip elgtis. Mūsų laikais katastrofos diena vadinama diena X ir pagal galimybes jai ruošiamasi. Elektrėnų savivaldybėje taip pat vyksta mokymai, bet ko ten moko, geriausiai, tikriausiai, žinote Jūs, mobilizacijos vyriausioji specialistė. Todėl prašome savo žiniomis pasidalinti su laikraščio „Elektrėnų kronika“ skaitytojais ir visais žmonėmis, kurie žiūrės filmuotą medžiagą.
Kas dalyvauja mokymuose?
Kalbinate kaip tik šiandien, kai nuo mano darbo pradžios savivaldybėje sukako vienas mėnuo, kai esu įtraukta į civilinės mobilizacijos personalo rezervą. Mokymuose kol kas dalyvavo tik administracijos darbuotojai, kurie buvo įtraukti į civilinio personalo mobilizacijos rezervą, bet yra galimybė šiuos mokymus organizuoti ir visai bendruomenei. Bendruomenės, visuomeninės organizacijos, įmonių vadovai, norintys dalyvauti mokymuose, gali kreiptis į mane, o aš suderinusi su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu, surasiu instruktorius, galinčius tokius mokymus pravesti. Kreiptis gali visi norintys, svarbu, kad tik jų atsirastų. Nes žinios svarbios yra visiems, nepriklausomai nei nuo amžiaus, nei nuo lyties, nei nuo išsilavinimo, nei nuo darbo ir pan. Kam atrodo, kad viską jau žino, pakartoti nebūtų bereikalinga.
Mes esame tarybos posėdžių salėje. Jeigu, neduok Dieve, posėdžių metu iškiltų pavojus, kur skubėtume slėptis?
Pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti, koks pavojus gresia. Kadangi dabar kone visi turi mobiliuosius telefonus, tai primenu į juos atsisiųsti programėlę LT72. Toje programėlėje pirmiausia galima pamatyti artimiausią priedangą. Tiesa, kalbant apie slėptuves ir priedangas, žmonės turėtų žinoti, kad kelios slėptuvės, atitinkančios reikalavimus, įrengtos yra tik Vilniuje. Visur kitur įrengtos tik laikinos priedangos.
O ta buvusi elektrinės senoji slėptuvė yra privatizuota ir su savininku apie jos panaudojimą nekalbama?
Mano žiniomis, savininkas bendrauja geranoriškai, bet slėptuvės yra privačios ir privatininkas turi teisę vystyti savo verslą, o slėptuvių paslaugų teikti gal neplanuoja.
Kokios savivaldybės administracijos mobilizacijos funkcijos ir atsakomybės?
Apie tai galima pakalbėti plačiau: yra įstatymas, numatantis valstybines mobilizacines užduotis. Jos koncentruojasi apie tai, kaip krizės metu gyventojams užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas, t.y. kad žmonės būtų aprūpinti geriamuoju vandeniu, šiluma, pastoge, kad pasirūpinta būtų vaikais ir vienišais asmenimis, žmonėmis su negalia, visais tais žmonėmis, kurie patys savimi negali pasirūpinti. Taip pat valstybės institucijos turi pasirūpinti kariais, atvykstančiais pabėgėliais.
O kokios institucijos turėtų glaudžiausiai bendradarbiauti tarpusavyje?
Glaudžiai bendradarbiauti turėtų visos įstaigos ir įmonės, veikiančios savivaldybėje, bet pirmiausia savivaldybės administracija ir jai pavaldžios institucijos: medicinos įstaigos, autobusų parkas, komunalinis ūkis, švietimo įstaigos, policijos komisariatas, bet tikimasi, jei tokia diena įvyktų, pagalbos sulaukti ir iš savivaldybėje veikiančių verslo įmonių. Su verslu reikėtų sudaryti paramos sutartis, kuriose nebūtų numatyta finansinių įsipareigojimų, bet ekstremalios situacijos momentu, pavyzdžiui, galėtų suteikti maisto produktų, kažkokių įrankių ir pan.
Jau ketvirtus metus vyksta karas Ukrainoje. Kokį pavyzdį reikėtų iš ukrainiečių paimti, jei tokia nelaimė užkluptų mus?
Pirmiausia aš įvardinčiau bendruomenės susitelkimą. Iš pradžių visada žmones ištinka panika – tai žmogiška reakcija. Kiek žmogus besimokytų, kiek galvotų viską žinantis, turintis išvykimo krepšį ir kita, bet išgirdus pavojaus signalą ir supratus, kad tai nėra mokymai, natūralu, kad kyla panika, baimė. Iš Ukrainos galima pasimokyti to, kad, prasidėjus karui, jauni žmonės, pažįstantys savo kaimynus, pagyvenusius, ligotus ar auginančius mažamečius vaikus, aplankydavo juos, klausinėdavo, kokios reikia pagalbos. Mes irgi turėtume pažinti ir pažinoti savo bendruomenę, kuriai ekstremalioje situacijoje reikėtų pagalbos. Išlikti visada galima veikiant kaip visuma. Po vieną žmogus visada nelaimi nei gyvenime, nei ekstremaliu atveju, ypač kare.
O kaip savivaldybė planuoja gyventojus apie pavojų informuoti?
Pirmiausia yra garsinis signalas. Po to kiekvienas gyventojas turėtų išklausyti tikslią informaciją iš pirmųjų šaltinių. Lietuvoje tą informaciją įpareigota teikti LRT. Tai labai svarbu. Jei yra elektra, pranešimą išklausyti galima per TV. Jei elektros nėra, reikėtų įsijungti radijo imtuvus, maitinamus baterijomis ar automobiliuose. Išklausius pranešimus, apsispręsti, kaip planuoti savo veiksmus. Savivaldybė taip pat įsipareigojusi tuos pranešimus platinti visais įmanomais kanalais: socialiniais tinklais, žodiniais pranešimais, galbūt per garsiakalbius, ar informaciją perteikiant iš lūpų į lūpas ir pan.
Ar mokymuose yra simuliuojamos praktinės situacijos?
Taip. Yra simuliuojamos praktinės situacijos. Pavyzdžiui, keturių asmenų šeima, gyvenanti x mieste, turinti išvykimo krepšį, išgirsta pavojaus signalą. Jie turi chronologiškai išdėlioti išvykimo planą. Mokymo dalyviai po tokių praktinių užduočių susimąsto apie savo asmeninę padėtį, ką jie patys darytų. Todėl dalyvavę mokymuose žmonės sako jau pradedantys kalbėti su artimaisiais, ką tokiu metu darytų, kur susitiktų, ką reikia pasiimti.
Kokias priemones gyventojai turėtų pasiimti su savimi?
Pirmiausia, siūlyčiau, pasitikrinti daugiabučių sandėliukus, sandėliukai nors priedanga nėra patikimiausia, bet ten yra maisto produktų. Labai svarbu, ar yra praėjimai… Būtina atlaisvinti priedangai skirtas erdves, išmesti nereikalingus daiktus. Yra dabar verslininkų, siūlančių sandėliukų valymo paslaugas, gal būtų pats laikas jomis pasinaudoti. Dabar dėl išvykimo krepšio, kas ten turi būtinai būti. Žinoma, pirmiausia vanduo, maisto atsargos, būtiniausi medikamentai ir dokumentai. Tarp vartojamų medikamentų pravartu įsidėti vaistų nuo viduriavimo, temperatūros, skausmo ir kitų, kas būtų reikalinga sunkioje kelionėje. Tarp maisto produktų reikėtų įsidėti kažkokio maisto, kuris jums būtų skanus – ar tai būtų šokoladas, ar batonėlis, ar pan. Įsivaizduojate, kad jums stresas, esate pavargęs, valgyti nesinori, bet suprantate, kad reikia kažką pavalgyti. „Skanumas“ duoda ir nusiraminimo, ir maisto vertę. Jei vykstate automobiliu, žinoma, įsidėti reikia palapinę, miegmaišius, kilimėlius ir kt. Krepšyje būtina turėti žiebtuvėlį, gerai būtų mažas radijo imtuvėlis, kad būtų galima išklausyti informaciją tiesiogiai. Na, ir, žinoma, rūbai, kuriais būtų galima persirengti, higieninės priemonės, jei su vaikais evakuojatės, reikia turėti sauskelnių ir pan. Bet svarbu, apie ką nedaug kas pagalvoja, turėti dokumentų kopijas. Ne tik asmens dokumentų, ne tik nekilnojamojo turto, bet pavyzdžiui, ir išsilavinimą patvirtinančius dokumentus. Yra atvejis, kai pabėgėlis iš Ukrainos sako turintis kažkurią specialybę, kažkokį diplomą, bet norint įsidarbinti jo parodyti negali. Reikėtų įsivertinti, kad dokumentų kopijos gali būti ir popierinės, ir suskaitmenintos. Ir svarbu visų dokumentų nelaikyti pas vieną žmogų. Pavyzdžiui, jei viena kuprinė dings, dings ir visi dokumentai.
Prasidėjus karui Jūs buvote viena iš pirmųjų, pradėjusių rinkti paramą kariaujančiai Ukrainai. Kas Jus paskatino tai padaryti?
Viskas prasidėjo nuo mūsų šeimos. Susirinkę mes kalbėjomės, kaip mes norėtume, kad elgtųsi su mumis, jei mums tektų bėgti iš savo šalies. Pirmiausia, žmogui, išvytam iš savo namų, reikia stogo virš galvos. Pirmiausia mes savo namuose apgyvendinome karo pabėgėles iš Ukrainos – moteris su vaikais. Padėjome joms įsikurti, įsidarbinti, vaikus į mokyklas suruošti. Bendraudami su ukrainiečiais, domėdamiesi, kokios paramos reikia kariaujančiai šaliai, sužinojome apie apkasų žvakių gamybą. Išmokome jas gaminti, surinkome daugybę senų žvakių vaško, bet kaip jas perduoti. Tų žvakių pridarėme daug, namai virto fabriku, bet kaip jas išvežti. Sužinojome, kad vienas pažįstamas važinėja į Ukrainą, jam perdavėme. Vėliau jau žvakių siuntinius lydėjau pati. Veikla išsiplėtė iki to, kad turime labdaros fondą „Paramos legionas“.
Matau turite ne tik empatijos, bet ir drąsos. Ar buvo baimės važinėjant po kariaujančią šalį?
Baimės buvo daug. Važinėjome daug. Arčiausias taškas Bachmutas, o Pakrovskas, kuriame dabar vyksta mūšiai, buvo mūsų pagrindinis taškas. O baimę turime jausti. Aš ir savo savanoriams sakau, kad jeigu jūs neturite baimės, tai jūsų vieta ne čia. Baimė reikalinga, kad neprarastum budrumo. Kelionė į Ukrainą nebuvo ekskursija, tai yra koordinuotas organizuotas darbas. Bet prie visko pripranti ir tai tampa natūralia būsena.
Ačiū Jums už skirtą laiką ir naudingą informaciją. O gyventojai tą informaciją sužinoti gali visais kanalais: laikraštyje, portale www.kronika.lt ir pažiūrėti pokalbį gyvai.
P. S.
Toma Žilinskytė, savivaldybės Mobilizacijos specialistė (vyriausioji specialistė). Ištrauka iš pareigybės aprašymo: Pareigybės specializacija. Pasirengimas mobilizacijai, demobilizacijai ir priimančiosios šalies paramos teikimui, šios veiklos koordinavimas, organizavimas ir kontroliavimas.
Funkcijos. Renka, kaupia ir sistemina duomenis, reikalingus civilinės mobilizacijos institucijos planui parengti, rengia šį planą. Rengia administracinių teisės aktų projektus dėl pasirengimo mobilizacijai, priimančiosios šalies paramos (PŠP) teikimo.
Teikia siūlymus dėl valstybinių mobilizacinių užduočių, mobilizacijos planų ir mobilizacinių nurodymų mobilizacijai, PŠP teikimo užduočių ir mobilizacinių nurodymų PŠP teikimui vykdyti, konsultuoja suinteresuotus asmenis mobilizacijos ir PŠP teikimo klausimais.
Nustato mobilizacinių išteklių poreikį skirtoms valstybinėms mobilizacinėms ir (ar) PŠP teikimo užduotims atlikti, tvarko turimų mobilizacinių išteklių apskaitą ir planuoja trūkstamų mobilizacinių išteklių sutelkimą, koordinuoja ir kontroliuoja pavaldžių subjektų mobilizacinių išteklių sutelkimą. Ir kt.
Pokalbį užrašė Julija Kirkilienė