Adventinis laikotarpis Elektrėnų bibliotekoje užderėjo fotografijų parodomis. Lapkričio mėnesį veikusias Stasio Pakevičiaus „Draugų portretai“ ir Justino Galinio „Žaidžiame karą“ fotoparodas pakeitė žurnalisto ir fotomenininko Juozo Pociaus foto grafika „Žolynai“ ir Kazimiero Mackevičiaus bei Rimo Vilavičiaus sudaryta fotoparoda „Tarpukario bajorai“.
Julija KIRKILIENĖ
Apie taurų vyrą ir gėles
Elektrėnietis fotomenininkas Vytautas Suslavičius Lietuvos krašto apsaugos ministerijos leidžiamo žurnalo „Karys“ žurnalistą, fotomenininką Juozą Pocių vadina tauriu vyru. Karys fotografuoja gėles.
„Tiesa ta, kad šių fotografijų autorius Juozas Pocius pateikia mums taurų žmogaus ir gamtos santykį. Vieni nesusimąstydami ir nesaugodami gamtos bei jos grožio, gėles mindo ar skina glėbiais, galėdami nuskinta gėle pasidžiaugti ar nudžiuginti kitą tik trumpai, kol gėlė nenuvyto. O štai Juozas Pocius skina gėles fotografuodamas ir gali padovanoti kitam jų nenuskynęs“,- raštu įspūdžius apie savo kolegą atsiuntė V. Suslavičius.
Pats menininkas juokauja, kad tai todėl, kad gėlės – gražios kaip moterys, bet jam niekada nepriekaištauja dėl blogų nuotraukų. O rimtai kalbėdamas apie pomėgį fotografuoti gėles, J. Pocius sako, kad jį užvaldė nepakartojamas žolynų svaigulys fotografijoje. „Kokie gražūs, nepakartojami, ištvermingi, išdidūs žolynai, ant kurių gulime, vaikštome, dirbame. Žolynai – tai skambantys klavyrai…“ – fotografijos parodos atidaryme fotografo žodžius citavo bibliotekos diretorė Genė Dapkevičienė.
J. Pocius sako, kad visą gyvenimą stengėsi išmokti fotografuoti ir dalintis patirtimi su visais mėgėjais fotografuoti. Tą vakarą patirtimi jis pasidalinti galėjo su gausiai parodą aplankiusiais Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos moksleiviais. Nauja tradicija gimsta bibliotekoje: renginius, parodas lanko vis daugiau jaunų žmonių.
Tarpukario bajorų nuotraukos – Elektrėnuose
Viena iš įdomiausių fotografijos parodų – „Tarpukario bajorai“, – jau treti metai keliaujanti po Lietuvą, šių metų gruodį užsuko ir į Elektrėnus.
Parodos pristatyme dalyvavo Lietuvos technikos bibliotekos fotografas, Karališkosios bajorų sąjungos senatorius Rimantas Vilavičius, kuris atliko daug „juodo“ darbo, kad senos, nuo laiko pageltusios, supelijusios, įplėštos nuotraukos kompiuteriniu būdu būtų prikeltos antram gyvenimui. R. Vilavičiui teko nuotraukas restauruoti skubant, įkalbinėjant nuotraukų savininkus, gyvus bajoraičius, kad jų brangus atminimas ne tik niekur nedings, bet jų gyvenimas bus dar ir pratęstas. Ruošiant parodą paaiškėjo, kad surinktos nuotraukos buvo darytos 21 foto atelje įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kai kurios iš jų buvo iškeliavusios už Atlanto, į Sibirą. Nuotraukose užfiksuoti tarpukario bajorų gyvenimai – krikštynos, laidotuvės, pirmieji Lietuvos vargonininkų ir mokytojų suvažiavimai, madų tendencijos, kitos akimirkos.
Seniausia parodos nuotrauka pažymėta 1892 metais. Įvertinant, kad pirmoji fotoatelje Vilniuje buvo atidaryta 1845 metais, galima suprasti, kokios vertės istorinį darbą atliko parodos organizatoriai, nutiesę simbolinį tiltą tarp praeities ir dabarties.
Bajorystę reikia jausti
Lietuvos technikos bibliotekos direktorius, Lietuvos mokslinių bibliotekų susivienijimo pirmininkas, Patentinės informacijos centro įkūrėjas, Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos, Šiaurės kraštų asociacijos, Lietuvos informacijos verslo asociacijos valdybos, čekų šv. Vaitiekaus ordino narys, Lietuvos bajorų karališkos sąjungos vado pavaduotojas, Vilniaus krašto vadas, senato narys, Vilniaus pypkorių kolegijos prezidentas Kazimieras Mackevičius parodos dalyvius supažindino su bajorų sąjungos įsikūrimu ir jos veikla.
„Mūsų protėviai – dvasios aristokratai. Jie turėjo idealus, dėl kurių buvo pasirengę numirti. Bajorystė – tiesa, garbė, orumas – tai pareiga, kurią jie vykdė šventai,“ – dalinosi mintimis K. Mackevičius, savo bajorystės dokumentus paveldėjęs iš protėvių, geležinėje dėžutėje saugojusių juos nuo 1671 metų. Dabartiniai bajorų sąjungos nariai jau yra tik bajorų palikuonys, jaučiantys ir puoselėjantys bajorystės idealus. Sovietmečiu kilmę privalėję slėpti didikai į savo gretas dabar priima tik tuos, kurie dokumentais įrodo savo bajorystę. Kartais šis procesas trunka dešimtį ir daugiau metų.
Bajorystės dvasia užsikrėtę parodos dalyviai po renginio dar ilgokai diskutavo apie bajorystę, nuotraukas, apžiūrinėjo bajorų relikvijas.
Parodoje eksponuotos tarpukario bajorų nuotraukos yra sudėtos į knygą, kurią svečiai padovanojo bibliotekai. Todėl elektrėniečius, dar nemačiusius parodos, bibliotekos vedėja G. Dapkevičienė kviečia gruodžio mėnesį apsilankyti bibliotekoje, o kas nesuspės – galės nuotraukas pamatyti knygoje.