Giedrė Tartėnienė – profesionali floristė, vertėja, lektorė, dėstytoja. Šią smulkutę, nepaprastai simpatišką moterį, renginių dalyvę, vieviečiai pažįsta kaip veiklią, nuoširdžią, draugišką savo kraštietę. Ne vienas esam skaitę jos iš anglų kalbos verstas knygas „Paskutinė stotis“ (Jay Parini), „Baimės būsena“ (Michael Chrichton), „Jėzaus šeimos kapas“ (Charles R.Pellegrino) ir kt.
Vievietė Karolina NAPRIENĖ
Šį kartą į Vievio kultūros centrą gausiai rinkosi mokytojos, vyresnių klasių moksleivės, jaunos mamytės, įstaigų darbuotojos. Visos jos atėjo nešinos eglių ar pušų šakelėmis, karklų vytelėmis, spalvotom vielutėm, džiovintomis gėlėmis, samanėlėmis. Ne viena atsinešė savo mėgstamas žvakides, vazelę ar dar kokį pamėgtą indelį. Jos rinkosi į pamoką su profesionalia, ne kartą pelniusia apdovanojimus dizainere Giedre Tartėniene. Gruodžio 7 d. jos mokėsi, kaip paruošti kalėdinę dovaną, suvenyrą ar šiaip šventinio stalo puošmeną. Beje, tai jau trečioji darbelių pamoka Vievyje. Moterys jau išmoko dailiai pakuoti dovanas, komponuoti gėlių puokštes, pynė Advento vainikus.
O šio susibūrimo tema – kalėdinės dekoracijos. Lietuvių moterys darbščios, joms tiesiog įgimta puošti savo namus. Savo išradingumu jos stebino viena kitą. Dabar bet kokį papuošalą gali tiesiog nusipirkti, o mūsų močiutės viską pasidaryti mokėjo pačios. Savo namelius ar šventinius stalus senolės puošė karpiniais, mezginiais, austinėmis juostomis, džiovintais augalėliais, medžių šakelėmis, šermukšnio ar putino uogele, miško samanėlėmis ar kankorėžiukais. Ko tik jos neprigalvodavo!!! Dabar tai gali pamatyti tik muziejuose. Todėl nuostabu ir džiugu, kad jaunimas nori tęsti senelių tradicijas ir viską pasigaminti pats. O dar nuostabiau, kad yra specialistų, profesionalų, dizainerių, menininkų, tokių žmonių, kaip gerbiama G. Tartėnienė, kuri savo žiniomis maloniai dalinasi su kitais. Jos tikslas – išmokyti, kaip skirti kičą nuo meno, kaip nesuplakti į vieną avangardo ir klasikos, kaip šventinį dekorą derinti prie vietos, kur jis bus panaudotas. Aiškino, kad savo darbeliams nebūtina pirkti brangių detalių, o panaudoti tą, ką turime buityje: nuo paprastos skardinės, gėlių vazonėlio, žvakės, iki brangios, bet jau pabodusios vazos. Juk iš to, kas susikaupia namuose, galima padaryti fantastiškų papuošimo elementų. Per Adventą nebūtini blizgučiai. Pati gamta diktuoja temą, nuotaikas, spalvas, medžiagas. Net per vielutės, siūlų ar kaspinėlių spalvas galima išgauti išsiskiriantį dekorą. Vadovė skatino moteris fantazijas derinti su drąsa, nebijoti eksperimentuoti. Kartu ne kartą priminė, kad floristas – gamtos draugas, todėl jos niokoti negalime, medžiagas darbams naudoti reikia tausojant gamtą.
Moterys dirbo iki vėlumos. Skirstėsi pilnos įvairių idėjų, namo nešėsi jau pačių pasigamintus kalėdinius papuošimus, dėkingos ne tik šaunuolei G. Tartėnienei už suteiktas žinias, bet ir kultūros centro darbuotojoms, šių pamokų organizatorėms.