Elektrėnų socialinės globos namuose glaudžiasi 42 Elektrėnų savivaldybės gyventojai, tai yra garbaus amžiaus ir neįgalūs žmonės.
Greta Kamandulytė
Šiuo metu vyksta itin daug įvairiausių savanorystės akcijų: jaunimas eina į vaikų globos namus, į mokyklas, ligonines… Deja, retas kuris užsuka į senelių namus. Kaip teigia direktorė Danutė Suchockienė, kuri už aktyvią socialinę veiklą apdovanota Didžiojo kunigaikščio Gedimino nominacija, socialinės globos namai teikia trumpalaikę ir ilgalaikę globą vienišiems, senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, kuriems būtina priežiūra ir slauga, kai jie patys negali savimi pasirūpinti, gyventi savarankiškai ar neturi gyvenamojo būsto. Globos namuose gyvena žmonės, prislėgti senatvės, vieniši, netekę sveikatos, likę be pastogės, artimųjų. Šie namai ir yra tam, kad žmogus nebūtų vienišas, kad jis jaustųsi saugus, kad galėtų ramiai sulaukti senatvės, įveikti negalią. 19 asmenų iš šių namų turi itin sunkią negalią – jiems reikia padėti visose gyvenimo situacijose. Socialiniai darbuotojai organizuoja darbinę, kultūrinę, sportinę veiklą, teikiamos socialinės, medicininės, religinės paslaugos, švenčiamos įvairios šventės, gyventojų jubiliejiniai gimtadieniai, susitikimai su mokiniais, artimaisiais.
Taigi, sumaniau pati užsukti į šiuos namus ir susipažinti su gyventojais. Manau, kad pokalbis su jaunu žmogumi gali praskaidrinti senoliui nuotaiką. O man taip smagu matyti, kai nušvinta raukšlelių išvagotas veidas.
Socialinės globos namuose socialinė darbuotoja Joana Ramanauskienė mane supažindino su šių namų ,,virtuve”: supažindino su gyventojais, užvedė į kiekvieno jaukų kambariuką. J. Ramanauskienė papasakojo apie vieną gyventoją Arūną Palionį, šiuo metu jauniausią, bet ir žinomiausią globos namų gyventoją. Šis žmogus, turėdamas labai sunkią negalią, visą savo laisvalaikį skiria kūrybai. Jis rašo „ragu“, pritaisytu ant galvos – tai be galo sunkus ir ilgas darbas, reikalaujantis didžiulių pastangų. Padedama darbuotojų, pabendravau su Arūnu. Skaičiau jo eiles, pati padeklamavau jam keletą žymių autorių eilėraščių. Džiaugiuosi, kad Arūnui tai patiko.
Bet ne tik A. Palionis, gyvenantis šioje įstaigoje, yra įdomus. Įdomūs yra visi ten gyvenantys. Juk jie taip mėgsta pasidalinti savo gyvenimo patirtimi, kurios taip trūksta jaunimui. Dabar pradėta „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos savanorių akcija ,,Padėk senjorui džiaugtis senatve”.
Visus norinčius ir galinčius, maloniai kviečiu prisijungti. Galiu patikinti, kad jaunimas tokiose akcijose pats gauna daugiau, nei duoda.