Žolės deginimas – žala gamtai ir žmogui

Žolės deginimas – žala gamtai ir žmogui

Nutirpus sniegui bei šiltėjant pavasario orams, atgimsta beprotybe virtęs lietuvių įprotis deginti pernykštę sausą žolę. Pernai ugniagesiai beveik 4,5 tūkst. kartų vyko gesinti degančios žolės plotų, o gaisrų skaičius atvirose teritorijose sudarė per 45 proc. visų gaisrų. Už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui.

Pievose degant žolei ugnyje žūsta didžioji dalis gaisro vietoje esančių voragyvių, vabzdžių, varliagyvių ir driežų, pirmieji ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis, taip pat smarkiai išretėja pirmoji kiškų vada, sudega retų augalų sėklos.

Be to, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūsta ir žmonės. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, mirtinai apdega.

Neretai žmonės mano, kad žolės deginimas pagerina dirvožemį, jį atnaujina ir patręšia. Tai esą gera priemonė kovoti su piktžolėmis ir kenkėjais.

Tačiau jau prieš daugelį metų mokslininkai įrodė, kad toks būdas nėra naudingas, nes daugumos piktžolių šaknys yra gana giliai ir po deginimo išlieka, piktžolės neretai atauga dar vešlesnės, nes sumažėja augalų rūšių, su kuriomis jos konkuruoja. Laukai ir ganyklos po išdeginimo sužaliuoja, bet pasikeičia dirvožemio struktūra, dirva nuskursta.

Taip pat primename, kad ūkininkai, savo žemėje deginantys žolę, gali netekti dalies Europos Sąjungos išmokų už žemės ūkio naudmenas, nes pavasarinis žolės deginimas pievose laikomas rimtu geros ūkininkavimo praktikos pažeidimu.

*        Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus.

*        Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis.

*        Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.

*        Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.

*        Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius. Primename bendrąjį pagalbos numerį 112.

Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 25 iki 1000 Lt bauda, o pareigūnai – nuo 100 iki 2000 Lt. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį litų.

Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams derėtų priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą, o už nepilnamečių paauglių nusikaltimus bus baudžiami jų tėvai.

Sausą žolę, lapus, nendres, šiaudus ir kitas augalinės kilmės atliekas leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų ir statinių, taip pat draudžiama deginamas šiukšles, lapus palikti be priežiūros.

Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti vandeniu, smėliu, žemėmis.

Pamatę degantį nors ir kelių kvadratinių metrų žolės plotelį, jį užgesinkite patys, nesvarbu kieno žemėje dega, nebūtinai kvieskite ugniagesius.

Jei atsitiko taip, kad pieva ar miškas pradėjo degti dėl jūsų kaltės ar neapdairumo, žinokite, kad vienintelis būdas išvengti bausmės arba ją sušvelninti – drąsiai gelbėti degantį objektą visomis priemonėmis. Tai geriausias sprendimas, naudingas jums, gamtai ir mums visiems.

Šiais metais Elektrėnų savivaldybės teritorijoje bus organizuojami operatyviniai reidai kartu su policijos komisariato ir aplinkos apsaugos agentūros pareigūnais. Šių reidų tikslas – išaiškinti žolės padegėjus ir patraukti juos administracinėn atsakomybėn.

Algis NARVYDAS

Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų