Liaudies dainą „Plaukė žąselė“ artimiausiu metu gali ištikti dinozaurų likimas: žmonės žinos, kad buvo ir žąselės, ir vaikai ėjo į mokyklėles, bet kaip tai atrodo, nebežinos. Lietuvos kaimuose nebeaugina ne tik žąselių, bet ir vaikų nebegimdo, todėl vaikai į mokyklėles nebeina, nes kaimuose tų mokyklėlių artimiausiu metu ir nebeliks. Šiuo metu svarstomas Elektrėnų savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo 2012-2015 metų pertvarkos plano projektas.
Julija Kirkilienė
Kodėl?
Mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrasis planas rengiamas todėl, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė savivaldybėms iki 2012 m. vasario 1 d. tokį planą parengti ir patvirtinti. Pagrindinės aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti, rengiant mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų plano projektą, yra tokios:
1. 2011 metais Seimo priimtame Švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme nustatyta, kad nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. nelieka vidurinių mokyklų. Iki to laiko jos turi būti pertvarkytos į gimnazijas arba pagrindines mokyklas.
2. Mažėja mokinių skaičius, o su juo – į savivaldybę ateinanti dotacija – mokinio krepšelis. Savivaldybė neturi atsargų mokykloms padengti trūkstamų mokinio krepšelio lėšų.
3. Mokyklose mažėja klasių komplektų, dėl to nesusidaro toks mokomųjų dalykų pamokų krūvis, kad būtų galima įdarbinti to dalyko specialistą.
Todėl
Mokyklos tinklo pertvarkos vykdomos, anot Švietimo įstatymo, todėl, kad moksleiviams būtų sudarytos sąlygos mokytis gimnazijose pagal vidurinio ugdymo programą, o kas to nenori – pagal pagrindinio ugdymo programą. Laisvose mokyklų patalpose galima padidinti vietų skaičių ikimokyklinio amžiaus vaikams ugdyti. Pertvarkant bendrojo ugdymo mokyklų struktūras, įsteigiant ikimokyklinio ugdymo grupes, bus sudaromos geresnės sąlygos, užtikrinančios mokymosi kokybę. Reorganizuojant mokyklas arba pertvarkant jų vidaus struktūras, neatitinkančias nustatytų kriterijų, bus sudarytos galimybės reorganizuojamų bei pertvarkomų mokyklų mokytojams ir darbuotojams keisti kvalifikaciją ir įsidarbinti, gerinti bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių pagrindinio ugdymo programas, aplinką, gerinti vaikų vežiojimo organizavimą ir pan. Kad viskas taip būtų, savivaldybės mero įsakymu yra sudaryta komisija, kuri susitikinėja su mokyklų bendruomenėmis ir svarsto, kaip tą pertvarką padaryti kuo mažiau skausmingą. Komisijai vadovauja mero pavaduotojas Viktoras Valiušis.
Dėl reformų naikinama šviesuomenė
Pasak V. Valiušio, kaimo mokyklose vaikai „savo krepšeliuose“ nebeatneša tiek lėšų, kad užtektų mokytojų atlyginimams. Kiekvienais metais į mokyklas pirmokų ateina apie 200 mažiau, todėl pagrindinių mokyklų gali nebelikti Pastrėvyje ir Beižionyse. Semeliškių vidurinė mokykla taip pat moksleivių nebesurenka tiek, kad galėtų akredituotis į gimnaziją, o nuo 2015 metų vidurinių mokyklų statuso nebelieka. Savivaldybei dar priklauso Vievio (Panerių) sanatorinė mokykla, kurios nuo rugsėjo 1-osios Vyriausybė nebefinansuoja, nes ten besimokantys vaikai neatitinka specialiųjų poreikių asmenų gebėjimų, o steigėjas, šiuo atveju – savivaldybė, tokios įstaigos išlaikymui lėšų neturi. Vyriausybė finansuoja tik vidutinių ir didelių spec. poreikių ugdymo įstaigas, o Paneriuose gyvena ir mokosi daugiausia socialinių problemų turintys asmenys. Be to, pasak V. Valiušio, dauguma Panerių mokyklos ugdytinių yra ne iš Elektrėnų savivaldybės. Pradines mokyklas kol kas planuojama palikti, nors, pavyzdžiui, Pylimuose keturiose pradinėse klasėse mokosi vos 6-7 vaikai.
V. Valiušis mano, kad pertvarkos daryti savivaldybė neskubės, nes laikas dažnai daug ką pakoreguoja, o jo asmeninė nuomonė yra tokia, kad dėl įvairių reformų negalima kaimuose visiškai panaikinti šviesuomenės: mokytojų, gydytojų, kultūros darbuotojų.
Ką daryti?
Kaip išspręsti mokyklų tinklų pertvarką, galvoti turėtų ne tik savivaldybės vadovai, bet ir kiekvienos mokyklos bendruomenės. Komisija laukia pasiūlymų, bet kol kas realiausi planai kuriami tik Beižionyse. Kai valstybinė švietimo sistema nebeatitinka šiuolaikinio žmogaus poreikių, turi būti sudarytos galimybės vystytis įvairioms pedagoginėms-filosofinėms metodikoms, kurios padėtų kryptingai auklėti ir ugdyti jaunąją kartą, todėl Beižionyse rimtai svarstoma Valdorfo pedagogikos perspektyva. Stiprias tradicijas Valdorfo mokymasis turi Norvegijoje, Danijoje, Anglijoje, tokios mokyklos jau veikia Vilniuje, Kaune, gal pasiteisins ir Beižionyse. Semeliškėse mąstoma įkurti katalikišką gimnaziją. O Elektrėnuose jau veikia dvi gimnazijos: „Versmės“ (8-12 klasės) ir Elektrėnų profesinio mokymo centras, turintis gimnazijos skyrių.