Julija Kirkilienė
Šiais metais per Vėlines daug kapinių lankytojų sustos prie naujų kauburėlių. Netikėta viešnia – Mirtis – dėl naujojo koronaviruso išsivedė net 31 savivaldybės gyventoją, o dar septyniasdešimt dviem, sergantiems kitomis ligomis, virusas su šiuo Pasauliu atsisveikinti padėjo anksčiau. Tokie liūdni pamąstymai, artėjant Vėlinėms.
Nors pandemija tęsiasi jau antrus metus, bet savivaldybėje, kaip ir visoje Lietuvoje, mirčių šiais metais gerokai padaugėjo. Kaip informavo Elektrėnų civilinės metrikacijos skyrius, iki spalio 25 d. užregistruotos 342 mirtys, pernai – 276. Nors kiekvieno žmogaus netektis – skausmas artimiesiems, bet nuo pernai lapkričio iki šių metų lapkričio atsisveikinome su visu žiedu savivaldybės šviesuolių.
Jų nebesutiksime
Pernai lapkričio mėnesį vienas pirmųjų į mirčių statistiką įrašytas buvo Vievio šviesuolis, pedagogas, dainininkas Justinas Rinkevičius. Pakui jį Amžinybėn nusekė daugiau ar mažiau žinomi kultūrai ir menui atstovavę žmonės: ansamblio „Pylimėlis“ narė Živilė Vaitkevičienė, Elektrėnų meno mokyklos mokytojas Georgijus Rancevas, aktyvi visuomenininkė, muzikantė, ansamblio vadovė Marytė Jazukevičienė, mokytojas, rašytojas, poetas Vytautas Mizeras, Vievio meno mokyklos mokytojas, dailininkas Augenis Kasputis, senjorų šokėjų grupės „Reveransas“ narys Arnoldas Janavičius, Elektrėnų profesinio mokymo centro robotikos mokytojas Marius Budėnas, „Ąžuolyno“ progimnazijos mokytoja Danutė Dešukaitė Dantienė ir Vievio kelių muziejaus direktorius, nusipelnęs inžinierius, kelininkas veteranas Juozas Stepankevičius.
Mirtis gerokai apretino ir garbingų energetikų-senjorų gretas. Nebesutiksime tarp gyvųjų Algimanto Visocko, Juliaus Gaidžio, Bronislovo Tarulio, Andriaus Balnio, Jurgio Šapalo ir, žinoma, ilgamečio elektrinės direktoriaus, Elektrėnų garbės piliečio Prano Noreikos. Netikėtos mirtys nepagailėjo Elektrėnų neįgaliųjų organizacijų vairuotojo Romualdo Pečiūros, Elektrėnų komunalinio ūkio meistro Vyto Vilkelio, Pastrėvio seniūnijos darbuotojos Ramutės Gaubienės, savivaldybės darbuotojo Andriaus Špeto, ilgamečio buvusios bendrovės „Kelda“ direktoriaus Vladimiro Šaškovo ir aktyvios Elektrėnų neįgaliųjų asociacijos bei pagyvenusių moterų sambūrio „Puriena“ narės Onos Subačienės bei dar per 300 mirusiųjų, kurių niekada šiame gyvenime nebesutiksime.
Nepopuliarus kolumbariumas
Metus Elektrėnuose veikiantis kolumbariumas nėra populiarus. Amžinam poilsiui ten pastatytos tik 3 urnos. Seniūnas Antanas Šalkauskas sako, kad žmonės domisi laidojimu kolumbariume, bet dažniausiai apsisprendžia pasiimti kapavietę. Priežastis, pasak seniūno, dažniausiai yra ta, kad nežino, ar kiti mirusieji pageidaus būti kremuojami. Seniūnas sako sulaukiantis skambučių iš užsienio, žmonės domisi galimybe išsipirkti vietą kolumbariume į priekį, bet tokios paslaugos suteikti neleidžia įstatymas.
Laidojimo paslaugų įmonės savininkas Darius Kmelnickas sako, kad kolumbariumo kainos gal atbaido pigesnių laidotuvių besitikinčius velionio artimuosius. Pasak D. Kmelnicko, pandemija pakoregavo laidojimo paslaugų kainas. Vis daugiau žmonių renkasi kremavimo paslaugas ir vis dažniau stengiasi artimąjį išlydėti be didesnių išlaidų – gedulingų pietų, šarvojimo nakčiai ir pan. Šiais metais daug darbo turintis įmonės savininkas sako, kad niekaip negali priprasti prie naujos tvarkos – žmogų, mirusį nuo koronaviruso, kremuoti taip, kaip atiduoda iš mirties vietos – maiše. Per 20 metų laidojimo paslaugų srityje dirbantis Darius sako, kad laidojimo papročiai sparčiai kinta. Žmonės nebeneša didelių vainikų. Aukų dėžutės Elektrėnuose taip pat neprigijo. Darius sako, kad žmonės kartais net įsižeidžia, paklausus, ar reikia aukų dėžutę pastatyti. Laidojimo paslaugų įmonės savininkas sako, kad nors mirtingumas ir padidėjęs, bet Elektrėnuose šarvojimų salės dažnai būna laisvos. Daugiausia mirusių žmonių tenka paimti iš ligoninės kovidinio skyriaus ir velionį saugoti iki tol, kol atvažiuos jo paimti artimieji iš kitų rajonų.