Norint paimti pinigus – reikia bučiuoti rupūžę

Norint paimti pinigus – reikia bučiuoti rupūžę

Jaunuolis susapnavo, kad gali paimti brangenybes, paslėptas po akmeniu. Bet kai vidurnaktį jaunuolis atėjo prie to akmens, ten rado didelę rupūžę, kuri tarė: „Pabučiuok mane ir pasiimk tuos pinigus“. Jaunuolis pasibjaurėjęs išdrožė: „Eik tu skradžiai žemę su tais pinigais“. Tai ištarus, pinigai po akmeniu sužvangėjo ir gilyn nugarmėjo.(Legenda apie užburtus lobius).

Julija Kirkilienė

Savivaldybėje su Europos Sąjungos parama 2015–2020 metams gali atsitikti, kaip toje pasakoje. Savivaldybės vadovai birželio 13 dieną tarėsi su visuomene Elektrėnuose ir Vievyje, ar jiems tą rupūžę bučiuoti ir stadioną rekonstruoti pagal rekomendacijas, ar leisti stadionui skirtiems pinigams nugarmėti.

Bėdos dėl stadiono

Džiaugsmas, kad Elektrėnai ir Vievis priskirti prie tikslinių teritorijų ir Europos Sąjungos paramos 2015–2020 finansiniam laikotarpiui gaus daugiau, šiuo metu gerokai apkarto. Negana to, kad savivaldybei planuotos skirti lėšos buvo gerokai apkarpytos, bet ir už tuos pinigus, kurie liko, neleidžiama daryti to, kas reikalinga Elektrėnams. Birželio 13 d. į Elektrėnų biblioteką susirinkusiems visuomeninių organizacijų atstovams ir aktyviems elektrėniškiams meras Kęstutis Vaitukaitis ir savivaldybės specialistė Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė papasakojo apie susidariusią situaciją, kai Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) buvo pakeistas veiklų finansavimo aprašas. Meras prašė susirinkusiųjų patarimo, kaip būtų galima įtikinti Europos Komisiją ir VRM, kad rekonstruotame miesto stadione nebus vykdoma nei profesionalaus sporto, nei komercinė veikla, nei ten treniruosis moksleiviai. Naujajame apraše viešųjų erdvių, kuriose būtų vykdoma profesionalių sportininkų ar mokyklų veikla, sutvarkymas yra nefinansuojamas. O užtikrinimui, kad tokios veiklos nebus vykdomos ir pinigus stadiono remontui galėtų skirti, VRM rekomenduoja miesto stadioną sumažinti beveik per pusę, o likusią pusę užsodinti medžiais. Su tokiomis rekomendacijomis nei bendruomenės, nei savivaldybės vadovai nenori sutikti, todėl nutarė susirinkimo protokolą su savivaldybės vadovų lydraščiais perduoti ir Vidaus reikalų ministerijai bei Regioninės plėtros tarybai ir pabandyti įrodyti, kad Elektrėnų visuomenei reikalinga suremontuoti tą stadioną, kurį jie turi, taip, kad nors pavasariais per atlydžius ten neplaukiotų gulbės. Jeigu savivaldybė ir VRM nesusitars dėl stadiono renovacijos, pinigai gali būti stadionui visai neskirti.

Planai

Vykdant projektą „Centrinės Elektrėnų dalies ir jos prieigų (įvažiavimo į miestą žiedinė sankryža, apleistos teritorijos šalia Rungos g. 18A) sutvarkymas, pritaikant infrastruktūrą aktyvaus poilsio fizinio tobulėjimo ir pramogų veiklai, didinant lankytojų srautus“ buvo planuota įrengti apie 1,6 ha centrinę miesto aikštę, aikštėje įrengti naujas dangas, modernizuoti apšvietimo tinklus, sutvarkyti aplinkinius skverus, sutvarkyti apleistą teritoriją šalia Rungos g. 18A – apie 4,9 ha, stadione įrengti drenažo sistemą, sutvarkyti lauko lietaus nuotekų tinklus, vietoj dabartinio stadiono įrengti universalią aikštę-stadioną, todėl stringa finansuojamos veiklos. Pagal šį projektą būtų suremontuotas ir buvusios Sporto mokyklos pastatas, sutvarkyta turgaus aikštė. Viso projektui įgyvendinti reikėtų per 3,2 mln. eurų, iš kurių 2 mln. 760 tūkst. eurų skirtų ES, kitas lėšas investuotų savivaldybė. Elektrėniečiai dėl to, kokiems darbams būtų skiriamos lėšos, apsispręsti leidžia savivaldybės vadovams: jie geriau žino. O va, Vievyje, kitaip.

Nepasitiki

Tą pačią birželio 13-osios pavakarę du projektai, finansuojami iš ES lėšų, svarstomi buvo ir Vievyje. Vieviškiai, skirtingai nei elektrėniškiai, savivaldybės vadovais visai nepasitiki ir gausiai į seniūnijos salę susirinkę žmonės, dauguma jaunimas, vis priekaištavo projekto pristatytojams, kad pinigai investuojami ne ten, kur Vievyje reikalinga. Vievyje ruošiami vykdyti trys maži projektai, bet Vievio kultūros centras į juos nepatenka. Apie kultūros centrą vieviškiai šį kartą nė nekalbėjo. Techninius projektus „Vievio miesto centrinės aikštės dalies tarp Vilniaus, Bažnyčios ir Ežero g. sutvarkymo ir Vilniaus gatvės dalies šaligatvio rekonstravimas“ bei „Paplūdimio prie Vievio ežero įrengimo teritorijoje nuo L. Giros g. iki L. Giros skersgatvio“ parengė UAB „Ademo grupė“ ir UAB „Kelvista“, o pristatė projekto vadovas Stasys Talačka. Susirinkusieji negailėdami laiko svarstė, kam Vievio aikštėje reikalingas laikrodis, kodėl mėtomi pinigai naujiems suoliukams, kodėl granitinė lenta, skirta arkivyskupui, kalbininkui, pirmosios slavų gramatikos, 1619 m. išspausdintos Vievyje, autoriui Meletijui Smotrickiui planuojama perkelti į kitą vietą ir pan. Projekto vadovui atsakinėti į klausimus padėjo savivaldybės specialistė Danutė Aleksiūnienė. Laikrodis aikštėje suplanuotas todėl, kad apšvietimui ir įgarsinimui reikalingi elektros laidai, kurie paslėpti bus po laikrodžiu. O laikrodžiai miesto aikštėse yra tradicinis simbolis. Senus suoliukus, Kazokiškių bažnyčioje užsilikusius nuo sovietinių laikų, aikštei padovanojo klebonas Alfonsas Kelmelis ir jie naujai aikštei nebetinka. D. Aleksiūnienė kantriai aiškino, kokios yra finansuojamos ir nefinansuojamos veiklos, ir nurodė, kur galima rasti tų veiklų aprašus. Po ilgų svarstymų vieviečiai nutarė, kad aikštę rekonstruoti reikia, tik granitinę lentą palikti ten, kur stovi, apie ją apdėti plyteles ir padaryti apšvietimą. Dar susirinkusiųjų pageidavimu į projektą buvo įtrauktas pasiūlymas aikštėje pastatyti stiebus vėliavoms.

Investuojama ne ten

Jei Elektrėnuose raštus dėl projektų vykdymo ministerijoms rašo meras, tai Vievio aktyvistai raštus rašo merui, prašydami, kad privačių pastatų savininkė neužtvertų priėjimo prie ežero.

Projektas dėl paplūdimio sutvarkymo vieviečiams būtų tikęs, jei tas projektas būtų suplanuotas vykdyti kitoje vietoje. Žmonėms tiktų, kad maudymosi ir kitokio poilsio vieta būtų pratęsta nuo Kranto gatvės, kur įgyvendinant Elektrėnų savivaldybės vietos veiklos grupės vietos plėtros strategiją jau paplūdimys įrengtas, link L. Giros gatvės. Bet toje vietoje projektą vykdyti trukdo senoji pirtis, kuri buvo parduota privačiam asmeniui be žemės. Dabar prie pirties esantis valdiškos žemės sklypelis priklauso valstybei, ir ten vyksta tokie keisti dalykai, kurie vieviškiams nepatinka. Visuomeninės organizacijos „Aktėvystė“ narė Agnė Landžiūtė nepatingėjo pasidomėti informacija, kam buvo parduota senoji pirtis ir kokia ten veikla vykdoma. Kai savivaldybės taryba leido tuometinei UAB „Gelvita“ pirtį parduoti, į pardavimo sąlygas buvo įrašyta, kad 5 metus nebus galima keisti veiklos. Veiklos niekas dar nepakeitė, bet ir pirties niekas neprižiūrėjo. Dabar ji jau baigia sugriūti.

Rupūžė paplūdimyje

IMG 8062Pirties savininkė yra (internete vieša informacija) UAB „Kranto 24“, kurios generalinė direktorė nurodoma Rasa Nuobaraitė. Ta pati direktorė yra ir UAB „Ežero 21“. Sutapimas toks, kad abi šios bendrovės įkurtos tą pačią dieną ir jos valdo tuos du pastatus Vievyje. Įmonė, rašoma viešoje informacijoje, užsiima nekilnojamo turto tvarkymu „už atlygį arba pagal sutartį“. Metinė apyvarta nurodoma iki 5 tūkst. eurų. Savivaldybės taryba, kurioje dirba 4 vieviškiai, 2015 metais vieningai pritarė tų įmonių direktorei R. Nuobaraitei valdiškos žemės prie pirties sklype leisti pastatyti vaikų žaidimo aikštelę. Tos aikštelės, žinoma, kol kas niekas nepastatė, bet ir ES lėšų savivaldybė į tą vietą neinvestuoja. Vieviškiai nerimauja, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 03V-572, 2013-06-20 parengtas detalusis planas Žemės sklypo Ežero 21 Vievyje. To detaliojo plano tikslai ir uždaviniai – Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos.

Tad vieviškiai susirinkime dėl techninių planų svarstymo labiau susirūpino, kad jiems nežinant ir su visuomene nesitariant, ežero pakrantė bus užstatyta daugiabučiais, o ta vaikų žaidimo aikštelė, jei būtų pastatyta, tai ne vieviškiams, o tų daugiabučių namų gyventojams. Tokią rupūžę vieviškiams pakišo savivaldybės taryba, taip pat ir Vievio gyventojų išrinktieji, neskaitantys sprendimo projektų ir nesidomintys taip, kaip pasidomėjo visuomenininkė A. Landžiūtė. Vievio aktyvistai tos pakištos rupūžės irgi nenori bučiuoti, bet tai nesutrukdys tam, kad ežero pakrantė kitoje vietoje – nuo L. Giros gatvės iki L. Giros skersgatvio – bus sutvarkyta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų