Šaulių sąjunga atgimė išeivijoje

Šaulių sąjunga atgimė išeivijoje

Virginija Jacinavičiūtė

Buvimas toli nuo Lietuvos netrukdo mylėti savo tėvų ar senelių žemės, puoselėti senąsias vertybes. Tai parodo JAV gyvenantys lietuviai, kurie iki šiol aktyviai dalyvauja šaulių veikloje, švenčia visas Lietuvai svarbias šventes ir sukaktis. Čikagoje itin aktyviai veikia šauliai. Nenuostabu, kad po Antrojo pasaulinio karo būtent šiame lietuvių tankiai apgyvendintame mieste buvo atkurta Lietuvos šaulių sąjunga tremtyje. Australijoje 1966 m. antrą kartą išleista istorijos daktaro Jono Matuso knyga „Šaulių sąjungos istorija“.

Šaulių veikla atkurta JAV

13151887 460866204112781 3765178803089372188 nIdėja atkurti Šaulių sąjungą išeivijoje kilo 1952 metų pradžioje. Lietuvos šaulių sąjungos pradininko Vlado Putvinskio anūkas Vaidievutis Andrius Mantautas ėmė brandinti šią mintį ir subūrė iniciatyvinę grupę. Jis suformulavo pagrindinius atkuriamos organizacijos darbo tikslus ir pradėjo aktyvią organizacinę veiklą. Aktyviausi atkūrimo darbuose buvo Aleksandras Mantautas (Marcinkevičius), Sofija Putvytė Mantautienė, Alfas Valatkaitis, Mykolas Kalmantas, E. Klupšienė ir pats V. A. Mantautas.

Pradėjus organizacinį darbą, teko susidurti su nemažomis kliūtimis. Sunkiausia buvo suformuoti teigiamą nuomonę apie šaulius, nes pokario laikais tam tikruose išeivijos sluoksniuose ir JAV bei Kanados saugumo organuose vyravo nuomonė apie profašistinę Šaulių sąjungos orientaciją. Trukdė ir tai, kad lietuviai neturėjo savo teritorijos, nebuvo išvystytas lietuvių užimtumas, nebuvo aktyvios veiklos dalyvaujant įvairių visuomeninių organizacijų darbe ir t. t.

Organizatoriams labai pagelbėjo Lietuvos diplomatai, kurie rėmė Lietuvos šaulių sąjungos tremtyje (toliau LŠST) atkūrimą, padėjo sutvarkyti registracijos ir kitus biurokratinius reikalus Vašingtone ir kitose JAV valstybinėse įstaigose ir institucijose. Ypatingai daug pagelbėjo Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys pulkininkas P. Zadeikis – buvęs krašto apsaugos ministras, gerai susipažinęs su prieškario šaulių veikla (jam vadovaujant LRKAM-LŠS – užregistruota ir priimta KAM globai), taip pat J. Kajackas – LR pasiuntinybės Vašingtone patarėjas, vėliau LR pasiuntinybės Vašingtone reikalų patikėtinis.

Pamažu iniciatyvinės darbo grupės veikla įsibėgėjo, prisijungė daugiau idėjos šalininkų, tarp jų LŠS steigėjų advokatas Rapolas Skipitis, gydytojas Vincas Tercijonas, Vanda Sruogienė, generolas Kazys Musteikis, buvę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, mokslo ir visuomenės veikėjai.

Iš centro į periferiją

12-13-12butkusPirmasis rimtas bandymas atkurti Šaulių sąjungą buvo 1953 m. sausio 29 dieną. Tuomet V. A. Mantautas pateikė svarstyti savo paruoštą „Lietuvos Šaulių Sąjunga Tremtyje“ atkūrimo planą. Jis siūlė pirmiausia steigti atskirus šaulių klubus, nuolat plėsti jų tinklą ir tik tada, turint pakankamai veikiančių savarankiškų šaulių vienetų, – šaukti visuotinį atstovų suvažiavimą. Šis planas buvo svarstomas pusę metų, o galiausiai 1953 metų vasarą po ilgų diskusijų buvo atmestas. Kiti iniciatoriai manė, kad pirmiausia reikia sukurti stiprų centrą ir tik tuomet plėsti periferiją.

Buvo nuspręsta pradėti darbą nuo stipraus centro suformavimo. Iniciatyvinė grupė suformulavo savo tikslus ir uždavinius: prisiimti sau moralinę ir teisinę atsakomybę už LŠST atkūrimą, pritraukti kiek galima daugiau žmonių ir buvusių šaulių iš jiems prijaučiančių tarpo. Sudaryti stiprų šaulišką centrinį organą, propaguoti šaulių idėjas periferijoje, teikti metodinę pagalbą besikuriantiems šaulių būriams ir, atlikus paruošiamuosius darbus, sušaukti LŠST atstovų suvažiavimą. Suformulavus uždavinius buvo pasiskirstyta ir pareigomis. Vadovauti iniciatyvinei grupei buvo patikėta A. Mantautui (Marcinkevičiui), specifinių šaulių moterų uždavinių sprendimas – S. Putvytei-Mantautienei, ypatingieji reikalai – M. Kalmantui. Sekretoriumi ir darbo koordinatoriumi-ryšininku buvo išrinktas V. Mantautas, atstovais Čikagoje – A. Valatkaitis, Toronte – E. Klupšienė. A. Valatkaitis taip pat buvo įpareigotas palaikyti ryšius su lietuviškąja spauda ir per ją perduoti ir propaguoti šaulių idėjas, atlikti agitacinį darbą dėl Šaulių sąjungos atkūrimo.

Atkūrimas sutiktas plojimais

Tų pačių metų pabaigoje iniciatyvinė grupė jau buvo pasiruošusi aktyviai organizacinei veiklai. Nuo pat pradžių Šaulių sąjunga buvo atkuriama vadovaujantis V. Putvinskio ideologija ir principais. Todėl tinkamiausia proga išeiti į viešumą su LŠS Tremtyje atkūrimo mintimi buvo šaulių pradininko ir ideologo V. Putvinskio 25-osios mirties metinės, minimos 1954 metų kovo mėnesį. Tam tikslui buvo išsiuntinėti straipsniai į lietuvišką spaudą JAV ir Kanadoje. 1954 metų pradžioje lietuviškoje išeivijos spaudoje buvo paruošti trys V. Putvinskio biografijos konspektai, jo minčių rinkiniai ir straipsniai, kurių buvo labai daug. Jie labai prisidėjo prie šauliškos ideologijos propagavimo, palengvino iniciatyvinės grupės darbą. Tuo pačiu spaudoje buvo publikuojami straipsniai, tiesiogiai kviečiantys burtis šaulius po savo vėliava, atkurti Lietuvos šaulių sąjungą.

1954 m. kovo 7 d. Tėvynės Mylėtojų draugijos 2-oji kuopa suruošė V. Putvinskio mirties metinių minėjimą. Renginyje dalyvavo apie 100 žmonių, iš kurių dauguma – šauliai. Čikagos Lietuvių Auditorijoje buvęs LŠS viršininkas pulkininkas M. Kalmantas iniciatyvinės grupės vardu susirinkusiems buvusiems šauliams ir visuomenei viešai paskelbė apie organizacijos atkūrimą. Šis pranešimas buvo sutiktas plojimais. Buvo pritarta darbo planui: iniciatyvinei grupei toliau dirbti organizacinį darbą kaip Laikinajai Šaulių Sąjungos Centro Valdybai. Išsiaiškinti atitinkamose institucijose Sąjungos atkūrimo ir veiklos galimybes, po to sušaukti visuotinį šaulių suvažiavimą. Tad, 1954 m. kovo 7 d. ir laikytina LŠS Tremtyje atkūrimo diena.

Šauliai aktyvūs už Atlanto

13220661 464722437060491 6005114968134194772 oLietuvos šaulių sąjunga išeivijoje yra aktyvi. Jos nariai dalyvauja įvairiuose renginiuose, būdami už Atlanto jie nepamiršta paminėti Lietuvai svarbių datų. Šių metų Kovo 11-ąją šauliai rinkosi į šv. Mišias, kurias atnašavo ten svečiavęsis Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Tuo pačiu buvo paminėtos ir Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio mirties metinės.

Gegužės mėnesį šauliai išeivijoje ragino visus paminėti Partizanų dieną, kuri švenčiama trečiąjį šio mėnesio sekmadienį. „Atiduokime pagarbą tiems, kurie už idealus ir mūsų laisvę paguldė galvas dalyvaudami žygyje“, – ragino renginio organizatoriai. Žygį Partizanų dienai paminėti surengė Čikagos jūrų šaulių kuopa „Baltija“. Žygeiviai pasitikrino savo ištvermę kopdami į viršų 125 laiptus ir leisdamiesi žemyn. Visi buvo pasipuošę šauliška ir lietuviška atributika. Stipriausi ir ištvermingiausi vaišinosi karšta kareiviška koše.

Gegužės 29 d. lietuvių Tautinėse kapinėse buvo paminėtos prezidento Kazio Griniaus 150-osios gimimo metinės. Iškilmingoje pagerbimo eisenoje dalyvavo organizacijos su vėliavomis, prie Prezidento Kazio Griniaus paminklo padėtos gėlės. Prezidento pagerbimo renginyje svečiavosi ir kalbą sakė LR Generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas.

Birželio pradžioje šauliai dalyvavo Pasaulio lietuvių bėgime „Penki už Lietuvą“ . Bėgime startavo per 100 lietuvių. Bėgimas Čikagoje Mičigano ežero pakrante šiais metais buvo jau antrasis. Jį organizavo Čikagos lietuvių bėgimo klubas, parėmė Generalinis konsulatas Čikagoje bei Ilona Dovidaitiene.

Tai tik keletas renginių, kuriuos paskutiniaisias mėnesiais suorganizavo šauliai išeivijoje. Paskutinioji šventė buvo Joninės, per kurias tradiciškai švenčiama ir Šaulio diena. Birželio 11-ąją Detroito šauliai pradėjo ne nuo tradicinio Joninių šventimo, o nuo apsilankymo prie paminklo laisvės kovotojams. Jonines šauliai už Atlanto šventė labai panašiai kaip ir Lietuvoje. Vaišinosi ant iešmo kepta kiauliena, bulvių plokštainiu, žaidė tinklinį, krepšinį, pynė vainikėlius, degino Joninių laužą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų