Metų apžvalga: Kietaviškių seniūnijos pasiekimai ir problemos

Metų apžvalga: Kietaviškių seniūnijos pasiekimai ir problemos

Amžinojo poilsio vietų priežiūra užima didelę seniūnijos darbuotojų darbų dalį

 

Virginija Jacinavičiūtė

Balandžio 25 d. Kietaviškių krašto žmones ir valdžios atsto­vus draugėn subūrė seniūnės Jurgitos Matkevičienės kasmetinis ataskaitinis susirinkimas. Susitikime aptarti 2025 m. nuveikti darbai, suskaičiuoti išleisti pinigai, aptarti aktualūs klausimai. O naujienų, kaip įprasta ir gerų, ir blogų būna. Viena blogesnių žinių, kad Kietaviškių seniūnijoje mažėjo gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų: 2024 m. jų buvo 1345, o pernai – 1297. Pernai kūdikių registruo­ta 14, o neteko bendruomenė 25 gyventojų. Tarp geresnių žinių tai, kad mažėja žmonių, prašančių socialinės paramos. Gal tai ­reiškia, kad žmonės pradeda gyventi geriau…

„Problemų dar turime, jų tikrai nemažai, bet svarbiausia, kad nestovime vietoje, o judame į priekį ir matome, kur turime
eiti toliau“, – sakė seniūnė.

Biudžetas
Reaguodama į gyventojų skaičiaus mažėjimą, seniūnė Jurgita Matkevičienė kalbėjo, jog tai aiškus signalas, jog privalu kurti patrauklesnę aplinką, kad žmonės norėtų gyventi Kietaviškių krašte. O kad aplinka kuriama, matosi iš biudžeto ir nuveiktų darbų, kuriuos seniūnė pristatė išsamioje ataskaitoje.
Pasak seniūnės, per penkerius metus seniūnijos biudžetas išaugo beveik trigubai. Akivaizdu,­ kad savivaldybės administracija skiria vis daugiau lėšų seniūnijai ir jos veikloms. 2024 m. biudžetas siekė 212 400 eurų, 2025 m. – 207 160 eurų. Užpernai metų biudžetas didesnis, nes buvo pirktas automobilis. Daugiausia lėšų skiriama infrastruktūrai ir aplinkai tvarkyti (95600 Eur), taip pat rūpinama­si administracija (36370 Eur), gatvėmis (22600 Eur) bei kultūra ir sportu (43864 Eur). Seniūnija įsigijo tris skirtingus elektros generatorius, kad galėtų užtikrinti­ minimalią pagalbą, esant reikalui,­ ar vykdyti nedidelius renginius lauke, kur nėra elektros įvadų. Generatoriai taip pat reikalingi atlikti tam tikrus lauko darbus, kuriems reikia elektra valdomų įrankių. Seniūnijos administraciniame pa­state įrengta priešgaisrinė sistema.

Kapinių priežiūra
Amžinojo poilsio vietų prie­žiūra užima didelę seniūnijos dar­buotojų darbų dalį. Ypač šil­tuo­ju metų laiku, kai reikia šienauti septynerias seniūnijos kapines. Seniūnė džiaugėsi gražiu pilietiškumo ir bendruomeniš­kumo pa­vyz­džiu ir dėkojo ūkininkams Aleknavičiams, kurie savo iniciatyva kasmet prižiūri Šuolių kapinaites. Visos seniūnijos kapinės aprūpintos vandeniu laistymui, nu­pirkti stovai įrankiams, kuriuos­ darbuotojai jau įrenginėja. Pernai seniūnija įdiegė naują praktiką: ant neidentifikuojamų ar per daug apaugusių kapų palieka lenteles su prašymu susisiekti su seniūnija. Tai padėjo sutvarkyti dalį administracinių duomenų ir paskatino žmones susitvarkyti kapavietes. Pernai buvo sutvirtinta ir skalda papildyta dažniausiai naudojama automobilių vieta prie Žikaronių kapinaičių. Seniūnijo­je jau suskaitmenintos penkerios­ kapinės, pernai – Vindžiulių ir Šuolių.

Gerinamas inventorius
2025-aisiais seniūnija nusipirko garažą, kurį pastatė prie seniūnijos administracinio pastato. Kaip sakė seniūnė, garažas labai reikalingas. Jame galima pa­togiai laikyti įrankius, priemones ir viską, ko reikia kasdieniams ­darbams nemažoje seniūnijoje. Sunku nepastebėti, kad seniūni­jos pastatas nuolat gražėja. Kasmet skiriama lėšų administracinio pastato tvarkymui. Pernai suremontuota dalis antro aukšto patalpų seniūnijos administraciniame pastate, liko suremontuoti dar keturis kabinetus. Seniūnė didžiavosi, kad daug darbų seniūnija atlieka savo jėgomis ir tai padeda gerų rezultatų pasiekti mažesnėmis sąnaudomis.

Automobilių stovėjimo aikštelės transformacija Liepų g.

Kelių priežiūra
Kietaviškių seniūnija prižiūri 86 kilometrus kelio, iš kurių: 14 km asfalto, 29 žvyrkeliai, o likę gruntkeliai. Kelių priežiūra seniūnijoje yra viena svarbiausių funkcijų, kuri reikalauja daugiausia išteklių. Ypač sudėtinga užtikrinti gerą kelių būklę buvo šią žiemą, kuri buvo ir šalta, ir ilga. „Keliai buvo išvažiuojami, su iššūkiais susitvarkėme. Visi nori, kad keliai žiemą būtų kaip mieste, bet turint tiek žvyrkelių, kartais reikia ir truputį kantrybės“, – kalbėjo seniūnė, dėkodama gyventojams už kantrybę ir supratingumą.
Krūmais apaugusioms šali­kelėms sutvarkyti, pavojingų me­džių šalinimui, kelmuotų te­ritorijų frezavimui ir asbestui utili­zuoti seniūnija išleido 8743 Eur. Iš gyventojų nemokamai paimta ir utili­zuota 17 t asbesto.
Mijaugonių bendruomenė jau kurį laiką siekė susitvarkyti teritoriją prie buvusios mokyklos, o seniūnija padėjo šį norą įgyvendinti – surado įmonę, kuri nemokamai išvalė krūmus apleistoje teritorijoje, pasamdė frezuotoją, kuris viską sutvarkė. Bendruomenė taip pat aktyviai įsitraukė: organizavo talką, genėjo medžius, rinko šiukšles, vėliau nušienavo teritoriją.

Įmonių bendradarbiavimas
Kietaviškių seniūnija nuo seno palaiko glaudžius ryšius su seniūnijoje veikiančiomis įmonėmis.
„Kietaviškių gausa“ išvalė krūmynus komunikacijų trasoje, einančioje per gyvenvietę. Kiekvieną pavasarį prie aplinkos tvarkymo darbų prisijungia ir „Bauwerk Group Lietuva“ komanda, kuri pernai sutvarkė tvenkinio pakrantės dalį prie Kareivonių parko ir, kaip ir kasmet, naujais medžiais atnaujino patį parką. Seniūnė sako, kad džiugina ne tik realūs darbai, bet ir požiūris. Verslas ne tik veikia kaimo teritorijoje ir naudojasi infrastruktūra, bet ir prisideda prie jos tvarkymo bei gerinimo. Tiesa, šie verslai ir dalis kitų kasmet prisideda ir prie Kietaviškių bendruomenės vykdomų iniciatyvų, kartu su seniū­nija organizuojamų šven­čių,­ Kietaviškių progimnazijos ­gyvenimo.

Netvarka prie konteinerių
Susitikime seniūnė akcentavo, jog patiems gyventojams neretai trūksta nusiteikimo palaikyti švarią ir tvarkingą aplinką. Didžiausia problema išlieka prie daugiabučių Kareivonyse. Ten nuolat randama statybinių atliekų, po remontų likusių medžiagų ir daiktų, buitinių ir žaliųjų atliekų. Kas šiukšles palieka, niekas nemato, o jei mato, nesudrausmina. Pasak seniūnės, Kietaviškėse prie daugiabučių gyventojai vieni kitus sudrausmina, ir tvarka greitai atsiranda, jei kas pabando nepaisyti taisyklių. Seniūnija kreipsis į savivaldybę dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo, nes nuolat tvarkyti šias vietas kainuoja bei reikia žmogiškųjų išteklių. Problemų iškyla ir prie kapinių konteinerių, nes pravažiuojantys žmonės palieka savo šiukšles. Kartais jų net nesudeda į konteinerius, o kartais jos tiesiog ten netelpa.

Taupumo pavyzdys
Įvairių visuomenei naudingų darbų atlikta visoje seniūnijoje. Liepų gatvės daugiabučio gyventojai džiaugiasi atnaujinta­ automobilių stovėjimo aikštele. Kaip sakė seniūnė, daugiabučių kiemai – viena didesnių problemų. Dauguma jų su išbyrėjusia asfalto danga, vietų trūkumu ir dėl to išvažinėtais žaliaisiais plotais, kurie po lietaus tampa purvo klampynėmis. Praėjusiais metais pradėta spręsti šią problemą – sutvarkytas pirmojo daugiabučio kiemas. Tuo pačiu buvo išspręsta ir kita, ilgus metus gyventojus varginusi problema – kanalizacijos šuliniai. Savivaldybės administracijos vadovai, įvertinę problemą, skyrė papildomų lėšų darbams atlikti, o seniūnijos pasamdytas rangovas, prižiūrint Elektrėnų komunalinio ūkio specialistams, pasirūpino techniniu problemos sprendimu.
Jagėlonių kultūros namuose pernai buvo pakeistas išdužęs langas, paremontuotos krosnys, pakeis­tos kaminų dalys, kurios jau buvo suskilusios ir kėlė gaisro grėsmę. Renginių salėje pakabintos naujos užuolaidos. Tiesa, naujos jos tik jagėloniškiams, nes atvežtos iš Elektrėnų kultūros centro. „Išgirdome, kad Elektrėnų kultūros centras keičia scenos užuolaidas ir pagalvojome, kodėl gi senųjų nepanaudojus Jagėlonyse. Parsivežėme, savo jėgomis prisitaikėme ir šiandien jau turime jaukią sceną“, – pasakojo seniūnė. Šis atvejis – ne vienintelis taupumo ir tvarumo pavyzdys seniūnijoje. Seniūnija savo jėgomis atnaujino senas, bet tvirtas lietuviškas kėdes ir toliau jas naudoja seniūnijos pastate. Iš su­taupytų biudžeto lėšų pirko naujas kėdes Kietaviškių kultūros klubui, o buvusios klubo kėdės res­tauruotos ir nukeliavo į Jagėlonių kultūros namų salę.

Dėmesys Mijaugonims
Vienas didesnių projektų 2025 m. buvo įgyvendinamas Mi­jaugonių kaime, kur Šilo g. buvo įrenginėjamas šiuolaikiškas gatvių apšvietimas. Projektą finansavo Elektrėnų sav. administracija. Tinkamas apšvietimas gerina gyvenimo kokybę, patogumą, didina žmonių ir eismo saugumą, todėl gyventojai labai ilgai laukė šio projekto įgyvendinimo. Buvo sumontuota 31 moderni LED lempa su gembėmis. Seniūnė pasakojo, kad per 2024–2025 m. seniūnijoje buvo atnaujinti 162 šviestuvai ir pastatytas 31 vnt. naujų. Pastebėta, kad bendras elektros sunaudojimas sumažėjo apie 20 proc. Vasaros metu gatvių apšvietimas yra išjungtas, tai dar labiau padeda taupyti energiją.
Siekiant daugiabučio gyventojus aprūpinti patogumais Mijaugonyse, 2025 m. savivaldybės ­biudžeto lėšomis įrengtas gręžinys ir nuotekų sistema, o 2026 m. planuojama įrengti gręžinio vandens gerinimo įrenginius.

Nauja danga
Pernai Kietaviškių bendruo­menė pateikė paraišką į dalyvaujamojo biudžeto programą ir laimėjo kaimiškosios kategorijos balsavimą. Įgyvendinant idėją, atnaujinta krepšinio aikštelės danga prie Kietaviškių kultūros namų, pakeisti stovai su lentomis ir krepšiais, o aplinkoje papildomai netrukus ­atsiras mažieji architektūros elementai: suolai, šiukšliadėžės ir kt. Senuosius stovus pavyko restauruo­ti tomis pačiomis lėšomis ir perkelti į Kareivonių aikštelę, kuri aktyviai naudojama. Ateityje planuojama ją kapitaliai sutvarkyti.

Bažnyčios renesansas
Klebono monsinjoro Jono Sabaliausko iniciatyva ir su savi­valdybės parama Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčioje atliekamas bažnyčios grindų remontas. Kaip pasakojo seniūnė, taip pat reikėjo restauruoti baliustradą, klausyklas, nupirkti naujus suolus su klauptais. Restauruojant bažnyčią, susivienijo visa bendruomenė – į pagalbą atėjo parapijiečiai, krašto svečiai, kai kurie vietos verslai, ­politikai. Įrengtos naujos grindys, suolai su klauptais ir klausykla. Tuo darbai nesibaigs: apibėgusios bažnyčios lubos ir sienos taip pat prašosi restauravimo, bet darbams įgyvendinti reikia lėšų.

Bendruomenės pasididžiavimas
Kad ir kokius ūkinius, projektinius ar neplanuotus klausimus tektų spręsti, žmonėms visada reikia teigiamų emocijų ir gerų įspūdžių, todėl Kietaviškių seniūnijoje 2025 m. vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas. Suskaičiuota 40 įvairių renginių, edukacijų, parodų. Itin pavykęs buvo rudenį vykęs žygis po Kietaviškių kraštą.
Seniūnė didžiavosi, kad 2025 metais savo darbais išsiskyrė keli seniūnijos gyventojai, kurie kelia pasididžiavimą. Vidaus reikalų ministro padėka už išskirtinę lyde­rystę, telkiant gyventojus bendriems tikslams, ir atviros, ben­dradarbiavimu grįstos bendruomenės kūrimą skirta Kietaviškių bendruomenės pirmininkei Jurgitai Kananavičienei, už ilgametį, atsakingą darbą Elektrėnų socialinių paslaugų ­centre ir rūpinimąsi žmonėmis Onutei Lankutienei ir Steponui Jatkauskui įteiktos mero padėkos, o konkurso „Elektrėnų žiburys“ Metų jaunimo aktyvisto apdovanojimą pelnė jaunoji gyventoja, Elektrėnų savivaldybės jaunimo reikalų tarybos pirmininkė Ermeta Aleknavičiūtė. 2025–ieji atnešė ir gražių jubiliejų: pasveikintos keturios devyniasdešimtmetės: Angelė Binkulienė, Emilija Česo­nienė, Leokadija Pruskienė, Ge­novaitė Laimutienė.
Apibendrindama susitikimą seniūnė pabrėžė, kad seniūnijos stiprybė pirmiausia yra žmonės ir jų bendras darbas. Ji dėkojo darbuo­tojams, bendruomenėms, vietos įmonėms ir gyventojams už kasdienes pastangas, iniciatyvas bei išsakomas pastabas. „Problemų dar turime, jų tikrai nemažai, bet svarbiausia, kad nestovime vietoje, o judame į priekį ir matome, kur turime eiti toliau“, – sakė seniūnė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Europos balsas

Europos Pulsas