Metas, kai kiekvienas atliko savo pareigą

Elektrėniškiai K. Vitkauskas ir G. Akelis (priekyje) prieš 35 metus sausio13 d. ginkluoti tuometiniais ginklais buvo pasiruošę Parlamentą ginti viduje… Dziudo trenerio Romo Pociaus nuotrauka

Julija Kirkilienė

Nuo 1991 metų sausio 13-osios – Lietuvos atmintinų dienų sąraše­ įrašytos Laisvės gynėjų dienos – įvykių prabėgo 35-eri metai. Per tą laiką nudžiūvo ašaros nuo tą nak­tį žuvusių artimųjų skruostų, tą ­nak­tį gimę vaikai, tarp jų elektrėniš­kis Viktor Drozdov, švenčia 35 metų jubiliejus. Kas pamiršo, primename Viktoro gimimo datą todėl, kad tą naktį, kai Elektrėnų ligoninėje, anksčiau nei buvo tėvelių lauktas, gimė Viktoras, Vilniuje prie televizijos bokšto žuvo Apolinaras Povilaitis, Viktoro dėdė, Vinco Kudirkos giminės atžala.
O Vilniuje, Parlamento rūmuo­se, apginkluoti tuometiniais­ ginklais, tą naktį tankų puolimo laukė elektrėniškiai sportininkai Gintas Akelis ir Kęstas Vitkauskas. Maistą Parlamento gynėjams vežė elektrėniškis Aleksas Garbanovas… Tą naktį tankai nepuolė, bet prie televizijos bokšto nužudyta buvo 14 jaunų žmonių. Daug sužeistų. Prie televizijos bokšto prieš tankus rankomis susikibęs budėjo ne vienas elektrėniškis. Daugelio jų prisiminimus esame aprašę, bet jei kurio nepakalbinome, labai prašome prisi­minimais pasidalinti laikraštyje. Tegul tai liks istorijai.

Sausio 13-osios išvakarėse žmonių judėjimas vyko visoje Lietuvoje, Elektrėnuose taip pat:
Sausio 12-osios vakare žmonių Elektrėnuose prisirinko daug. Vieni rinkosi prie Tarybos (buvęs senasis paštas) būstinės, kiti tik vaikščiojo gatvėmis. J. Janonio automobiliu V. Valiušis ir A. Klumbys važinėjo gatvėmis ir per garsiakalbį kvietė elektrėniškius rinktis prie būstinės. Autobusai iškviesti buvo iš visų galimų įmonių, kurie žmones vežė į Vilnių. Kadangi Vilniuje buvo paskelbta komendanto valanda ir automobiliai buvo stabdomi, elektrėniškiai važiavo per Dūkštą. Elektrinės autobusas, vairuojamas Albino Česonio, važiavo per Grigiškes. Jis buvo sustabdytas, ginkluoti kareiviai patikrino, bet nesugrąžino, leido važiuoti toliau.
V. Valiušis su A. Klumbiu liko organizuoti veiklą Elektrėnuose. Broniui Pargaliauskui ir Rimui ­Griščenkai buvo paskirtas budėjimas prie įvažiavimo į Elektrėnus viaduko. Jų užduotis buvo skaičiuo­ti, kiek ­pravažiuos automobilių ar karinės technikos. Reikėjo stebėti, ar nepajudės rusų desantininkų da­liniai iš Kauno, ir laiku informuoti vadovybę. Bet ta informacija perduo­ta būtų buvusi tik parbėgus į namus ir paskambinus telefonu.
Atlikus reikiamus darbus Elek­trėnuose, V. Valiušį ir A. Klumbį į Vilnių savo „žiguliais“ nuvežė klebonas Jonas Sabaliauskas. Klebonas savo žygdarbio dabar nesureikšmina: „Buvo toks metas, kiekvienas atliko savo pareigą“. Už tą pareigą kun. J. Sabaliauskas 2008-01-07 Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Redakcijos žiniomis, Sausio 13-osios medaliais apdovanoti 7 savivaldybės žmonės: Gintautas Akelis, Kęstas Vitkauskas, Aleksandras Klumbys, Viktoras Valiušis, Bronius Pargaliauskas, Jonas Sabaliauskas, Česlavas Kazakevičius. Jei kurio nepaminėjome, labai prašome atsiliepti, nes vienoje vietoje apdovanotųjų surasti niekur nepasisekė.
„Kas mes būtume be Sausio 13-osios, – 25-tųjų metinių minėjime klausė vedėja Onutė Šakienė. – Kas mes būtume be Tėvynės, tėviškės, be namų slenksčio? Kas mes būtume be jų, beveik bevardžių kraujo lašo, pakrikštijusių mūsų sielas amžinam buvimui – prieš mane ir po manęs… Kas mes būtume be kaltės jausmo prieš juos, išpirkusius mūsų dabartinį buvimą – skolon, jų gyvybės ir aukos sąskaita. Kas mes būtume be jų vėlių nešamos vėliavos – geltonos, žalios gyvybės ir raudonos kraujo spalvų? Kas mes būtume? Ir ar būtume išvis?“

Prabėgus 35-eriems metams apie tai, kokie mes buvome ir koks tai buvo metas, ir apie tai, koks metas dabar, eilėmis iškalbėjo literatų klubo „Strėva“ nariai. Spausdiname du iš aštuonių šiai datai skirtų eilėraščių. Atsiprašome, kad dėl vietos stokos negalime išspausdinti visų.

Tai buvo kitoks metas
Tai buvo kitoks metas.
Pučia stiprus,
Žiema alsuojantis vėjas žvarbus.
Tik staiga nustembi, pamatai –
Kas gi tai?
Iš tolo šviečia ugnies šaukliai,
Dega sausio laužai!
Ir trispalvės visur –
Ant peties, prie širdies.
Ir drąsūs, vieningi veidai,
Kokių dar niekada nematei.
Taip eita teisingu keliu,
O trys spalvos – geltona, žalia, raudona –
Šildė širdis visų,
Nors netrūko laužų.
Tas metas buvo išskirtinis,
Kai vieningai skambėjo
Drąsos išlikimas,
Bebaimių gimimas,
Tautos atgimimas.
Tai buvo kitoks metas.

(Arvydas Vyšniauskas)

***
Kerziniai batai mūs laisvę trypė,
O atsakas buvo
vienybė,
daina
ir malda…
O žodis tėvynė trispalve plazdėjo
Virš Vilnius, virš Kauno,
Virš vaiko ir kario širdies.
Virš tų, kurie buvo stipresni
už būtį,
už nebūtį,
už mirtį,
Už meilę gyventi būty/nebūty.
Ir dega laužai Lietuvoj Laisvės dieną
Didvyriams, gynėjams, aukoms ir maldoms.
Ir dega žvakelės Lietuvoj Laisvės dieną
Mūs kartai ir ateities kartoms.

(Vilija Dobrovolskienė)

Laisvės gynėjų dienai literatų klubas „Strėva“