Iš choro „Energetikas“ likęs vyrų ansamblis Juliaus Jurgaičio šimtmečio minėjime su buvusia choro meno vadove ir dirigente R. Jurgaitiene bei chormeistere R. Bartkiene
Nėra kelio į laimę, nes laimė ir yra kelias (Dalai Lama)
Dalyvauti kultūrinėje veikloje – tam tikras gyvenimo būdas, sveikas siekimas atitrūkti nuo kasdienybės, tai įdomi žmonių tarpusavio bendravimo forma, tai dvasinė šviesa, kuri reikalinga kiekvienam, kas mąsto apie gyvenimo prasmę. Apie chorą „Energetikas“ pradėsiu nuo istorijos. Mintis organizuoti vyrų chorą kilo beveik atsitiktinai. Vieną popietę direktorius Pranas Noreika iš Vilniaus į Elektrėnus važiavo su Algirdu Norušiu. Pakeliui išsišnekėjo. Girdi, elektrinėje dirba tiek daug vyrų, kodėl nesubūrus jų į lygių balsų chorą. Šį sumanymą perdavė Elektrėnų kultūros namų direktoriui Juliui Jurgaičiui, o pastarasis ėmėsi jį įgyvendinti. Ir štai 1966 m. gruodį prasidėjo repeticijos, o jau 1966 m. vasario 22 d. vyko pirmas koncertas. Mačiau, kad vyrai labai jaudinosi, man pačiam irgi rankos virpėjo. Bet po koncerto visi buvo patenkinti, vyrams pakilo ūpas dainuoti.
Julius Jurgaitis su choru „Energetikas“ dirbo 1965–1995 m. Kartu su Juliumi nuo 1972 m. iki 1983 m. dirbo jo žmona Rita Jurgaitienė. Po J. Jurgaičio mirties chorui vadovavo jo žmona Rita. Vėliau chorui vadovavo Petras Vaičekonis, Raimondas Katinas, Algirdas Norvilas. Skirtingais laikotarpiais koncertmeisterės buvo Regina Bartkienė, Rasa Hopenienė, Onutė Navickienė. Choras turėjo net savo tarybą, kurios pirmininkais skirtingais laikmečiais buvo Romualdas Logminas, Algidas Lukoševičius, Antanas Liepinis ir aš, Antanas Algimantas Adomaitis.
Prisimenu, kad kiekvienas „Energetiko“ choro renginys baigdavosi fraze „leiskite visų susirinkusių vardu, padėkoti Juliui už nuolatinį rūpestį, kurį jaučia kiekvienas choro dalyvis, už įdėtą širdį į kiekvieno renginio sėkmę“. Tai būdavo ne oficiali frazė, o skirta žmogui, kuris savo elgesiu, savo dvasia buvo visų mylimas. 1981 m. chorui suteiktas liaudies choro „Energetikas“ vardas. Tais laikais tai buvo aukštas kolektyvo įvertinimas.
Visus choristus labiausiai džiugindavo choro koncertinės išvykos. Prano Noreikos žodžiais, pirmiausia reikia kolektyvą pasikviesti iš kitos elektrinės, o tada vykti atsakomajam koncertui. Tuometinėje TSRS elektrinės palaikė glaudžius ryšius, mielai vieni kitus kviesdavosi į kultūrinius renginius. Smagu dabartiniams energetikams prisiminti išvykas į Ukrainos, Moldavijos, Baltarusijos elektrines. Tuo metu Trakų KC buvo daug kolektyvų: vyrų ir moterų chorai, keli šokėjų kolektyvai, kapela „Galvė“ ir kiti. Prisimenu išvyką į Burštyno elektrinę Priekarpatėje. Vykome 120 dalyvių. Energetikai užsakė 2 lėktuvus į Lvivą (tais laikais čarterinių reisų nebuvo, visi skrydžiai vykdavo iš Maskvos), ten mus pasitiko energetikų autobusai ir nuvežė į elektrinę. Po koncerto, kitą dieną suorganizavo dviejų dienų kelionę po Karpatus.
Tais laikais Elektrėnai priklausė Trakų rajonui. Tarp Trakų ir Lydos rajonų vyko soclenktynių suvedimo renginiai. Viename iš jų 1988 m. dalyvavo ir choras „Energetikas“. Koncertavo Lydos rajono kultūros namuose. Po kiekvieno koncerto būdavo banketai. Ir kai po dviejų antrų patiekalų atnešė cepelinus, visi pradėjo juoktis. O istorija prasidėjo Elektrėnuose, kai jų saviveiklininkai buvo vaišinami dviem antrais patiekalais.
Smagūs prisiminimai ir iš tuometinių kelionių į Vokietiją. Kelionė prasidėjo Berlyne, vėliau Drezdeno muziejai, puikus Cvingerio ansamblis. Koncertas Veimare. Tai Gėtės, Šilerio, Listo, Bacho miestas. Jau vien šių genijų vardai daro Veimarą nepamirštamą. Nepriklausomoj Lietuvoj prasidėjo šiaurės šalių Dainų Šventės. Pirma tokia šventė įvyko Rygoje. Nustebino latvių puikiai suorganizuota šventė. Kita dainų šventė 1997 m. įvyko Gotlando saloje, kur dalyvavo ir „Energetikas“. Gyvenome svečių namuose. Kiekvieną rytą su himnu iškeldavom Lietuvos vėliavą, o vakare nuleisdavom. Pirmą kartą išgirdome Liudo Vilučio deklamuojamus P. Širvio eilėraščius. 2000 m. dalyvavome dainų šventėje Norvegijoje. Sunkiausia būdavo paruošti repertuarą šalių, kuriose koncertuodavome, kalbomis. Teko dainuoti net islandų kalba. Nebelikus mūsų pagrindinio rėmėjo Prano Noreikos, vyrai perėjo į „Salve“ ar į kitus kolektyvus. Kaip matote, dabar liko tik „Energetiko“ ansamblis.
Šiais metais „Energetiko“ ansamblis simboliškai paminės 60-ties metų jubiliejų. Jubiliejus vyks sausio 10 dieną, 14 val., Elektrėnų viešosios bibliotekos salėje.
Kviečiame dalyvauti, prisiminti senus gerus laikus. Renginį ves aktorius Robertas Šarknickas. Žiūrovams bus parodytas 15 min. nuotraukų filmas, kurį sukūrė fotomenininkė Liudmila Felčinskaja. Dalyvaus Kauno rajono kultūros centro „Seni draugai“ ir Žiežmarių „Žiežmara“ chorų ansambliai.
Algimantas Antanas Adomaitis, buvęs choro „Energetikas“ tarybos pirmininkas