G. Jančiauską (kairėje) kalbina žurnalistas R. Šarknickas
Savivalda dar nuo neatmenamų laikų suvokiama, kaip bandymas centrinį krašto valdymą derinti su vietos. Paprasčiau tariant, savivalda yra valdžia arčiau žmonių, su kuriais reikia tartis, kaip sukurti geresnį gyvenimą. Geresnio gyvenimo kūrimui prikurta įvairių tarnautojų: nuo karjeros valstybės tarnautojų iki politinio (asmeninio) pasitikėjimo. Skaitytojus norime supažindinti su Elektrėnų savivaldybės mero patarėju, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nariu Gintaru Jančiausku. G. Jančiauskas aktyvus žmogus saviveikloje, Vievio parapijos veikloje, o ką veikia dirbdamas mero patarėju, ne visi ir žino. Pareigybės aprašyme rašoma: „Savivaldybės mero patarėjo pareigybė reikalinga siūlymams merui komunikacijos, jaunimo politikos klausimais teikti, perspektyviniams ir einamiesiems savivaldos klausimams spręsti, darbui su užsienio partneriais koordinuoti, ryšiams su Lietuvos ir užsienio šalių savivaldos institucijomis, kitų šalių savivaldybių atstovais užmegzti, švietimo, verslo plėtros, sveikatos, socialinės paramos, turizmo, finansų ir ekonomikos srities programų, projektų parengimui ir įgyvendinimui koordinuoti, Savivaldybės ryšiams su visuomene formuoti ir užtikrinti. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas bendrose veiklos srityse: dalyvauja dokumentų valdyme, sprendžia tarptautinių ryšių su užsienio šalimis klausimus, vykdo funkcijas specialioje veiklos srityje – valstybės tarnyboje“. Šiame interviu apie savivaldybės tarptautinius klausimus nekalbėjome, bet kitas pareigas trumpai aptarėme. Politiką kalbino laikraščio „Elektrėnų kronika“ žurnalistas Robertas Šarknickas.
R.Š. Elektrėnuose esu naujokas, bet žmonės mane pažįsta, jau žino, kad dirbu laikraštyje, todėl dažnai užkalbina. Šiandien sulaukiau net dviejų žmonių klausimų apie Elektrėnų turgų. Vievyje – gražus turgus, o Elektrėnuose – apleistas. Kodėl? Kada Elektrėnuose bus normalus turgus?
G.J. Savivaldybės vadovai žino, kad Elektrėnams reikia tvarkingo turgaus ir turi planų tokį padaryti, bet dar nežino, kur tas turgus turėtų būti. Senojoje turgavietėje naujus pastatus statyti trukdo dujotiekio vamzdžiai. Yra planų turgų perkelti į naują vietą šalia autostrados, bet bijau, ką nors gyventojams pažadėti, nes savivaldybės administracijoje šiuo klausimu dar vis diskutuojama.
R. Š. Pareigybių aprašas numato daug darbų. O kokia yra patarėjo diena?
G.J. Diena darbe prasideda nuo pasitarimų mero kabinete, darbų pasiskirstymo, o tada jau dirbame pagal tos dienos planus… Dalyvaujame susitikimuose, pasitarimuose, lankomės objektuose ir pan. Savivaldybės vadovų darbas yra komandinis darbas. Pasitarimuose vienu ar kitu klausimu būna įvairių nuomonių, bet geri sprendimai visada gimsta diskusijose.
R.Š. O kokias sritis Jums pavesta kuruoti?
G.J. Kuruojamos sritys nėra šventa karvė. Natūralu, kad man, kaip buvusiam pareigūnui, pavestos teisėsaugos sritys, bendradarbiavimas su parengties pareigūnu Dainiumi Kochansku, ūkiniai reikalai, bet man artimos ir ugdymo, švietimo, kultūros sritys. Nėra tokių sričių, kuriomis nesidomėčiau ir nesureaguočiau į žmonių pasisakymus apie vienokius ar kitokius klausimus. Jei pats negaliu atsakyti į klausimus, perduodu juos atsakingiems specialistams. Juokauju, kad mero patarėjo vaidmuo yra kaip bėdų turgaus pirkėjo…
R.Š. Esate šiuolaikiškas politikas. Sprendžiu iš to, kad sukūrėte „Facebook“ paskyrą „Patark patarėjui“. Ar daug patarimų sulaukiate?
G.J. Sukūriau paskyrą, bet socialiniuose tinkluose aktyvus nesu… Paskyroje dalinuosi žmonėms reikalinga informacija, kad ji būtų kiekvienam pasiekiama, o žmonės žinotų, kad noriu bendravimo ir atvirumo. Į paskyroje pateiktas pastabas visada reaguoju. Pavyzdžiui, vieviškiai parašė, kad Vievyje nėra stacionarių geriamojo vandens kolonėlių. Dabar jos jau yra.
R. Š. Mūsų kalba vis sukasi apie du savivaldybės miestus – Vievį ir Elektrėnus, ar kaimiškos seniūnijos nėra pamirštos?
G.J. Savivaldybę sudaro 8 seniūnijos: dvi – miesto, viena – Semeliškių miestelio, kuris 2026 m. paskelbtas mažąja Kultūros sostine, ir dar 5 kaimiškos seniūnijos. Galime tik pasidžiaugti, kad visose seniūnijose dirba aktyvūs ir profesionalūs seniūnai, todėl daug ūkinių klausimų išsprendžia vietoje… Jei seniūnai negali problemos išspręsti patys, visada pagalbos sulaukia iš savivaldybės specialistų, kurie nepamiršta nė vieno kaimo ar kaimelio. Pavyzdžiui, Mustenių k. gyventojams nebuvo kokybiško geriamojo vandens, savivaldybė įrenginėja naujus gręžinius. Taip kokybiško vandens tiekimo problema bus išsispręsta. Kazokiškių seniūnijos Grabijolų kaime, bendradarbiaujant su Neries regioniniu parku, nutiestas žvyrkelis, savo kokybe prilygstantis vos ne asfaltuotam keliui. Kloninių Mijaugonių kaime įrengtas apšvietimas. Pylimų kaime, prisidėjus gyventojams, atnaujintas daugiabučio stogas, visai neseniai duris atvėrė ir nauji bendruomenės namai su biblioteka. Nė viena seniūnija nėra pamiršta ir į seniūnų pageidavimus savivaldybės administracija visada sureaguoja greitai ir stengiasi padėti. Tik gal viešoje erdvėje apie tai mažai kalbama.
R. Š. Šitiek daug veiklos turite, o ar lieka laiko laisvalaikiui? Koks jis?
G. J. Žinoma, laiko visada lieka. Namuose manęs niekas patarėju nevadina… Dažnai laisvalaikį leidžiame su šeimas. Kartu su žmona Danute dainuojame ansamblyje „Pylimėlis“, aktyviai dalyvaujame Vievio šv. Onos parapijos veikloje, giedame bažnyčios chore… Būna, kad laisvalaikį su darbu supainioju. Pavyzdžiui, esu savivaldybės senjorų tarybos narys. Ta senjorų taryba jungia visas savivaldybėje veikiančias amžėjančių žmonių organizacijas. Vienas iš įdomesnių tarybos darbų yra šiuo metu organizuojami šokių vakarai. Suradome muzikantą, grįžusį iš emigracijos ir sutikusį už prieinamą kainą šokių vakaruose pagroti. Tad kviečiame norinčius pašokti ar tik muzikos pasiklausyti lapkričio 22 d. 18 val. užsukti į Elektrėnų kultūros centrą. Bus smagi bendrystė. O man bus smagus ir darbas, ir poilsis. Kaip sako patarlė: ir naudinga, ir malonu.
R.Š. Gerai Jūs apie darbus kalbate. Pakalbėkime ir apie politiką. Politikoje nesate senbuvis, pradėjote nuo Liberalų sąjungos partijos, su kuria patekote į VI kadencijos tarybą, bet nesibaigus kadencijai, išėjote iš tos partijos ir pasirinkote kitą – Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“. Kodėl?
G.J. Aš į politiką pasukau baigęs darbą valstybės tarnyboje – policijoje. O Liberalų partiją palikau dėl vertybių. Tuomet nacionalinėje politikoje, Seime, Liberalų sąjūdis buvo aktyvus Partnerystės įstatymo rėmėjas, o mano vertybės kitokios – krikščioniškos, už tradicinę šeimą. Gal tai ir paveikė. Kaip tik tuo metu buvo sukurta nauja partija – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Imponavo toje partijoje veikiantys žmonės ir partijos viduje esanti tarimosi tarpusavyje kultūra. Savivaldybėje jau buvo įkurtas partijos skyrius, kurį kartu auginame ir drauge dirbame vardan Lietuvos.
R. Š. Bet ir šioje partijoje yra žmonių, remiančių vienos lyties žmonių partnerystę.
G.J. Žinau. Žmonės yra laisvi pasirinkti, aš partnerystės klausimu nesu kategoriškas. Tikiu, kad šios kadencijos Seimas šį klausimą išspręs protingai.
R.Š. Bet meras, liberalas Gediminas Ratkevičius, Jus vis tiek pasirinko savo patarėju. Ar tai reiškia, kad jis parodė liberalią kultūrą Jūsų atžvilgiu?
G.J. Mano galva šiuo atveju politiniai dalykai nebuvo pirmoje vietoje. Su meru abu esame vieviškiai, abu esame buvę kolegos darbe, vienas kitą gerai pažįstame. Išrinkti į tarybą skirtingose partijose, sudarėme koaliciją, pasidalinome pozicijomis. Man postas nėra karjeros siekiamybė, man tai yra įrankis įgyvendinti partijos ir valdančiosios daugumos programą, atnešti naudą savo bendruomenei.
R. Š. Manau, kad darbas savivaldoje įtemptas, kaip ir dirbant pareigūnu. Ar nėra minčių viską mesti ir gyventi dėl savęs? Ar turite šeimos palaikymą?
J.G. Jei sakyčiau, kad nepagalvoju – meluočiau. Būna, kad neišsipildo lūkesčiai, bet tokiomis dienomis visada turiu šeimos palaikymą ir suprantu, kad lengvi darbai ne man skirti. Suprantu, kad reikia turėti kantrybės ir supratimo – darbai ne taip greitai padaromi, kaip norėtume… Bet geri pokyčiai savivaldoje matosi dabar ir bus matomi. Skaitytojams ir klausytojams noriu pristatyti savo tarnystės suvokimą buvusio darbo šūkiu „Ginti, saugoti, padėti“ ir visiems siunčiu linkėjimus bažnytinėmis tiesomis – tikėjimo, vilties ir meilės. Redakcijai taip pat noriu padėkoti už supratimą, kad gyventojai turi savo politikus pažinti.
R.Š. Ačiū Jums už skirtą laiką, o skaitytojams dėkojame, kad norite žinoti informaciją, skaitote laikraštį arba žiūrite filmuotą medžiagą.