Skirtingi senatvės vaisiai
Julija Kirkilienė
Artėjant senelių ir pagyvenusių žmonių dienai į redakciją kreipėsi Trakų g. 7 namo gyventojai, prašydami padėti ieškoti pagalbos vienišai, bute įkalintai senolei. Senolę prižiūrintis vaikaitis močiutę įkalino dėl ligos, nepalikdamas jai galimybės bendrauti su žmonėmis, pažiūrėti televizorių ar nors pakalbėti telefonu. Visa močiutės paguoda – kartą per dieną užsukantis socialinis darbuotojas su dubenėliu sriubos. Visai kitokį gyvenimą senoliai turi savivaldybės Socialinės globos namuose. Čia jie turi tai, ko neturi namuose įkalinta senolė.
Kalėjimas savuose namuose
Pamačius elektrėniškės senolės, vieno žinomo elektrėniškio mamos, gyvenimą apniko slogios mintys. Tas žinomas elektrėniškis, močiutės vienintelis sūnus, prieš keletą metų mirė. Palaidojo senolė ir vyrą. Močiutės anūkas sakė savo namuose ją prižiūrėti neturintis sąlygų, todėl močiutę prižiūrėti patikėjęs socialinėms darbuotojoms, kurios vieną kartą per dieną užneša valgyti. O vieniša senolė, gyvenanti bute su užsandarintais langais, pro kuriuos neįeina net gryno oro, pavargusi nuo vienatvės, beldžia į duris, radiatorius, prašydama kaimynų pagalbos. Kaimynai apie močiutės kančią ne kartą pranešė Socialinės paramos skyriaus darbuotojams, anūkui, bet atsakydami močiutei ir nuo beldimų kenčiantiems kaimynams, visi kalbėjo vienu balsu: močiutė serga. Kaimynai sako, kad jei namuose paliekamas vienas šuo ir jis kaukia, gyvūnų apsaugos tarnybos imasi visų priemonių gyvūnui padėti, o šeimininkams skiria dideles baudas. Šį kartą pagalbos reikia žmogui. Pagailėję senolės, kaimynai kreipėsi į redakciją, prašydami tarpininkauti bėdai išspręsti. „Elektrėnų kronikos“ vardu paskambinus į visas socialinių paslaugų tarnybas, iš Pagalbos namuose tarnybos vadovės sulaukiau priekaištų, kad žurnalistas neturi teisės kištis į privatų gyvenimą. Deja, žmonės į žurnalistus ir kreipiasi tik tada, kai iš niekur kitur pagalbos sulaukti nebegali. Šį kartą, atrodo, močiutei pagalbos suteikta bus tik tiek, kad jai kartą per dieną socialinė darbuotoja duos išgerti raminamųjų vaistų. O gal, vis dėlto, anūkas pasitikės savanoriais, kurie galėtų užeiti su močiute pabendrauti, išvėdinti patalpas, gal išvestų pasivaikščioti ir laiku paduotų jai išgerti reikiamų vaistų.
Geri namai
Praėjo jau tie laikai, kai vaikai gąsdino tėvus atiduosiantys į senelių namus. Elektrėnų socialinės globos namuose gyvenantys žmonės, kuriems reikalinga priežiūra, senatvės ar ligos dienas leidžia ramiai ir, pagal statistiką, sulaukia ilgesnio amžiaus, nei namuose uždaryti vieniši žmonės. Deja, patekti į šiuos namus nėra paprasta: vieta atsilaisvina tik kažkam išėjus Amžinybėn. Liepos 19 d. globos namuose kaip tik buvo derinamos 96 metų močiutės laidotuvių detalės, o į laisvą vietą, pagal savivaldybės asmenų nukreipimo į socialinių paslaugų įstaigas komisijos sprendimą, bus perkeltas eilėje įrašytas savarankiško gyvenimo namų gyventojas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Kaip redakcijai sakė Globos namų direktorė Danutė Suchockienė, Savarankiško gyvenimo namuose gyvena žmonės, kuriems reikalingos socialinės globos paslaugos, o Globos namuose – kuriems reikalingos socialinės slaugos paslaugos. Socialinės globos namų Pakalniškių padalinyje apgyvendinami socialinės rizikos asmenys ir mamos, kurioms trūksta socialinių įgūdžių. Šiuo metu Pakalniškių padalinyje gyvena 15 žmonių, Savarankiško gyvenimo namuose – 29, o Globos namuose – 40 savivaldybės gyventojų. Prie Socialinės globos namų pristatytas buvo pastatas, skirtas socialinės globos paslaugų plėtrai (nakvynės namams). Tose patalpose pandemijos laikotarpiu gyveno Globos namų darbuotojai, dvi savaites dėl karantino nėję į namus. Vėliau šios patalpos buvo skiriamos izoliatoriui. Direktorė dar kartą priminė, kad per visą pandemiją Globos namuose nesusirgo nė vienas žmogus. Dabar ten gyvena ukrainiečių šeimos.
Kitokia senatvė
Savarankiško gyvenimo namuose gyvenanti devyniasdešimtmetį bebaigianti elektrėniškė pedagogė ir buvusi laikraščio „Elektrėnų žinios“ direktorė Julija Janonienė, kalbėdama apie gyvenimą Savarankiško gyvenimo namuose, negailėjo padėkos žodžių čia dirbančiam personalui, pasidalino įspūdžiais, kaip jai skubiai buvo suteikta medicininė pagalba, kokios gyvendama savo namuose nebūtų galėjusi sulaukti. Šiuose namuose gyvenimą baigė jos vyras, garsus elektrėniškis, aktyvus Persitvarkymo sąjūdžio dalyvis Juozas Janonis. Per 60 metų santuokoje išgyvenę Julija ir Juozas Janoniai senatvės dienas leisti pasirinko Socialinės globos namų savarankiško gyvenimo padalinyje. Julija ir dabar pietus užsisako Globos namuose, o pusryčius ir vakarienę ruošia savarankiškai. Apsilankius Julijos kambaryje, negalėjau kartu nepasidžiaugti gražiomis brandaus gyvenimo dienomis. Julijos kambaryje kabo vyro Juozo nuotrauka, papuošta trispalve juostele, ir pačios Julijos nuotrauka su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene. Ant stalo guli retos knygos: V. Šekspyro „Sonetai“, naujausia knyga apie Nelę Paltinienę „Tu ateik į pasimatymą“, storas, kelis kilogramus sveriantis Šventas Raštas, kurį ji kasdien skaito. Kiekvieną penktadienį Julijai atneša savivaldybėje leidžiamus laikraščius, o ir pati senjorė vis dar rašo, kuria. Juliją dažnai aplanko du sūnūs, trys marčios, septyni anūkai ir keturi proanūkiai, kurie močiutę ragina rašyti ir viską, ką parašiusi, rinkti, nes jie būtinai perskaitys. Julija dar aplanko bažnyčią, kartais dalyvauja buvusių kolegų, mokytojų laidotuvėse. J. Janonienė sako nesigailinti pasirinkusi mokytojos profesiją, nors svajojusi būti gydytoja. Šviesuolė prisimena, kad dirbdama mokytoja į darbą visada eidavo su džiaugsmu širdyje. Su džiaugsmu širdyje ji gyvena ir dabar. Gyvena ne tik dėl savęs. Ji aktyviai dalyvauja Globos namuose vykstančiuose renginiuose, padeda darbuotojams juos organizuoti, pataria, paguodžia kitus namų gyventojus, kuriems tos paguodos reikia.
Mitai ir tikrovė
Kadangi redakcija yra tam tikra žmonių bėdų dėžutė, tai į tą dėžutę net keletą kartų įkėlėme senolių klausimus, kaip galima į tuos geruosius namus patekti. Žmonės klausia, ar tikrai reikia užstatyti butus, ar tikrai iš žmonių paimami visi pinigai. Socialinės globos namų direktorė D. Suchockienė sako, kad mitai apie butus tikrai nėra pagrįsti. Globos namuose gyvenantys žmonės aprūpinami visomis reikalingomis paslaugomis, už tai sumokėdami 80 proc. gaunamų pajamų. Savarankiško gyvenimo namuose tam tikrą mokestį mokėti reikia už nuomą ir socialinę priežiūrą. Mokesčius tvirtina savivaldybės taryba. Mokestis už socialinę priežiūrą priklauso nuo asmens gaunamų pajamų. Jeigu asmens pajamos yra mažesnės, nei įstatymų nustatyta tvarka, asmuo už socialinę priežiūrą nemoka, jeigu asmens pajamos yra didesnės – moka pagal savivaldybės tarybos nustatytą tvarką. Bėda viena, kad ir praplėtus savarankiškų gyvenimo namų patalpas, laisvų vietų vis tiek trūksta. Norintiems patekti į Socialinės globos namus, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių, surinkti reikiamus dokumentus ir kantriai palaukti, kol atsilaisvins vieta. Tie, kas tos vietos sulaukia, sunkia senatve ar bloga slauga skųstis tikrai negali.