Kapinės – praėjusių ir esamų laikų atspindžiai

Sabališkių kapinės iš viršaus. Cemety nuotr.

Julija Kirkilienė
Robertas Šarknickas

Teritorijoje, kur šiandien įsikūręs Elektrėnų miestas, gyventa labai seniai – archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad jau mūsų eros pradžioje čia veikė jotvin­gių gentys. Nors pats miestas yra ­vienas jauniausių Lietuvoje, teritorija itin turtinga istorinio ir kultūrinio sluoksnio.

Laidojimo vietų istorija šio­je teritorijoje (tiek gyvenamųjų vietovių, tiek kapinių) nėra plačiai aprašyta, tačiau žinome, kad modernus miesto kapinių segmento susiformavimas susijęs su Elektrėnų miesto plėtra ir gyventojų poreikiais. Sabališkių kapinės – ne tik praktinė laidojimo vieta, bet ir istorinis bei kultūrinis šaltinis. Kapi­nės simbolizuoja bendruomenės at­mintį, kartų tęstinumą. Anks­čiau kapinės ir dalis dabartinės Elektrėnų miesto teritorijos priklausė Sabališkėms. Šio kaimo vardu pavadinta viena ilgiausių gatvių, einanti išilgai Elektrė­nų miesto.

Pliaterių giminės pėdsakai

Naujo miesto naujoms ka­pinėms vietos ieškoti nereikėjo – buvusiame Sabališkių kaime, ant gražaus kalnelio, laidoti pradėta buvo XIX amžiuje. Pirmąjį palaidojimo įrašą radome 1852 m. Iki šių dienų aukščiausioje kapinių vietoje stovi mauzoliejinė koplyčia, pastatyta XIX a. viduryje. Joje palaidoti gretimo Abromiškių dvaro savininkai. Anot istorinių šaltinių, kapinių koplyčia pradėta statyti XIX a. I pusėje kaip bažnyčios varpinė, o užbaigta kaip Abromiškių dvarininkų De Raesų ir Broel-Pliaterių antkapis. Koplyčioje laidota 1852–1911 m. Čia ilsisi istorinės asmenybės Emilijos Pliaterytės tolimos giminės.

Kartais lankytojai galvoja, kad čia ilsisi Emilijos Pliaterytės artimieji. Deja, bet yra šiek tiek kitaip. Anot istorinių šaltinių, Emilija Pliaterytė (Emilia Broel-Plater) priklausė tai pačiai Broel-Pliaterių giminei, tik kitai jos šakai. Pilnas Emilijos vardas buvo Emilia Broel-Plater (lenk. Emilia Broel-Plater). Broel-Pliateriai – sena lietuvių–lenkų–latvių bajorų giminė, kilusi iš Liuksemburgo, vėliau įsikūrusi Livonijoje (dab. Latvijoje), o vėliau turėjusi daug atšakų dabartinėje Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje. Giminė skilo į kelias šakas: Kraslavos, Daugpilio, Švėkšnos, Varnionių, Vilkaviškio, Abromiškių ir kitas. Emilija buvo kilusi iš Kraslavos šakos (dabar Latvijos teritorija). O Sabališkių kapinėse (Elektrėnų savivaldybėje) palaidoti Abromiškių dvaro Pliateriai – taigi giminės giminaičiai, bet ne tiesioginiai Emilijos tėvai ar broliai, seserys.
Pati Emilija Pliaterytė (gimusi 1806 m. lapkričio 13 d. Vilniuje) – Lietuvoje žinoma kovotoja už laisvę, dalyvavusi 1830–1831 m. sukilime, subūrė būrį sukilėlių, vadovavo veiksmams prieš Rusijos imperijos kariuomenę. Emilija Pliaterytė mirė 1831 m. gruodžio 23 d. netoli Kapčiamiesčio (minima Justinavo / Vainežerio dvaro vietovė), kur ją slaugė dvarininkų Ablamavičių šeima. Po mirties jos kūnas naktį laiveliu buvo atplukdytas Ančios upe į Kapčiamiestį ir slapta palaidotas Kapčiamiestyje esančiose senosiose kapinėse (ten yra ir atminimo paminklas).

Dauguma šaltinių sutaria, kad E. Pliaterytė sunyko po ilgos ir varginančios kelionės su sukilėlių daliniu: ji susirgo (ligos požymiai, sužeidimai ir išsekimas), silpo po sukilimo pralaimėjimo, neretai paminimas psichologinis nuosmukis (sielvartas). Taigi, Pliaterių giminės istorija – nors ir tolima, vis dar sieja Sabališkių ir Kapčiamiesčio kapines simboline jungtimi.

Architektūra

Sabališkių kapinių koplyčia – kompaktinė, kvadrato plano, dviejų tarpsnių, su laidojimo rūsiu (šiuo metu užbetonuotas). Piramidinį keturšlaitį stogą`vainikuoja meniškas ornamentuotas kryžius. Tinku dengtiems fasadams būdingos arkinės nišos su viršutinėje dalyje įkomponuotomis langų angomis, pusapskritimių sąramų arkinės angos. Tarpsnių pastogėse suformuoti tinkuotų plytų mūro profiliuoti karnizai. Galiniame fasade įrengta juodo šlifuoto granito memorialinė lenta, apjuosta profiliuotu tinko apvadu, viršuje dekoruotu trikampiu sandriku, su įrašu lenkų kalba: „Ś. † P. / WILHELM i ANTONINA Z CHLEWIŃSKICH / UR. 1787 R. ZM. 1854 R./ de RAES UR. 1798 R. ZM. 1852 R. / JAŚ Hr. BROEL-PLATER / UR. I ZM. 5/VI 1882 R. / BOGDZIO / Hr. BROEL-PLATER / UR. 21/VI 1883 R. ZM. 16/1 1884 R. / WILHELM / Hr. BROEL-PLATER / UR. 10/III 1850 R. ZM. 27/X 1911 R.“ Papėdėje – metalinė ažūrinė tvorelė.
Koplyčios perdenginiai – pirmo ir antro tarpsnių tinkuotų plytų mūro cilindriniai skliautai. Į patalpą veda metalinės dvivėrės, dekoruotos metalo juostomis durys su įstiklintu viršulangiu. Stogas yra dengtas skarda. Viduje prie sieninio altoriaus iš raudonų plytų sudėta ir nutinkuota mensa. Išlikusi sienų ir lubų tapyba (augalinė ornamentika su embleminėmis simbolinėmis kompozicijomis).­ Antrajame statinio tarpsnyje patalpinta medinės skulptūrėlės „Skausmo vyras“ kopija. Originalas saugomas Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės bažnyčioje.

A. Jankevičienė ir M. Kuodienė savo leidinyje „Lietuvos mūrinės koplytėlės“ aprašo pirminę Sabališkių koplyčios išvaizdą: „Pirmajame statinio tarpsnyje įrengta cilindriniu skliautu suskliausta koplyčia. Šis tarpsnis sudaro didoką tūrį su durimis ir piramidiniu, malksnomis dengtu stogu. Stogo viršūnėje stovi Dievo Motinos statula, kurią gaubia antrasis tarpsnis su didelėmis, atviromis arkomis visose keturiose pusėse“. Koplyčioje būta medinio altoriaus, kuris ne sykį degė nuo paliktų žvakių.

Naujosios kapinės

Šiuo metu Sabališkių kapinėse, pasak seniūno Antano Šalkausko, suskaitmenintos 5355 kapavietės. Aplink koplyčią palaidotų žmo­nių antkapiai byloja apie palaidotus žmones XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje. Netoli koplyčios ant įspūdingo dydžio akmens surašytos vieno gerai žinomo, Žebertonyse gimusio, buvusio Vilniaus arkivyskupijos valdytojo, vėliau – Kernavės prelato Česlovo Krivaičio palaidotų artimųjų pavardės (paties kunigo Amžinojo poilsio vieta Kernavėje).
Kapinėse taip pat perlaidoti užlietų kaimų kapinių mirusieji, todėl ne ant vieno kapo užrašytos XX a. pradžios mirimo datos. Ant dažno, nors ir mažo kapelio, surašyta daug pavardžių. Ant pirmųjų kapų daugiausia vyraujančios pavardės yra Sajietos, Vėželiai, Saboniai, Olubai ir kt. Paminklai daugiausiai akmeniniai, dažnai su iškaltomis skulptūromis. Ant senųjų betoninių kryžių užrašai dažniausiai neįskaitomi.
Nuo 1960 metų aplink koplyčią laidoti jau pradėti Elektrėnų naujakuriai ir jų artimieji, čia jau vyrauja naujos pavardės, nebūdingos šiam kraštui, daug rusiškų pavardžių. Sabališkių kapinėse ilsisi elektrinės ir miesto statytojai, pirmieji pedagogai, gydytojai, dauguma vietiniams elektrėniškiams žinomi. Vienas lankomiausių kapų – ilgamečio elektrinės direktoriaus ir Elektrėnų įkūrėjo bei garbės piliečio Prano Noreikos ir jo artimųjų kapas. P. Noreika į Sabališkių kapines perkėlė savo tėvų palaikus, palaidojo žmoną Daratą, kuriems pastatė biustus. Kapavietėje palaidota jo sesuo Mikalina, o pats P. Noreika ilsisi po kukliu antkapiu.

Pranas Noreika (1927–2021) – Lietuvos inžinierius elektrotechnikos ir energetikos srityse. Baigė Kauno politechnikos institutą, 1962–2010 m. vadovavo Lietuvos elektrinės statyboms, buvo pirmasis Elektrėnų savivaldybės garbės pilietis (2000 m.).
Prieš mirtį, rugsėjo 17 d., 2021 m., jam buvo 93-eji metai.
„… pirmiausia norėjosi aplankyt kapą. Šalia paminklų sesei, tėvams, anksčiau mirusios sutuoktinės Daratos biusto, kukli lentelė su įrašu: PRANAS NOREIKA 1927–2021. Lietuvos inžinierius, energetikas, ypatingų gabumų vadybininkas …“

Tai parodo, kad kapavietė gana kukli – lyg sukurta taikiai atminčiai, be pompastiškų monumentų, ir yra vieta, kur bendruomenė gali stabtelėti, prisiminti.
Šios kapavietės buvimas­ ka­pinėse simbolizuoja tiek individua­lų nuopelną, tiek bendruomenės atpažinimą. Nors Pranas Noreika yra didelės reikšmės asmenybė, kapas įsilieja į bendrą kapinių kraštovaizdį, leidžiantis suprasti, kad miesto istorija – ne vien monumentai, bet kasdienė atmintis“ – laikraštyje „Elektrėnų kronika“ straipsnyje „Žvilgsniu į praeities gelmes: apie krikščioniškąją kultūrą ir artimųjų kapus“ rašė Janina Girsė.

Atmintis

Elektrėnai buvo ta vieta, kur iš tremties grįžę žmonės surado sau naujus namus ir darbą. 1989 m. Elektrėnų tremtinių klubas Sabališkių kapinėse pastatė skulptūrą „Marija su kūdikėliu“, skirtą tremtinių atminimui (skulp. Ipolitas Užkurnys). Aplink skulptūrą palaidoti Elektrėnuose gyvenę politiniai kaliniai ir tremtiniai. Prie skulptūros kiekvienais metais vyksta Gedulo ir vilties ­dienos minėjimas.
Džiaugėsi išgyvenusieji, po Stalino mirties sugrįžę į gimtinę, susitikę su artimaisiais ir radę namus Elektrėnuose. Daugelis jų, sulaukę garbaus amžiaus, dabar ramiai kapinėse atgulę Amžinojo poilsio. Aplink skulptūrą palaidoti tremtiniai Angelė Mazėtienė, Albinas ir Almina Matulevičiai, Juo­zas Pupininkas, Stepas ir Bronė Kveragai, Mečislovas ir Jadvyga Zagorskiai ir kiti tremtiniai bei politiniai kaliniai.
Sabališkių kapinėse pastatytas vienintelis kolumbariumas, kuriame ilsisi elektrėniškių palaikai. Deja, kolumbariumas jau užpildytas, o naują statyti galėtų tik privatininkas. Naujasis laidojimo paprotys – laidoti kremuo­tus palaikus betoniniame namelyje – nors ir populiarus, bet Elektrėnuose dar nėra tapęs nauja laidojimo kultūra.

R. Šarknicko ir J. Kirkilienės nuotr.